Krovinių gabenimas į Vokietiją su minimaliomis sąnaudomis: Eksperto Vadovas

Vokietija – tai ne tik Lietuvos pagrindinis prekybos partneris, bet ir logistikos širdis Europoje. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka, kokiaip išaugo kuro kainos ir kaip technologijos pakeitė mūsų darbą. Vienas dalykas visada išlieka pastovus: verslo atstovai visada ieško būdų, kaip pervežti krovinius į Vokietiją kuo pigiau, nepažeidžiant kokybės ir saugumo.

Tačiau „minimalios sąnaudos“ – tai ne tik ir ne tiek mažiausia kaina sąskaitoje-faktūroje. Tai sudėtinga lygtis, kurioje vieną komponentą sumažinus, dažnai išauga kiti. Tikrasis taiklumas slypa ne tame, kad rastų „pigiausią“ vežėją, kuris gali nutylėti apie paslėptas mokesčius, o tame, kaip optimizuoti pačį procesą, logistiką ir dokumentaciją. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie tos, kas formuoja galutinę kainą, ir dalinsiuosi patirtimi, kaip išvengti dažniausių klaidų, kuriančių nereikalingas išlaidas.

Įvadas

Kiekvieną kartą, kai klientas paprašo pasiūlymo gabenimui į Vokietiją, jis dažnai kreipia dėmesį tik į vieną skaitmenį – euro sumą. Po mano dvidešimties metų patirties galiu drąsiai teigti: šis požiūris yra klaidingas. Vokietijos rinka yra viena geriausiai organizuotų, tačiau ir viena griežčiausių pasaulyje. Čia neeilinis reikalavimų kiekis pristatymo terminams, krovos darbų saugai ir aplinkosaugos standartams.

Kodėl svarbu kalbėti būtent apie sąnaudų minimizavimą dabar? Infliacija, kuro kainų svyravimai ir vairuotojų trūkumas Europos Sąjungoje padarė savo. Transportavimo kainos išaugo, o marginalios pajamos smuko. Tokiomis sąlygomis klaidingai suplanuotas siuntos gabenimas gali ne tik suvalgyti pelną, bet ir palikti nuostolį. Tačiau geros naujienos yra tai, kad didžioji dalis išlaidų priklauso nuo to, kaip tiksliai paruošiate siuntą ir kaip suprantate logistikos mechanizmus.

Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime, kaip sutaupyti tiesioginius pinigus, bet ir kaip išvengti netiesioginių nuostolių, tokių kaip vėluojantys pristatymai, sugadinti kroviniai ar baudos už netinkamus dokumentus. Esu matęs tūkstančius atvejų, kai 50 eurų sutaupymas ant pakavimo materialų arba dėl netinkamai užpildytų dokumentų kainavo firmai tūkstančius eurų. Tolimesnėje tekste rasite išsamią informaciją, padėsiančią Jums tapti savo logistikos ekspertu arba bent jau užtikrinti, kad Jūsų partneriai nedirba Jūsų sąskaita.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skaidrioje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda verslo atstovai, norintys optimizuoti savo išlaidas. Atsakymai paremti ilgamečia praktika ir žiniomis apie Vokietijos logistikos niuansus.

1. Kokie pagrindiniai veiksniai įtakoja krovinių gabenimo kainą į Vokietiją?

Kaina nėra pastovi vertė, susidedanti iš vieno komponento. Tai kompleksinis dydis, kurį formuoja keli pagrindiniai dalykai. Pirmiausia – kuro kaina. Nors ji svyruoja, didžioji dalis vežėjų taiko kuro priedą, kuris gali keistis kas savaitę. Antrasis, ir turbūt svarbiausias veiksnys Vokietijoje, yra kelių mokesčiai („Maut“). Vokietija turi vieną brangiausių kelių mokesčių sistemų Europoje, priklausančią ne tik nuo nuvažiuoto atstumo, bet ir nuo sunkvežimio ekologinės klasės (Euro 5, Euro 6 ir t.t.).

Trečias veiksnys – atstumas ir maršruto sudėtingumas. Gabenti į Miuncheną arba Hamburgą gali kainoti skirtingai dėl eismo intensyvumo ir užkelių. Taip pat svarbu krovinio svoris ir tūris. Jeigu turite 1 tonos svorio, bet užimančio visą 33 europalečių sunkvežimio krovinį (pvz., vata), mokėsite už visą automobilį, o ne už svorį. Nebegalima pamiršti ir sezoniškumo – prieš šventes (Velykas, Kalėdas) kainos šuoliuoja aukštyn dėl didelio paklausos ir vairuotojų darbo laiko apribojimų. Galiausiai, įtakos turi ir rūšis (padangų pervežimas reikalauja specialių leidimų, pavojingi kroviniai – ADR).

2. Ar verta rinktis dalinį (konsoliduotą) krovinį, ar pilną sunkvežimį (FTL)?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas priklauso nuo Jūsų krovinio apimties. Dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload) yra puikus būdas sutaupyti, jeigu turite nuo 1 iki 5 europalečių. Principas paprastas: logistikos kompanija surenka krovinius iš keleto siuntėjų viename sunkvežimyje ir važiuoja maršrutu, sustodama prie kiekvieno gavėjo. Jūs mokate tik už užimamą vietą.

Tačiau čia yra ir „uodega“. Daliniai kroviniai Vokietijoje gali trukti ilgiau dėl iškrovimo ir pakrovimo procesų tarpiniuose terminaluose. Jeigu Jūsų krovinys skubus, dalinis pervežimas gali sukelti nuostolių dėl pristatymo vėlavimo. Pilnas sunkvežimis (FTL) yra brangesnis absoliučiais skaičiais, tačiau pigesnis vienam palečiui, jeigu turite daug prekių. Be to, jis leidžia užtikrinti tikslią pristatymo laiką („Just-in-Time“ logistika), kas Vokietijoje yra labai vertinama. Jeigu krovinio svoris ar tūris artėja prie 15-20 tonų arba 22-33 europalečių, pilno sunkvežimio nuoma visada bus ekonomiškai naudingesnė.

3. Kaip krovinio pakavimas įtakoja galutinę kainą?

Daugelis klientų nemano, kad pakavimas gali tiesiogiai paveikti jų piniginę. Tačiau mano patirtis rodo priešingai. Blogai supakuotas krovinys – tai ne tik sugadintų prekių rizika, bet ir papildomi išlaidos. Pirmiausia, taisyklingas pakavimas užtikrina, kad krovinys neužims per daug vietos. Jeigu prekės stovi nestabiliai, vairuotojas gali atsisakyti juos vežti be papildomo fiksavimo, kas reiškia, kad teks samdyti papildomą kėbulo dalį (puspriekabę) arba mokėti už laukimą, kol prekes perpakuosite.

Antra, Vokietijoje labai griežtai vertinamas darbuotojų saugumas. Jeigu krovinys yra supakuotas taip, kad krenta dalys arba yra aštrių kampų, kurie gali sužaloti krovėją, gavėjas gali atsisakyti priimti siuntą. Tada Jums teks mokėti už grįžtantį krovinį į Lietuvą ir jo sandelinimą. Investicija į kokybiškas Europaletes (120x80 cm), tvirtą apviją (stretch film), o jei reikia – ir dėžes, sumokėta šimtą kartų atsiperka. Taip pat svarbu neužpildyti per 2 metrai aukščio, jeigu tai nėra sutarta, nes vokiečių sandeliai dažnai turi aukščio apribojimus dėl techninės įrangos.

4. Ar kuro priedai yra neišvengiami, ir kaip juos kontroliuoti?

Kuro priedai – tai nemalonus, bet neišvengiamas logistikos realybės faktas. Nėra vieningos kuro priedo normos, kurią taikytų visi, tačiau paprastai jis svyruoja nuo 5 iki 12 proc., priklausomai nuo rinkos situacijos. Daugelis klientų, matydami pasiūlyme eilutę „Kuro priedas“, klausia, ar jo galima atsisakyti. Atsakymas: ne, jeigu norite, kad transportas judėtų.

Tačiau šią sąnaudą galima kontroliuoti. Kai sudarome ilgalaikes sutartis, kartais įmanoma „užfiksuoti“ kuro priedą tam tikru laikotarpiu. Taip pat, jeigu Jūsų krovinys yra labai lengvas ir užima mažai vietos, galima derėtis dėl mažesnio priedo, nes transporto priemonės degalų suvartojimas bus mažesnis. Svarbu suprasti, kad kuro priedas nėra pelno šaltinis vežėjui – tai tik mechanizmas, padedantis apsidengti kainų rinkoje pokyčius. Rinkdamiesi patikimą partnerį, kuris atvirkščiai neviršija rinkos normų, Jūs jau sutaupote.

5. Kokios dokumentacijos klaidos brangiausiai kainuoja gabenant į Vokietiją?

Vokietija yra biurokratinė šalis, ir tai logistikoje jaučiamas labai ryškiai. Dažniausia klaida – neteisingai arba nepakankamai išsamiai užpildyta prekių sandėliavimo sąskaita (pakavimo lapas). CMR konsignacija (tarptautinė vežimo sąskaita) turi sutapti su sąskaita-faktūra ir sandėliavimo sąskaita. Jeigu CMR nurodyta „5 padangos“, o dokumentuose rašoma „4 padangos“, vokiškas muitinės arba policijos postas gali sustabdyti automobilį.

Kas atsitinka tokiu atveju? Pradedamas „kontroliuojamas pristatymas“. Tai reiškia, kad krovinys gali būti sulaikytas dieną, dvi ar net ilgiau. Šiuo metu Jūs prarandate ne tik laiką, bet ir mokate už vairuotojo laukimą (daugiau nei 100 EUR per dieną), už sandėliavimą Vokietijoje, o jeigu reikia – ir už papildomus muitinės tarpininkus. Taip pat būtina nepamiršti tarptautinių prekių kodų (HS kodų). Jei prekė yra specifinė (pvz., maisto papildai arba chemikaliai), kodą turi nurodyti siuntėjas, o ne spėti vairuotojas. Klaidos dokumentuose yra viena brangiausių „taupymo“ formų, kuri iš tikrųjų kainuoja dešimtis kartų daugiau.

6. Kaip grįžtantysis krovinys gali padėti sumažinti išlaidas?

Vienas efektyviausių būdų sumažinti krovinių gabenimo sąnaudas yra užtikrinti, kad sunkvežimis negrįžtų tuščias („tuščias bėgis“). Logistikoje egzistuoja sąvoka „grįžtamasis krovinis“. Jeigu Jūsų įmonė turi partnerių Vokietijoje, kurie nori siųsti prekes į Lietuvą, galima susitarti dėl dviejų pusių pervežimo.

Pavyzdžiui, jeigu sunkvežimis veža Jūsų prekes į Berlyną, o tame pačiame rajone yra gamintojas, kuris nori siųsią medienas į Kauną, vežėjas gali paimti tą krovinį atgal. Tokiu atveju, Jums nebereikia mokėti pilnos kainos už grįžtamąjį kelionę, o vežėjas uždirba iš abiejų pusių. Tai leidžia maždaug 20–30 proc. sumažinti Jūsų siuntos kainą. Mano patarimas: visada klauskite logistikos brokerio, ar yra galimybė susitvarkyti grįžtamąjį krovinį (backload), net jei tai reiškia šiek tiek lanksčiau pristatymo terminą.

7. Ar verta rinktis tarpininką (freight forwarder) ar tiesioginį vežėją?

Tai klausimas, apie kurį diskutuojama nuolat. Tiesioginis vežėjas (transporto kompanija, turinti savo automobilius) atrodo patraukliau, nes nėra tarpininkų maržos. Tačiau čia slypi pavojus. Jeigu tiesioginio vežėjo automobilis sugenda arba patiria avariją kelionės metu, Jūsų krovinius lieka pragyventi be pagalbos. Jie neturi kitų automobilių, kuriuos galėtų greitai nukreipti.

Tarpininkas (freight forwarder), nors ir prideda savo maržą (paprastai 5–10 proc.), turi platų vežėjų tinklą. Jeigu vienas automobilis neveikia, jis akimirksniu suranda kitą. Be to, tarpininkai dažnai turi geriausias sąlygas dėl kuro priedų ir gali pasiūlyti konsoliduotų krovinių maršrutus, kurių vienas vežėjas negali pasiūlyti. Esu matęs atvejų, kai įmonės, siekdamos sutaupyti ant tarpininko, pasirinko mažą, nežinomą vežėją, kuris pagrobė užstatą arba dingbe su kroviniais. Rizikos valdymas – tai irgi pinigų taupymas.

8. Kaip laiko planavimas veikia sąnaudas?

Laikas logistikoje yra pinigai – tai ciniškas, bet teisingas posakis. Vokietijoje labai griežtai laikomasi „pristatymo langų“ (time slots). Jeigu sutarta, kad sunkvežimis atvyks į sandėlį tarp 8:00 ir 9:00 ryto, taip ir turi būti. Jeigu vairuotojas pavėluoja net 15 minučių, dauguma Vokietijos sandėlių nebeatidarys vartų, o pristatymas bus perkeltas į kitą dieną arba net savaitę.

Kas tai reiškia Jums? Mokėsite už vairuotojo laukimą (dienpinigius), už stovėjimą aikštelėje, o galbūt ir už sandėliavimą. Taip pat, stenkitės neplanuoti pristatymų pirmadieniais ryte (prieš tai bus eilės) arba paskutinę valandą prieš sandėlio uždarymą. Optimalus laikas – antradienis–ketvirtadienis viršutinės dienos pusės. Geras planavimas leidžia išvengti streso ir papildomų baudų už vėlavimą.

9. Kokios yra papildomos paslėptos išlaidos, apie kurias reikia žinoti?

Be pagrindinės vežimo kainos, dažnai pasitaiko įvairių „neplanuotų“ išlaidų. Viena jų – „palečių mainai“. Vokietijoje yra griežta sistema: jeigu atvežate prekes ant Europalečių, o gavėjas jų nepaduoda atgal (arba jų kokybė netenkina standarto), gavėjas gali įskaityti pinigus už paletes. Prieš išvykdami, užtikrinkite, kad sąlygos dėl palečių aiškios.

Kita išlaida – iškrovimo mokestis. Jeigu sutartyje nenurodyta, kad iškrovimą atlieka gavėjas, o vairuotojas turi padėti arba tai nėra įmanoma techniniais sumetimais, gali tekti mokėti už hidraulinį buksyrą (keltuvą) arba samdyti krovėjus vietiniame rate, kuris yra daug brangesnis nei Lietuvoje. Taip pat būkite pasiruošę mokėti už ADR (pavojingų krovinių) priedus, jei prekės tokiomis yra, net jei jos užima labai mažai vietos.

10. Ar draudimas – tai nereikalinga išlaida?

Dauguma smulkių ir vidutinių įmonių, norėdamos sutaupyti 20–30 eurų, atsisako krovinių draudimo. Tai yra didžiulė klaida. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjo atsakomybė yra ribota. Dažniausiai ji siekia tik apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui. Esant dabartiniams kursams, tai yra apie 10 eurų už kilogramą. Jeigu vežiate 1 toną prekių, vertų 10 000 eurų, ir jos sudegė arba buvo pavogtos, vežėjas atsakytų tik už 10 000 eurų (1 tona x 10 EUR). Jeigu prekės vertė 50 000 eurų – prarandate 40 000 eurų.

Krovinių draudimas („All risk“) kainoja labai nedaug – paprastai tai 0,1–0,3 proc. nuo krovinio vertės. Už 50 000 eurų vertės kroviniį draudimas kainuos mažiau nei 150 eurų. Tai minimali kaina už ramybę ir apsaugą nuo bankroto atveju. Mano praktikoje buvo atvejų, kai įmonės išgyveno tik dėl to, kad turėjo draudimą, kai sunkvežimiai užsidegė arba buvo apiplėšti. Netaupykite ant draudimo.

Išvada

Krovinių gabenimas į Vokietiją su minimaliomis sąnaudomis nėra magija, o sistemingas ir racionalus požiūris į logistiką.