Koks patogiausias mikroautobusas keliauti Vokietijon?

Įvadas

Kelionė į Vokietiją iš Lietuvos yra ne tik paprastas geografinis persikėlimas, bet ir rimtas iššūkis tiek keleiviams, tiek transporto priemonei. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje, esu matęs viską – nuo senų, virš ratų šokančių furgonėlių iki prabangių, reisų klasės autobusų. Tačiau kai kalbame apie grupes, kurios keliauja iki 8 ar 9 žmonių, o kelionės trukmė svyruoja nuo 14 iki 20 valandų, pasirinkimas tampa itin kritiškas.

Vokietija – tai šalis, kurioje kelių kokybė, ypač autobanų (Autobahn) ruožai, skiriasi nuo mūsų įprastų kelių, tačiau ir ten pasitaiko statybų arba miestuose intensyvaus eismo zonos. Ilgos valandos praleistos sėdint nekeičiant pozos gali ne tik sužlugyti nuotaiką atvykus į kelionės tikslą, bet ir sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač žmonėms su judesio aparatūros sutrikimais. Todėl klausimas, kuris mikroautobusas yra „patogiausias“, neturi vieno vienareikšmio atsakymo „Toyota“ ar „Ford“. Tai yra kompleksinis sprendimas, priklausantis nuo keleivių skaičiaus, bagažo kiekio ir, svarbiausia, techninės įrangos, kuri užtikrina saugumą ir komfortą.

Šiame straipsnyje pasidelsime ant techninės pusės, tačiau paaiškinsime ją paprastu, vartotojui suprantamu kalbu. Mes nekalbėsime apie variklio galios arklius arba pavarų dėžės tipus kaip techninėje charakteristikoje, o kaip apie tai, kaip šie dalykai veikia Jūsų jausmus kelyje. Patogumas – tai ne tik minkšta odinė sėdynė. Tai yra stabilumas vairuojant 130 km/h greičiu, efektyvi vėdinimo sistema, kuri neleidžia orui užvirti, bei ergonomika, leidžianti atsipalaiduoti. Dauguma mūsų klientų, renkantis pervežimą į Vokietiją (Hamburgą, Miuncheną, Berlyną ar Diuseldorfą), vis dažniau klausia ne kainos, o būtent to, kokia mašina važiuosime. Ir tai teisingas požiūris. Žemiau išsamiai aptarsime pagrindinius kriterijus ir modelius, kurie šiandien laikomi geriausiais šioje klasėje.

DUK

1. Kodėl ilgos kelionės (pvz., į Vokietiją) metu mikroautobuso rūšis yra svarbesnė už kainą?

Dirbdamas šioje srityje beveik du dešimtmečius, galiu pasakyti tikrai: kaina nulemia komfortą tik pradiniame etape, tačiau kelionės metu kainos svarba smarkiai sumažėja, o patogumas tampa prioriteto numeris vienas. Kelionė į Vokietiją trunka vidutiniškai 16–18 valandų su poilsio pertraukomis. Jei mikroautobuso važiuoklė yra kieti, o sėdynės – prastos ergonomikos, po keliasdešimties kilometrų keleiviai pradeda jausti nepagydomą nuovargį, nugaros skausmus ir galvos svaigimą.

Brangesni ir kokybiškesni modeliai, tokie kaip „Mercedes-Benz Vito“ ar „Volkswagen Caravelle“, yra konstruojami su didele dalimis komponentų, kurie slopina vibracijas ir kelio nelygumus. Pigesni modeliai dažnai yra perdirbti furgonai, kurių pagrindinis tikslas – gabenti krovinius, o ne žmones. Jų važiuoklė yra pritaikyta dideliam svoriui, todėl tuščia ar su keleiviais ji gali būti per daug „šokuoti“. Be to, kokybiški mikroautobusai turi geresnę garso izoliaciją, kas leidžia ramiai pokalbiauti arba užmigti, ne girdėdami variklio ir vėjo ūžmuo. Taigi, mokėdami daugiau, jūs mokate už savo sveikatą ir gerą nuotaiką atvykus.

2. Ar „Mercedes-Benz Vito“ yra geriausias pasirinkimas tokio tipo kelionėms?

„Mercedes-Benz Vito“ yra beveik standartas tarptautiniuose pervežimuose, ir dėl to yra labai pagrįstų priežasčių. Šis modelis nuolat tobulinamas jau daugelį dešimtmečių. Mano patirtis rodo, kad Vito pasižymi išskirtiniu stabilumu greitokeliuose. Kai važiuojame Vokietijos autobanu, kur greitis dažnai siekia 130–140 km/h, itin svarbu, kad mašina nešoktų ir nebūtų „neužtversiama“ vėjo potvynių.

Vito varikliai, ypač naujesnių generacijų dyzeliniai agregatai, pasižymi puikiu sukimo momentu, kas leidžia lengvai ir dinamikškai lenkti lėčiau važiuojančius sunkvežimius arba priekabas, prarandant minimalų greitį. Taip pat šio modelio ergonomika – vairuotojo sėdynė ir keleivių vietos – yra sukurta taip, kad net ir aukšti žmonės jaustųsi erdviai. Svarbu paminėti ir saugumą: Vito turi pažangias saugumo sistemas, kurios ilgoje kelionėje suteikia psichologinio ramumo. Taip, tai vienas brangiausių variantų rinkoje, tačiau patikimumas ir komfortas kartu sudaro geriausią santykį.

3. Kaip „Volkswagen Caravelle“ ar „Transporter“ lyginasi su „Mercedes“?

„Volkswagen Caravelle“ (kuris yra keleivinė „Transporter“ versija) yra pagrindinis „Mercedes“ konkurentas. Šie du modeliai nuolat varžosi dėl rinkos lyderio pozicijos. Mano nuomone, „Volkswagen“ dažnai laimį komforto srityje, ypač jei kalbame apie vairuotojo ir priekinių keleivių jausmus. Caravelle dažnai įvertinamas dėl labiau „automobilio“ tipo jausmo vairuojant – jis gali atrodyti šiek tiek lengvesnis ir agilesnis miesto sąlygose.

Tačiau kalbant apie ilgas keliones, kai mikroautobuse yra pilna apkrova (8 keleiviai + bagažas), „Mercedes“ dažnai atrodo šiek tiek stabilesnis ir „tvirtesnis“. „Volkswagen“ gali būti šiek tiek švelnesnis važiuoklės požiūriu, kas malonu Lietuvos keliais, bet Vokietijos greitkeliuose „Mercedes“ stabilumas duoda daugiau pasitikėjimo. Be to, Caravelle dažnai turi labiau „karkasinį“ interjero išdėstymą, kas gali trukdyti, jei reikia praeiti į galines vietas. Visgi, abu šie modeliai yra premium klasės ir juos galima vertinti kaip vienodai gerus, priklausomai nuo to, ką klientas vertina daugiau – dinamiką (VW) ar stabilumą (Mercedes).

4. Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp „keleivinio“ ir „krovininio“ (perdirbto) mikroautobuso?

Tai vienas svarbiausių klausimų, kurį klientai dažnai užduoda, net neįtardami jo svarbos. Rinkoje yra daug pigių pasiūlymų, kurie yra tiesiog krovininiai furgonai (pvz., „Ford Transit“ ar „Renault Trafic“), į kuriuos uždėtos paprastos sėdynės ir įrengtos langai. Tokios mašinos nėra sukurtos žmonėms.

Pirma, krovininiai mikroautobusai turi kietą važiuoklę (pailgos spyruoklės), kad atlaikytų tonas krovinių. Žmogui tai reiškia, kiekvienas kelio duobės ar „ramstis“ juntamas kaip smūgis į stuburą. Antra, šiluminė izoliacija. Krovininės mašinos sienos yra plonos, be papildomo garso ir šilumos izoliavimo. Žiemą joje bus šalta, o vasarą – perdegusia karšta, nes oras įkaista nuo variklio dangčio. Trečia, saugumas. Keleiviniai mikroautobusai turi stiprius, specialiai sukurtus sėdynių tvirtinimus, atramas galvoms ir dažniausiai įrengtas „Airbag“ sistemas. Perdirbtuose furgonuose sėdynės dažnai tvirtinamos paprastais sraigtais prie metalinio rėmo, kas avarijos atveju gali būti mirtingai pavojinga. Visada reikia rinkis gamintojo gaminamus keleivinius variantus, o ne savarankiškai perdirbtus furgonus.

5. Ar svarbi mikroautobuso amžius ir techninė būklė vykstant į Vokietiją?

Absoliučiai taip. Tai, kas veikia mieste trumpais maršrutais, gali nepriimti ilgos apkrovos. Esu matęs situacijų, kai 10–15 metų senumo mikroautobusai, kuriems „važiuoklė jau pailgėjo“, pradeda „plaukti“ kelyje, o variklis pradeda degti alį dėl pastovios didelės apkrovos. Kelionė į Vokietiją reikalauja, kad variklis dirbtų optimalioje temperatūroje be viršijimų, o aušinimo sistema būtų 100% efektyvi.

Naujesnių (3–5 metų) mikroautobusų privalumas yra ne tik mažesnė gedimo tikimybė, bet ir modernios technologijos. Tai yra: adaptacinis „Cruise Control“ (labai naudingas Vokietijoje), aklojo zonos stebėjimo sistemos, šiuolaikinės ABS ir ESP sistemos, kurios užtikrina stabdymą drėgname kelyje. Be to, naujesnės mašinos dažniausiai turi „Euro 6“ ar aukštesnes ekologinės klasės variklius, kas reiškia mažiau degalų sąnaudų ir, svarbiausia, mažiau išmetamųjų dujų keleivių salone bei garsesnį variklio darbą. Techninė būklė nulemia ne tik komfortą, bet ir laiką – nenorite stovėti prie Kelno ar Poznanės su sugedusiu radiatoriumi.

6. Kokia įtaka patogumui turi sėdynių išdėstymas ir jų tipas?

Manyčiau, kad tai yra antras pagal svarbą faktorius po važiuoklės. Standartinis furgono išdėstymas yra dvi eilės atgal, viena priešingai („žiūrint į vairuotoją“). Tokios sėdynės yra pigios, bet labai nepatogios ilgam važiavimui – nėra galvos atramos, kojos nebuvo sukurtos ilgai laikyti, o važiuoti atgal nėra fiziologiška.

Geriausias pasirinkimas – individualios, atskiros sėdynės, sužemintos („low floor“ principas), su galvos atramomis ir rankenėlėmis. Tokios sėdynės dažnai turi „pilot“ tipo savybes – galima pakreipti nugarą, pakelti arba nuleisti rankenėles. Taip pat svarbu erdvė tarp eilių. Jei tarp jūsų kelių ir priekinio sėdinčio keleivio nėra vietos, kelsite kojas aukštyn ir jas laikysite įsprętas visą kelionę. Profesionaliems pervežimui skirti mikroautobusai turi optimalų atstumą tarp sėdynių eilių, kad net 190 cm ūgio vyras galėtų patogiai sėdėti.

7. Kaip bagažo tūris įtinka mikroautobuso pasirinkimą?

Dažnai klientai skaičiuoja: „8 žmonės – 8 lagaminai“. Tačiau realybėje, keliaujant į Vokietiją, dažnai vežama daugiau: dovanos, pirkiniai, dokumentai, net maisto atsarginės. Standartinis mikroautobuso bagažinės skyrius (už galinės eilės) dažnai netelpa visų keleivių daiktų.

Patogiausias mikroautobusas turi būti su pakelta stogu arba su specialiai pritaikyta bagažine, kuri yra atskira nuo keleivių salono. Jei mikroautobusas turi tik „gale“ esančią 60–70 cm gylio bagažinę, ten tikėtina tilps 4–5 dideli lagaminai. Likusius reikės dėti ant sėdynių, kas sumažina komfortą ir erdvę. Mano patirtis rodo, kad geriausiai šiuo atveju pasitvirtina „Mercedes Vito“ ilgos bazės ar „Ford Tourneo Custom“ modeliai, kurie turi didelį vertikalų tūrį. Būtina klausti pervežėjo: „Ar visi mūsų lagaminai tilps į bagažinę, ar ką nors teks laikyti ant kelių?“.

8. Ar „Ford Tourneo Custom“ gali konkuruoti su vokiškąsias markėmis dėl komforto?

„Ford Tourneo Custom“ yra labai populiarus Jungtinėje Karalystėje ir vis dažniau pasirodo Lietuvoje. Jis turi vieną didelį privalumą – jis yra erdvus. Lyginant su „VW“ ar „Mercedes“, Ford dažnai siūlo platesnį saloną ir didesnę galvos aukštį, kas sukuria „vėjuoto“ jausmo efektą. Jūs nejaučiate spaustumų pečių ar galvos srityje.

Tačiau, kaip ekspertas, turiu paminėti trūkumą, svarbų Vokietijos kelionėms. „Ford“ dažnai naudoja kietesnę pakabą, kuri yra gerai, kai mašina tuščia, bet pilna apkrova ji gali būti šiek tiek trikšmingesnė. Taip pat, interjero medžiagos dažnai atrodo šiek tiek pigiau (daugiau plastiko, mažiau minkštų detalių), kas ilgoje kelionėje gali daryti psichologinį poveikį – mašina atrodo „paprasčiau“. Jei jūsų prioritetas yra maksimali erdvė už mažesnę kainą, Ford yra puikus pasirinkimas. Jei ieškote premium jausmo ir maksimalaus tylumo, vokiškosios markės vis tiek laimi.

9. Kokios vėdinimo ir oro kondicionieriaus sistemos yra būtinos tokiose kelionėse?

Galima sakyti, kad be efektyvaus oro kondicionieriaus kelionė į Vokietiją vasarą gali tapti kankinimu. Standartinis „priekinis“ kondicionierius, kuris vėdina tik vairuotoją ir priekinį keleivį, nėra pakankamas 8–9 žmonių mikroautobuse. Užpakalinėje eilėje oras greitai įkaista, tampa drėgnas ir „stovintis“.

Patogiausias mikroautobusas turi turėti dviejų zonų arba galinę oro kondicionieriaus sistemą, kuri leidžia reguliuoti temperatūrą atskirai galinėje salono dalyje. Taip pat svarbi ventiliacija. Langai, kurie atsidaro (ne tik „šonkelniai“), leidžia užtikrinti gaivų orą be kondicionieriaus, kai oras lauke yra švelnus. Vasarą, kai temperatūra Vokietijoje pasiekia 30 laipsnių, galingas kondicionierius turi sušaldyti orą per 5–10 minučių, o ne veikti visą kelionę be perstojo. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurie senesni modeliai turi silpną šildymą sistemą, kas būtina žiemą perėjus per Lenkiją.

10. Ką reiškia „automatinė pavarų dėžė“ šiose kelionėse?

Anksčiau buvo manoma, kad mechaninė pavarų dėžė yra ekonomiškiau ir patikimiau. Tačiau šiuolaikinėse automatinėse pavarų dėžėse (ypač 7 ar 8 pavarų) situacija pasikeitė. Ilgoje kelionėje į Vokietiją automatinė pavarų dėžė yra ne prabangos, o būtinybės elementas.

Kodėl? Vairuotojas, kuris vairuoja 18 valandų, nuolat dirba su kojomis (sankabos ir stabdžio pedalais). Po 10 valandų kojos tampa „švininės“, reakcija sulėtėja, o vairavimo stilius tampa aštresnis (staigus greitėjimas ir stabdymas). Automatinė dėžė leidžia vairuotojui daugiau dėmesio skirti keliui ir eismo situacijai, o ne pavarų perjungimui. Be to, modernios automatinės dėžės (pvz., „Mercedes 9G-Tronic“ ar „VW DSG“) yra labai ekonomiškos ir leidžia sklandžiai įsibėgėti autobane, nelygindamos keleivių. Patogumas keleiviams išauga, nes nėra jaučiami „svyravimai“ perjungiant pavaras.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „koks patogiausias mikroautobusas keliauti Vokietijon?“ neturi vieno pavadinimo atsakymo, tačiau turi aiškių kriterijų.