Koks maršrutas keleivių vežimui į Vokietiją mikroautobusu?

Įvadas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena pagrindinių krypčių lietuvių keleiviams. Ne tai paslaptis, kad šią šalį sieja ne tik glaudūs ekonominiai ryšiai, bet ir tūkstančiai asmeninių istorijų – lankomi giminaičiai, ieškoma darbo, vykstama gydytis arba tiesiog tiriamos Vokietijos turistinės vertybės. Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt met�, sužinojau vią pagrindinę tiesą: keliautojui svarbiausia ne tik tai, kur jis nuvyksta, bet ir tai, kaip tai vyksta. Mikroautobusų transportas šiuo atveju yra tarpinis variantas tarp patogaus, bet brangaus automobilio ir ekonomiško, bet lėto autobuso. Siūlo "durų į duris" principą, kuris sutaupo daugybę valandų ir nervų.

Tačiau dažnai, susisiekdami su mumis, keleiviai klausia ne tik kainos ar išvykimo laiko, bet ir labai konkrečaus klausimo: „Koks tiksliai maršrutas bus?“. Tai natūralu. Kelionė į Vokietiją nėra trumpa pavėsinė – tai nuotolis virš tūkstančio kilometrų, kuris kerta tris valstybes ir reikalauja gerai išplanuotos logistikos. Šiame straipsnyje, remiantis savo ilgamečia patirtimi, išsamiai paaiškinsiu, kaip formuojamas maršrutas, kokia kliūtis laukia Lenkijoje, kodėl reikia skirti dėmesio vairuotojo poilsio laikui ir ką tiksliai turėtų žinoti keleivias, renkantis šį pervežimo būdą.

Svarbiausia suprasti, kad nėra vieno vienintelio „geležinio“ maršruto. Jis priklauso nuo išvykimo miesto Lietuvoje (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys) ir galutinės paskirties Vokietijoje (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Štutgartas ar mažesnis miestelis). Vis dėlto, egzistuoja pagrindiniai koridoriai, kuriuos naudojame kasdien, ir jų išmanymas padeda keleiviui pasijusti ramiau bei pasiruošusiam kelionei. Štai išsamus vadovas apie tai, ką jūsų laukia kelyje.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Koks yra pagrindinis maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją mikroautobusu?

Dirbant šioje srityje, suformuota standartinė ir labiausiai efektyvi schema, kurią naudoja beveik visi profesionalūs pervežėjai. Kelionė prasideda Lietuvoje, kur surinkę keleivius iš pagrindinių miestų (paprastai tai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos maršrutai, jungiami į vieną reisą), judame link Latvijos sienos.

Pagrindinis „aortos“ kelias yra magistralė A1, kuri veda link Panevėžio ir toliau į Rygą. Tai yra dalis žinomo „Via Baltica“ koridoriaus. Tačiau jeigu mikroautobusas vyksta iš pietinės Lietuvos (pvz., Vilniaus) ir renkasi keliauti per Lenkiją iš karto, maršrutas gali skirtis. Dažniausiai visgi pasirenkamas variantas per Latviją dėl geresnio kelių tinklo ir mažesnio apkrovimo tam tikrose vietose, nors Lenkijos keliais taip pat dažnai važiuojama, jeigu maršrutas planuojamas į pietines Vokietijos žemes (pvz., Bavariją).

Tiesioginis maršrutas atrodo taip: Lietuva -> Latvija (Ryga, Jelgava) -> Lietuvos-Lenkijos arba Latvijos-Lenkijos sienos (priklausomai nuo optimalios trasos) -> Lenkija (Varšuva, Lodzė, Vroclavas arba Poznanė) -> Vokietijos sienas. Įžengus į Vokietiją, maršrutas skyla į šakas pagal paskirties vietą – link Berlyno (keliaujant per Frankfurtą prie Oderio) arba toliau į vakarus/pietus per Magdeburgą, Leipcigą ar Niurnbergą.

2. Kiek laiko trunka tokia kelionė ir kodėl trukmė svyruoja?

Tai vienas dažniausiai klausiamų klausimų. Teoriškai, atstumas nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 1000–1100 kilometrų. Jeigu būtum važiavęs asmeniniu automobiliu be stabdžių, maksimalia leidžiama greičiu, tai galėtum užtrukti apie 10–11 valandų. Tačiau kalbant apie keleivių pervežimą mikroautobusu, situacija visai kitokia.

Mūsų patirtis rodo, kad vidutinė kelionės trukmė į Vokietijos vidurį ar rytus svyruoja nuo 14 iki 18 valandų, o kartais ir ilgiau. Kodėl? Pirmiausia, tai ne lenktynės. Mes turime keleivių, kuriems reikalingas komfortas. Antra, mikroautobuso greitis yra ribojamas (dažniausiai techninius arba saugumo sumetimais laikomės 100–110 km/h greičio, nors ir leidžiama daugiau).

Trečia, ir svarbiausia – tai sustojimai. Mūsų maršrute numatyti techniniai sustojimai degalinese kas 3–4 valandas, taip pat sustojimai maistui ir tualetui. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad mikroautobusas turi sustoti paimti arba išleisti kitus keleivius pakeliui. Jeigu maršrutas eina per didmiesčius kaip Varšuva ar Berlynas, intensyvus miesto eismas gali pridėti papildomų 1–2 valandų. Be to, vairuotojui pagal įstatymus būtina atlikti poilsio pertraukas, kurios taip pat įeina į bendrą kelionės laiką.

3. Ar maršrutas eina per Lenkiją ir kokie ten yra keliai?

Taip, beveik visada maršrutas į Vokietiją eina per Lenkijos teritoriją (išskyrus atvejus, kais keliama per Baltijos jūrą keltu, bet tai retai pasitaiko tiesiogiam keleivių pervežimui). Lenkija yra neatsiejama šios kelionės dalis, ir būtina būti tam pasiruošusiam.

Per pastaruosius dešimtmetį Lenkija padarė milžinišką pažangą kelių infrastruktūros srityje. Anksčiau garsusios duobės ir „bajorų keliai“ jau beveik išnykę, ypač pagrindinėse trasose, pavyzdžiui, keliale S8 (Varšuva–Bialystokas) arba A2 (Varšuva–Poznanė–Slenskas). Dabar didžiąją dalį kelio važiuojama greitkeliais, kurie yra aukščiausios kokybės.

Tačiau profesionalai žino, kad Lenkijoje vis dar išlieka specifinis eismo stilius ir apkrovimas. Naktimis, ypač prie sankryžų arba prie mokesčių rinkimo punktų (bruktownikų), gali susidaryti eilės, nors jos ir nėra tokios ilgos kaip anksčiau. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurie greitkeliai Lenkijoje yra mokami, todėl vairuotojas turi planuoti maršrutą taip, kad efektyviai išnaudotų vinietes (vignettes) arba transponderius. Tai gali šiek tiek pakeisti konkretų kelią – kartais renkamės šalutines trasas, kad išvengtume mokamųjų ruožų ir sutaupyti laiko ties mokėjimais.

4. Kaip atrodo sienų kirtimas ir ar reikalingi dokumentai?

Nuo to laiko, kai Lietuva ir Lenkija įstojo į Šengeno erdvę, situacija pasikeitė drastiškai. Sienų kirtimas tapo formalumu. Važiuojant iš Lietuvos į Lenkiją (pavyzdžiui, per Budzisko-Kalvarijos punktą), dažniausiai nėra jokios kontrolės – tiesiog važiuoji per pasienio zona. Taip pat ir kertant Lenkijos-Vokietijos sieną (pavyzdžiui, ties Frankfurte prie Oderio arba Świecko), paprastai nėra sustojimų pažymėti pasus.

Tačiau, kaip patyręs pervežėjas, visada turiu įspėti keleivių: kontrolė gali būti atliekama bet kada. Šengeno erdvėje egzistuoja taip vadinamos „mobiliųjų grupių“ praktikos. Ypač dažnai tai pasitaiko arti sienų zonos. Vokietijos pareigūnai gali sustabdyti mikroautobusą trumpai patikrinti dokumentus, ypač jei mikroautobusas yra su užsienio numeriais. Todėl būtina turėti su savo galiojantį asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę).

Be to, jeigu kelionės metu kirsime trečiąsias šalis (pavyzdžiui, jeigu dėl techninių priežasčių ar trumpesnio maršruto reikėtų važiuoti per Čekiją arba, retais atvejais, per Baltarusiją – pastarasis variantas keleivių vežimui be vizų beveik nebeįmanomas), tada dokumentų reikalavimai būtų kur kas griežtesni. Bet standartiniame maršrute per Lenkiją pakanka asmens dokumento, kurio galiojimo laikas tikrai verta patikrinti išvykstant.

5. Kur ir kaip dažnai daromi sustojimai (poilsis, maistas, tualetas)?

Tai yra vienas iš kokybiško pervežimo užtikrinimo elementų. Niekada neplanuojame reiso taip, kad keleiviai turėtų kentėti 10 valandų be pertraukos. Mūsų patirtis diktuoja taisyklę: sustojimai daromi kas 3,5–4 valandas arba anksčiau, jei to reikalauja situacija.

Įprastai maršrute numatyti du pagrindiniai sustojimai: 1. Techninis sustojimas (10–15 min.): Trumpas sustojimas degalinėje išsižioti, nusipirkti vandens, kavos ir pasitaisyti. Šie sustojimai dažnai daromi mažesnėse degalinėse, kad netektų nukrypti toli nuo trasos. 2. Maitinimosi sustojimas (30–45 min.): Paprastai daromas maždaug kelionės viduryje. Dažniausiai tai būna didelės Lenkijos degalinės (pvz., „BP“, „Orlen“, „Shell“ prie A2 ar S8 greitkelių), kurioje yra kavinės, restoranai (pavyzdžiui, „Gastro“, „Pizza Hut“) ir patogios tualetų zonose. Čia keleiviai gali suvalgyti karštą valgį.

Taip pat reikia prisiminti, kad vairuotojui pagal Europos Sąjungos reglamentą būtina 45 minučių poilsis po 4,5 valandų vairavimo. Šis poilsis dažnai sutampa su keleivių maitinimosi laiku. Jeigu maršrutas yra ypatingai ilgas (pvz., į Miuncheną arba Hambūrgą), gali būti daromas vienas papildomas sustojimas Vokietijos teritorijoje, kad keleiviai galėtų pailsėti prieš patgalį.

6. Kokios konkrečios Vokietijos miestų atšakos galimos?

Vokietija didelė šalis, ir maršrutas po įvažiavimo į ją smarkiai šakojasi. Nors dažniausiai pagrindinis taškas yra Berlynas, mes dažnai vežame keleivius į gilesnį regioną.

• Į Berlyną ir Branderburgą: Važiuojame per Frankfurtą prie Oderio, toliau tiesiai į Berlyno žiedą (Berliner Ring). Čia maršrutas priklauso nuo to, kur konkrečiai gyvena keleivius – ar tai centras, ar priemiesčiai (pvz., Marzanas, Helenesė ir t.t.).
• į Vokietijos vakarus (Hamburgas, Brėmenas, Hanoveris): Po įvažiavimo į Vokietiją sukiame į šiaurę arba vakarus per Magdeburgą. Šis kelias eina per labai gražias, bet rečiau gyvenamas Vokietijos vietoves.
• į Pietus (Miunchenas, Niurnbergas, Štutgartas): Čia maršrutas labiausiai priklauso nuo pasirinktos trasos per Lenkiją. Jeigu važiavome per A2, toliau Lenkijoje sukiame link Vroclavo, paskui į Prahą (Čekija) arba tiesiai per Zgorzelecą į Vokietiją (Drezdenas) ir toliau autobanu A9 į Miuncheną. Šis maršrutas ilgesnis, tačiau leidžia pasiekti Bavariją.

Svarbu pastebėti, kad Vokietijoje vairuotojui būna įrengta navigacija, kuri padeda rasti greičiausią kelią konkretaus adreso atveju, išvengiant spūsčių vietinėse gatvėse.

7. Kaip vežamas bagažas ir kiek jo galima pasimti?

Mikroautobuso talpa yra apibrėžta ne tik sėdimomis vietomis, bet ir bagažine. Standartinis 8-9 vietų mikroautobusas (toks kaip „Mercedes-Benz Vito“ ar „Sprinter“) turi gana erdvų bagažinės skyrių, tačiau jis nėra begalinis.

Mūsų praktika rodo, kad vienam keleiviui skiriama viena didelė lagamina vieta (apie 50–70 litrų tūrio) ir viena rankinė bagažo vieta salone. Jeigu keleivias veža daugiau daiktų (pavyzdžiui, persikraustymo atveju), būtina apie tai pranešti iš anksto. Tada mes galime iš anksto planuoti, kad reikės mažiau keleivių šiame reise arba net paskirti papildomą krovininį mikroautobusą, jeigu daiktų yra per daug.

Taip pat verta paminėti, kad bagažas turi būti pakrautas taip, kad netrukdytų vairuotojo matomumui ir būtų užfiksuotas saugiai (nešoktų stabdžiant). Keleiviai dažnai klausia apie dviračius ar neįprastai didelius daiktus – tokiais atvejais reikalingas individualus derinimas, nes gali reikėti specialių bagažo dėžių ant stogo.

8. Kokios yra mokėjimo už maršrutą sąlygos ir kas įeina į kainą?

Klientams dažnai kyla painiava dėl to, ar kaina nustatyta galutinė. Profesionaliame pervežime kaina, kurią matote svetainėje arba sužinote telefonu, paprastai yra galutinė. Ji apima: * Vietą mikroautobuse. * Kelią (visus mokesčius keliams, tunelius, tiltus, greitkelių mokesčius Lenkijoje ir Vokietijoje – jeigu tokių yra). * Vairuotojo darbą. * Standartinius keleivių draudimus.

Nereikia papildomai mokėti vairuotojui degalams arba už sienų kirtimą. Tačiau, jeigu pageidaujate individualaus maršruto (pavyzdžiui, norite, kad vairuotojas nukryptų už 50 km nuo pagrindinio kelio, kad paimtų jus iš mažo kaimo, o ne iš miesto centro), tai gali kelti papildomą mokestį už nukrypimą ir praleidžiamą laiką. Taip pat mokama už bilietus vaikučiams (jeigu jie užima atskirą vietą automobilyje) ir, žinoma, bilietas turi būti apmokėtas iš anksto, kad užtikrintume vietą.

9. Kas daro šį maršrutą saugiu? (Vairuotojo patirtis ir techninė būklė)

Esu dirbęs srityje pakankamai ilgai, kad galėčiau pasakyti: technika ir žmogus yra svarbiausi. Mūsų maršrutuose naudojami tik patikimi, ne senesni kaip 5–7 metų mikroautobusai. Prieš kiekvieną ilgą reisą atliekamas techninis patikrinimas: padangų būklė (ypač svarbu žiemą važiuojant į Vokietiją, kur tenka sniego), tepalai, stabdžių sistema.

Dar svarbiau yra vairuotojas. Mūsų komandoje dirba tik vairuotojai, turintys ilgametę patirtį tarptautiniuose reisuose. Jie žino ne tik kelią, bet ir specifinį eismą. Pavyzdžiui, vairuotojas iš anksto žino, kad Varšuvoje S8 greitkelio žiede dažnai „susipina“ juostos, todėl ten reikia būti ypatingai atidžiam. Jis taip pat moka geriausiai laiku įsijungti į eismą prie Lenkijos-Vokietijos sienos. Be to, visi vairuotojai turi būtų atliekami psichologiniai testai ir sveikatos patikrinimai, kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas.

10. Kas atsitinka, jei įvyka techninis gedimas ar avarija?

Niekas nėra apsaugotas nuo gamtos ar technikos. Po 20 metų darbu matau, kad net ir geriausia technika gaišta. Tačiau skirtumas tarp profesionalios komandos ir mėgėjiško vairuotojo yra tai, kaip elgiamasi tokioje situacijoje.

Mūsų vežimo įmonė turi sudarytą pagalbos planą. Jeigu mikroautobusas sugenda Lenkijoje ar Vokietijoje: 1. Vairuotojas nedelsiant praneša dispacheriui. 2. Dispečeris organizuoja techninę pagalbą vietiniame servise. 3. Jeigu gedimas negali būti pašalintas per 1–2 valandas, mes organizuojame keleiviams pervežimą kita transporto priemone į galutinę paskirties vietą.