Krovinių gabenimas į Vokietiją: efektyvus kelionės planavimas pagal išvykimo laikus

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau virš dvidešimties metų. Per šį laiką mačiau viską – nuo mažųjų siuntų, kuriuos reikėjo pristatyti „vakar“, iki milžiniškų projektinių krovinių, kuriuos gabenti reikėjo ypatingo logistinio meistriškumo. Vokietija visada buvo ir išliks viena pagrindinių arterijų Europos logistiniame žemėlapyje. Tačiau daugelis klientų, dažnai net ir patyrę verslininkai, dar klaidingai mano, kad krovinio išsiuntimas yra paprasta procedūra – užsisakote mašiną, ji važiuoja ir atvyksta.

Jeigu viskas būtų taip paprasta, logistika neaptiktų milžiniškų biudžetų ir sudėtingų strategijų. Vienas iš svarbiausių, bet dažnai nepaisomų elementų, kuris lemia sėkmę, yra teisingas išvykimo laiko pasirinkimas. Ne tiek svarbu, kada krovinys išvežiamas iš jūsų sandėlio, kiek tai, kaip tas laikas derinamas su vairuotojo darbo laiku, kelių eismo intensyvumu, o svarbiausia – su Vokietijos specifiniais reikalavimais ir „lango“ (Zeitfenster) sistema.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir pakalbėsiu apie tai, kaip suplanuoti kelionę į Vokietiją taip, kad ji būtų ne tik pigesnė, bet ir prognozuojamesnė. Suprasdami laiko niuansus, galėsite išvengti streso, vėluojančių mokėjimų ir nusivylimo.

Įvadas: kodėl laikas logistikoje vertybė

Vokietija yra ekonomikos variklis, ir tai matosi keliuose. Čia griežtai laikomasi taisyklių, o vokiškas preciziškumas nėra pasakojimas iš pasakų – tai kasdienybės reikalavimas. Per savo karjerą daugybę kartų girdėjau klausimą: „Kodėl mano krovinys, išsiųstas penktadienį, atvyko tik antradienį?“ Arba atvirkščiai: „Kodėl teko mokėti baudą už užtarnauto vairuotojo laukimą prie sandėlio?“

Atsakymas visada vienas – netinkamas išvykimo planavimas.

Kai planuojate pervežimą į Vokietiją, turite galvoje ne tik apie atstumą kilometrais. Turite įsivaizduoti vairuotojo dieną. Jis turi griežtai reglamentuojamas poilsio ir vairavimo valandas (tachografo duomenys). Jis turi prasiveržti pro Lenkijos ar Čekijos pasienio punktus, kur gali susidaryti eilės. Jis turi važiuoti Vokietijos autostradomis (Autobahn), kuriose dažnai vyksta remonto darbai ir susiformuoja didžiuliai spūstys (Stau). Galiausiai, jis turi atvykti į paskirties vietą tiksliai tada, kai tas sandėlis priima krovinius.

Blogai suplanuotas išvykimas reiškia, kad vairuotojas gali atvykti per anksti ir priverštas laukti (užkandžių pertrauka vietaje nebus skaičiuojama kaip poilsis) arba vėluoti, dėl ko gali būti praleistas iškrovimosi langas. Tai kainuoja pinigus. Štai kodėl toks dėmesys išvykimo laikams nėra perdaug – tai būtinas sąlygas, kad jūsų verslo procesai nešrūktu.

Tolesnėje straipsnio dalyje pateikiamas išsamus DUK (Dažniausiai užduodamų klausimų) skyrius, kuris padės jums sužinoti visas subtilybes, susijusias su kelionės planavimu.

DUK: Viskas, ką reikia žinoti apie išvykimo laikus į Vokietiją

1. Koks yra geriausias savaitės diena siųsti krovinius į Vokietiją, kad išvengtumėte eismo spūsčių?

Per dvidešimt metų pastebėjau aiškią tendenciją. Geriausia diena išvykti yra pirmadienis ankstyvą rytą arba net sekmadienį vakare (jeigu transporto kompanija tai siūlo). Kodėl? Pirmadieniais rytuose Vokietijos keliai dar nėra užpilti sunkvežimiais, o didieji sandėliai pradeda savaitą pilnu pajėgumu. Sekmadieniais sunkvežimiams Vokietijoje taikomi judėjimo apribojimai, tačiau jeigu krovinys yra jau pietų metu prie ribos arba panaudojami išimtys (pvz., šaldytuvai), vairuotojas gali būti prie paskirties vietos pirmadienio ryte, kai vartai atidaromi.

Vengti reikėtų ketvirtadienio ir penktadienio popietės. Šiomis dienomis eismas intensyviausias, nes visi stengiasi pristatyti prekes prieš savaitgalį, o vokiški sandėliai dažnai sustoja anksčiau (pvz., 14:00 ar 15:00 val.), todėl vėluojantis vairuotojas gali likti už uždarų vartų iki pirmadienio.

2. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio laikai įtakoja išvykimo planą?

Tai vienas svarbiausių techninių aspektų. Pagal ES reglamentas, vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per dieną gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (iš viso 10 valandų dviem kartams per savaitę). Po savaitės jis privalo turėti 45 valandų poilsį.

Jeigu jūsų krovinys kelias iš Lietuvos iki Vokietijos (pvz., į Berlyną ar Hamburgą) trunka apie 12–14 valandų, o jums reikia, kad jis būtų ten ryte, vairuotojas turi išvykti ne vėliau kaip priešparaštant. Jeigu išvyksite per vėlai, jis teks stabdyti poilsio, o tai nulems vėlavimą. Be to, jeigu paskirties vieta yra toliau (pvz., Miunchene), reikia suplanuoti nakvynę. Profesionalus planavimas reiškia, kad išvykimo laikas derinamas su vairuotojo poilsio grafiku taip, kad atvykimas būtų optimalus.

3. Ar tikrai reikia susitarti dėl konkretaus pristatymo laiko („lango“), ar galima tiesiog atvykti?

Vokietijoje koncepcija „tiesiog atvykau ir iškraunu“ (Just in Time) veikia tik retais atvejais, dažniausiai susijusiais su smulkiomis siuntomis (kurjeriais). Didžioji dalis prekybos centrų, gamyklų ir sandėlių veikia pagal griežtai paskirtus laikus (Zeitfenster). Tai gali būti pvz. 10:00 – 12:00 val.

Jei vairuotojas atvyksta anksčiau, jį gali neįleisti – laukimo zona gali būti užpildyta, arba vidinė tvarka neleidžia priimti krovinio anksčiau laiko. Jeigu vėluoja, pristatymo langas gali būti uždarytas, ir krovinys paliekamas laukti kito dienos (ar kelias dienas). Tai kelia papildomų kaštų. Todėl išvykimo laiką Lietuvoje reikia skaičiuoti atbulai, atsižvelgiant į tą konkretų laiką, kurį jums paskyrė vokiečių partneris.

4. Kokią įtaką turi Vokietijoje galiojantys sunkvežimių judėjimo apribojimai?

Vokietija turi vieną griežčiausių draudimų sistemų Europoje. Sunkvežimiai, kurių bendroji masė viršija 7,5 tonas, negali važiuoti sekmadieniais ir šventinėmis dienomis nuo 00:00 iki 22:00 val. Taip pat yra apribojimai kai kuriose federalinėse žemėse per tam tikras šventes.

Tai reiškia, kad jeigu jūsų krovinys turi atvykti pirmadienį ryte, vairuotojas turi būti Vokietijos teritorijoje (arba pasienie) iki sekmadienio 22:00 val., kad galėtų įveikti paskutinį ruožą iki paskirties vietos ryte. Jeigu jūsų krovinys nėra šaldomas (šaldytuvai turi išimtis), jis negali judėti sekmadienį. Todėl išvykimas šeštadienį vidurdienį gali būti kritiškas – jeigu vairuotojas nepraeina sienos laiku, jis priverstas stovėti iki sekmadienio vakaro.

5. Kaip planuoti kelionę, jeigu maršrutas eina per Lenkiją ar Čekiją?

Dauguma krovinių iš Lietuvos į Vokietiją keliauja per Lenkiją (A1 arba S8 keliai). Lenkijos keliai pastaraisiais metais pagerėjo, tačiau eismas juose labai intensyvus. Ypatingai pavojingos yra „piktnaudžiavimo“ (Görlitz arba Zgorzelec) ir kitos pasienio perėjimosi vietos.

Planuodami išvykimą, turite numatyti papildomą 1–2 valandas užstrigimui pasienyje arba Lenkijos vidaus spūstims. Patirtis rodo, kad išvykti prieš pat šventes arba poilsio dienas per Lenkiją yra rizikinga. Geriau išvykti tam, kad pasienio kirtimas būtų planuojamas naktį (kai mažiau sunkvežimių) arba darbo dienos pradžioje.

6. Ar naktinis vairavimas tinka geriau nei dieninis?

Naktinis vairavimas turi privalumų ir trūkumų. Privalumas – mažiau eismo spūsčių, ypač didžiuosiuose miestuose ir prie sankryžų. Vairuotojas gali naktį įveikti didžiąją dalį kelio ir ryte atvykti į sandėlį.

Tačiau yra ir rizikų. Vokietijoje naktimis (nuo 22:00 iki 6:00) galioja garsesnio triukšmo draudimai (Nachtfahrverbot) tam tikrose vietovėse nors tai daugiau taikoma vietinei transportui, bet kai kurie kvartalai gali būti uždaryti. Be to, vairuotojų poilsio pertraukos naktį gali būti ne tokios patogios (pilnos poilsio zonos), o pavojingų situacijų kelyje tikimybė dėl padidėjusio nuovargio gali šiek tiek padidėti. Paprastai rekomenduojama, kad vairuotojas naktį praleistų poilsiui, o važiuotų rytais, tačiau jeigu reikalingas „rytinis“ pristatymas, išvykimas vakare (apie 18:00–20:00) yra idealus variantas.

7. Kaip sezonas (pvz., Kalėdos ar vasaros atostogos) veikia planavimą?

Kalėdos ir Naujieji Metai Vokietijoje yra kritinis laikotarpis. Logistika sustoja arba sulėtėja kelias savaites prieš šventes. Jeigu planuojate siųsti prekes prieš Kalėdas, reikia tai daryti gerokai anksčiau (2–3 savaites), nes vokiečių sandėliai turi uždarymo datas (Betriebsferien).

Vasara taip pat turi savo niuansų – daugelis vokiečių važiuoja atostogų, todėl autostradose (ypač link pietų – Bavarijos, Austrijos) susidaro didžiuliai spūstiai. Taip pat vasarą dažnai vyksta kelių remonto darbai (Baustellen), kurie priverčia nukreipti eismą apsisukimais (Umleitung). Tai visada reiškia laiko nuostolį. Vasarą reikia planuoti išvykimą dar labiau atsargiau ir palikti didesnį laiko rezervą.

8. Kas yra „krovinių konsolidacija“ (groupage) ir kaip ji veikia išvykimo laikus?

Jei jūsų krovinys neužpildo visos sunkvežimio priekabos (FTL – Full Truck Load), jis bus gabenamas daliniu krovininiu (LTL – Less than Truck Load) arba konsoliduotu reisu. Tai reiškia, kad sunkvežimis renka krovinius iš kelios skirtingų įmonių.

Tokiu atveju jūs negalite nustatyti tikslaus išvykimo laiko pagal savo norus. Logistikos brokeras surinks visus krovinius, užpildys mašiną ir tada išvyks. Tai gali užtrukti 1–2 dienas. Jeigu jums svarbus greitis, šis variantas gali netikti. Tačiau jeigu norite taupyti, turite būti kantrus ir suprasti, kad išvykimas priklauso nuo to, kada bus surinkta visa mašina.

9. Ką daryti, jeigu paskutinę minutę pasikeitė pristatymo adresas ar laikas?

Tai logistikoje įvyksta dažnai, ir tai yra košmaras vairuotojui bei dispeteriui. Jeigu paskutinę minute pakeičiate adresą iš Berlyno į Miuncheną (t.y., keičiate kryptį per 600 km), planas sugriaunamas. Vairuotojas gali neturėti vairavimo valandų tokiam atstumui, o gali tekti keisti ir išvykimo laiką (jei dar neišvyko).

Jei keičiate tik laiką (pvz., iš 10:00 į 14:00), tai paprastai lengviau įgyvendinti, jeigu vairuotojas dar nevažiuoja prie pat sandėlio. Svarbiausia – informuoti pervežėją kuo greičiau. Kiekviena minutės vėlavimas pranešime gali reikšti, kad vairuotojas jau prasilenkia su kitu maršrutu. Kaip ekspertas patariu: visada patikrinkite duomenis dar prieš paskirdami pristatymo langą vokiškai pusei.

10. Kaip techninė priemonė „Geofencing“ arba GPS sekimas padeda planuoti išvykimus?

Modernioji logistika nebeįsivaizduojama be technologijų. GPS sekimas leidžia mums matyti, kur yra mašina realiu laiku. Tačiau „Geofencing“ (virtualių ribų nustatymas) leidžia numatyti, kiek laiko liko iki atvykimo, net ir atsižvelgiant į dabartinį eismo intensyvumą.

Planuodami išvykimą, mes galime analizuoti istorinius duomenis. Pavyzdžiui, žinome, kad maršrutas Kaunas–Hanoveris trunka 14 valandų, o ne 12, kaip rodo žemėlapis, dėl Lenkijos kelių būklės. Technologijos padeda tiksliai numatyti, kad išvykti reikia ne 10:00, o 08:00, kad būtų laikomasi „48 valandų pristatymo“ garantijos. Tai klientui duoda ramybę – jis mato, kad procesas yra kontroliuojamas.

Išvada: Planavimas – raktas į sklandžią logistiką

Per daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje sužinojau vią pagrindinę tiesą: logistika nėra apie tai, kaip greitai važiuoja sunkvežimis. Ji yra apie informaciją, prognozes ir sinchronizaciją. Suplanuoti kelionę į Vokietiją pagal išvykimo laikus reiškia ne tik pasirinkti datą kalendoriuje. Tai reiškia sudėtingą skaičiavimą, kuriame įeina vairuotojo poilsis, Vokietijos draudimai, eismo spūstys Lenkijoje, o svarbiausia – jūsų kliento (gavėjo) lūkesčiai.

Jei jūsų įmonė siunčia krovinius į Vokietiją reguliariai, verta sukurti vidinę tvarką, pagal kurią kroviniai paruošiami ne paskutinę minutę. Pasitikėkite savo pervežėjo patirtimi. Jei jis siūlo išvykti šeštadienį vakare, kad būtų pasiektas pirmadienio ryto pristatymas, neabejokite – tai nėra siekis uždirbti daugiau, o būtinybė išvengti sekmadienio stovėjimo.

Efektyvus planavimas sumažina stresą, mažina kaštus už vairuotojo laukimą (Standgebühren) ir, svarbiausia, užtikrina, kad jūsų vokiški partneriai vertins jūsų patikimumą. Logistika yra grandinė, o vienas silpnas ryšys – netinkamas išvykimo laikas – gali nutraukti visą procesą. Pasitikėkite ekspertais, planuokite iš anksto, ir jūsų krovinių kelionė į Vokietiją visada bus sklandi.