Kokiu mikroautobusu geriausia keliauti į Vokietiją? Eksperto vadovas

Kelionė į Vokietiją – tai ne paprasta išvyka prie upės ar kaimo turizmo sodybos, o dažniausiai logistinės organizacijos iššūkis, reikalaujantis atsakingo sprendimo. Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybinių partnerių, tad maršrutai Vilnius–Berlynas, Kaunas–Hamburgas ar Klaipėda–Miunchenas yra ištisai "ištirti" mūsų, transporto srityje dirbančių žmonių. Per daugiau nei dvidešimt metų darbo tarptautinių pervežimų srityje esu matęs ne vieną šimtą kilometrų ir nemažai skirtingų situacijų kelyje. Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį išgirnu iš klientų planuojančių komandinę kelionę, šeimos renginį ar verslo vizitą, yra: „Kokį transporto priemonęs pasirinkti?“.

Atsakymas nėra vienareikšmis. Tiesą sakant, tai priklauso ne tik nuo biudžeto, bet ir nuo to, kiek žmonių keliauja, kiek bagažo turite ir, svarbiausia, kokio komforto levelis jums būtinas, kad po 1000–1500 km kelionės nejaustumėtės išsekę. Vokietijos keliai, nors ir vieni geriausių Europoje, turi savo niuansų – nuo automagistralių (Autobahn) greitaeigių juostų iki miestų centrų apribojimų. Būtent šie veiksniai ir lemia tinkamo mikroautobuso pasirinkimą.

Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečiu patirtimi, nesnausdamas techninėmis detalėmis bet vengdamas pernelyg sudėtingų terminų, paaiškinsiu, kas tikrai svarbu renkantis transportą kelionei į Vokietiją. Mes ne tik apžvelgsime populiariausias markes, bet ir išsiaiškinsime, ką reiškia „ekonomiškas“ ir „patogus“ variantas ilgose kelionėse.

DUK

1. Kuri mikroautobuso markė yra patikimiausia ir populiariausia tolimoms kelionėms į Vokietiją?

Per savo ilgą karjerą tarptautiniuose pervežimuose esu pastebėjęs aiškų lyderį – tai Mercedes-Benz Vito (arba didesnis Sprinter modelis). Kodėl būtent šis vokiškas automobilis? Visų pirma, tai yra „aukso standartas“ šioje klasėje. Jeigu jūsų maršrutas vyksta Vokietijoje, čia visi servizai ir pagalbos punkiai turi atitinkamas dalis būtent šioms mašinoms. Jei kelyje įvyktų nenumatyta techninė gedėla, Mercedes-Benz dalys lengviau randamos Vokietijoje nei, tarkime, prancūziškų ar itališkų analogų.

Be to, šie mikroautobusai pasižymi išskirtine kuro ekonomiškumo ir dinamikos santarke. 2.1 arba 3.0 litro dyzeliniai varikliai, dažnai sutinkami Vito modeliuose, turi pakankamai jėgos, kad lengvai įsibėgėtų Vokietijos automagistralėse, kur judėjimo greitis dažnai viršija 130 km/h. „Sprinteris“ yra didesnis, jis erdviausias, tačiau Vito yra idealus kompromisas tarp miesto manevringumo ir traukos kelyje. Taip pat verta paminėti Volkswagen Transporter T6.1 – jis labai patogus, tačiau, mano nuomone, ilgos kelionės su daug bagažo šiek tiek geriau pakenčia „Mercedesai“ dėl kėbulo standumo.

2. Kiek vietų turėtų būti mikroautobuse, kad kelionė būtų komfortiška?

Čia dažnai daroma klaida. Klientai sako: „Mūsų yra 8 žmonės, reikalingas 9 vietų mikroautobusas“. Teoriškai taip, tačiau praktikoje situacija atrodo kitaip. Jeigu jūsų keliauja 8 suaugę asmenys, kiekvienas su lagaminu, 9 vietų mikroautobusas taps „tinu“.

Kad kelionė į Vokietiją būtų kokybiška, aš visada rekomenduoju laikytis šios taisyklės: Žmonių skaičius + 1 vieta bagažui. Jeigu jūsų yra 7–8 asmenys, geriau pasirinkti 9–10 vietų mikriką, kad galėtumėte padėti bagažą į salono galą arba už naudotojo sėdynės, neuždengiant matomumo vairuotojui per galinį vaizdo stiklą.

Vokietijoje policija yra labai griežta dėl nešvarų stiklų ir netinkamai prifixuoto krovinio. Jeigu visus lagaminus teks „krauti ant grindų“ tarp keleivių kojų, kelionė taps kankina. Erdvė – tai ne prabangos, o saugumo ir komforto elementas, ypač kai kelionė trunka 12–14 valandų viena kryptimi.

3. Ar svarbu variklio tipas (dyzelis vs. benzinas/hibridas) važiuojant į Vokietiją?

Absoliučiai taip. Esu matęs, kaip klientai bando sutaupyti pasirinkdami benzininius variklius, tačiau tolimiems maršrutams į Vokietiją tai yra didelė klaida. Dyzelinis variklis šiuo atveju yra vienintelis protingas pasirinkimas.

Kodėl? Pirmiausia, kuro sanaudos. Dyzelinis mikroautobusas, pvz., tos pačios „Vitos“, gali sunaudoti 6–7 litrus 100 km greitkelyje, kai benzininis „suvalgys“ 10–12 litrų. Antroji priežastis – sukimo momentas. Ilgose, nuolatinių pakilimų Vokietijos autostradose (pvz., ties Frankonijos kalnynu arba Alpių pakraščiais) dyzelis jaučiasi daug geriau, mašina nepraranda greičio ir nesidega variklis.

Taip pat verta paminėti, kad Vokietijoje yra griežtos ekologinės normos. Didesniems miestams (pvz., Miunchenas, Frankfurtas) reikalingas „Umweltplakette“ – ekologinė ženkliuką. Naujesni dyzeliniai varikliai (Euro 5 ir aukštesni) juos gauna be problemų, o senesni arba neefektyvesni gali būti apriboti įvažiavimą į žaliąsias zonas.

4. Kokios privalomos komforto sistemos leis išvengti nuovargio?

Mano praktika rodo, kad ilgos kelionės sužlugdomos ne dėl blogo variklio, o dėl prasto salonos įrengimo. Jeigu keliaujate į Vokietiją, yra trys pagrindiniai dalykai, be kurių negaliu praleisti:

1. Klimato kontrolė (2 zonos): Ne paprastas vėdinimas, o pilna kondicionieriaus sistema. Vasarą Vokietijoje gali būti labai karšta, o žiemos rytą kelyje – šalta. Keleiviai gale turi turėti galimybę reguliuoti temperatūrą savo zonoje.
2. Ergonominės sėdynės: Sėdynės turi būti reguliuojamos (nugara, šoneliai), o ne kaip kietos suoliukos. Prabangesniuose modeliuose „Vito“ ar „Transporter“ yra „Comfort“ paketai, kurios sėdynės turi rankų atlošus – tai esminis dalykas 10 valandų kelionei.
3. Šildomos sėdynės: Tai atrodo kaip prabanga, bet kai važiuojate žiemos sąlygomis pro Berlyną, šildomi sėdynių mygtukai tampa jūsų geriausiais draugais.

Be to, verta pasidomėti, ar mikroautobuse yra USB porūšių įdėklai kiekvienai eilei. Šiais laikais telefonų baterijos gyvavimo trukmė – tai rizika, o ne prabanga.

5. Kaip mikroautobuso ratai ir pakaba veikia kelionės kokybę Vokietijos keliais?

Vokietijos keliai, nors ir gerai išasfaltuoti, turi daug „banguotų“ greitkelių ruožų, ypač ties remonto darbų zonomis („Baustelle“). Ir, žinoma, miesto grindinys (bruko kaladėlės) senamiestyje gali būti tikras išbandymas.

Aš visada klientams patariu rinkti mikroautobusus su padidinta pakaba arba šiek tiek didesniais ratais (pvz., R17 ar R18). Standartiniai „miesto“ ratai gali per daug smūgiuoti į kūną, o sustojus prie degalinės keleiviai gali jaustis kaip po bokso treniruotės. Geros amortizatoriai padeda išlaikyti stabilumą ir vengti vėlyvojo „vaikščiojimo“ jausmo po kelionės. Taip pat svarbu, kad padangos būtų ilgaamžės (pvz., „Michelin Agilis“ ar „Continental Vanco“ serijos), nes Vokietijoje greičiai dideli, o padangų dėvėjimasis proporcingai didesnis.

6. Ar reikia rinktis mikriką su automatine ar mechanine pavarų dėže?

Anksčiau, prieš 15–20 metų, aš būčiau sakęs – mechaninė, ji ekonomiškesnė. Tačiau šiandien, kai kalbame apie tolimus pervežimus, automatinė pavarų dėžė yra vienintelis teisingas pasirinkimas.

Kodėl? Vairuotojo nuovargis. Įsivaizduokite vairuotoją, sėdintį mechaninės dėžės mikrike 12 valandų, važiuojantą Vilniaus–Hambergo maršrutu su daugybės sustojimų, pervažiavimų ir „pristabdymų“ Vokietijos spūstyse. Po toks kelionės vairuotojas tiesiog nėra pajėgus saugiai vairuoti grįžtant. Automatinė dėžė, ypač modernios 7G-Tronic („Mercedes“) arba tiptronic sistemos, leidžia smulkiai nušvelninti poslinkius ir užtikrina sklandų judėjimą. Be to, modernios automatines dėžės dažnai yra net efektyvesnės kuro atžvilgiu nei blogai vairuojamos mechaninės.

7. Kaip apskaičiuoti, kiek kuro kainaus kelionė ir kaip tai veikia pasirinkimą?

Kuro kaina Vokietijoje šiuo metu gana didelė (palyginti su Lietuva, skirtumas gali svyruoti, bet dažnai ji aukštesnė). Taigi, kuro efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su jūsų išlaidomis. Jeigu keliaujate 9 asmenų komanda, kuro sąnaudos bus vienas didžiausių išlaidų straipsnių.

Renkantis mikroautobusą, atminkite, kad mažesnis, bet galingesnis variklis (pvz., 2.0 ar 2.1 l) dažnai būna ekonomiškesnis nei senesnis „sunkiasvoris“ 3.0 l variklis. Tačiau jeigu kelyje daug kalnų (pvz., važiuojate į Bavariją ar pietų Vokietiją), didesnis variklis gali sutaupyti kuro, nes jam nereikia „kabinotis“ didelių apsukų.

Taip pat, svarbu suprasti „AdBlue“ sistemą. Dauguma šiuolaikinių dyzelinių mikroautobusų naudoja šį skysčį išmetamųjų dujų valymui. Vokietijoje jį lengva nusipirkti bet kurioje degalinėje, tačiau reikia sekti, kad jis nebūtų išsekęs, nes variklis gali tiesiog užgesti arba sumažinti galią. Rinkdamas automobilį, klauskite apie jo vidutinį kuro suvartojimą – tikslūs duomenys iš kompiuterio, o ne gamintojo skelbiamas „ciklas“.

8. Kokie yra teisiniai reikalavimai važiuojant į Vokietiją (vairuotojo pažymėjimai, greičiai)?

Tai ne techninis klausimas apie pačią mašiną, bet labai svarbus dėl to, ką mašina gali daryti kelyje. Jeigu mikroautobuso svoris (leidžiamasis maksimalus) viršija 3,5 tonas, arba jis turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas (vairuotojo neįskaičiuojant), tada jis laikomas D kategorijos transporto priemone.

Dažniausiai klientams nuomojami „Vito“ ar „Transporter“ svorio svorio kategorija yra B kategorijai priskiriama (iki 3,5 t). Tai reiškia, kad ja gali vairuoti bet kas, turintis paprastą vairuotojo pažymėjimą. Tačiau jeigu jūsų komanda didelė ir reikalingas didesnis autobusas (pvz., 20 vietų „Iveco Daily“), reikės profesionalaus vairuotojo.

Taip pat, Vokietijoje griežtai prižiūrimi greičiai. Maksimalus leistinas greitis mikroautobusams, kurių svoris viršija 3,5 t, yra 80 km/h (išskyrus, jei turi specialų leidimą), tačiau lengvesniems (iki 3,5 t) taikomi tie patys greičiai kaip ir lengviesiems automobiliams – dažniausiai 130 km/o (rekomenduojamas) arba neribojamas (jei nurodyta), tačiau saugumo sumetimais aš visada rekomenduoju laikytis 120–130 km/h greičio. Taip pat svarbu prisiminti apie „Environmental Zones“ (Umweltzone) – be specialios kortelės važiuoti į miesto centrą draudžiama. Gerai pasirinktas mikroautobusas (Euro 6) turės šią kortelę automatiškai.

9. Ar verta rinktis mikroautobusą su „pilnu“ komplektacija (multimedia, navigacija) ar pakanka paprasto?

Esu matęs, kaip grupės, keliaujančios be pramogų, po 4 valandų tampa „nepakeliamos“. Kelionė į Vokietiją trunka. Jeigu mikroautobuse yra kokybiška garso sistema, galimybė prisijungti prie „Bluetooth“ ir leisti muziką arba filmus (jeigu yra ekranai), kelionė praeis daug greičiau ir ramiau.

Navigacija taip pat svarbi, tačiau patirtis rodo, kad popierinės žemėlapiai arba telefonas dažnai patikimesni nei seni, integruoti navigacijos sistemos, jeigu jos nėra atnaujintos (ypač, jeigu kelių darbai Vokietijoje keičia maršrutus). Tačiau jeigu galite pasirinkti naujesnį modelį su dabartine navigacija, tai pravers, nes ji gali parodyti greičio apribojimus, kurie Vokietijoje dažnai keičiasi netgi toje pačioje trasoje (pvz., nuo 130 staiga tampa 80 dėl triukšmo arba statybų).

Be to, verta pasidomėti, ar yra Wi-Fi“ routeris. Šiandeta tai nebūtina, bet kai keliaujame verslo komanda, kiekvienas turi dirbti kelyje. Mikroautobusas su internetu gali tapti mobiliu biuru.

10. Kokias patirtis galiu pasakyti apie mikroautobusų nuomą vs. savo automobilio vėžimą?

Dažnai klientai klausia: „Ar verta važiuoti savo seniu „Vitu“ į Vokietiją, ar geriau išsinuomoti?“. Kaip ekspertas, kuris matęs ir gervės, ir variklio gedimus 500 km nuo namų, galiu pasakyti: jeigu jūsų mikroautobusas senesnis nei 5–7 metai, kelionė į Vokietiją gali tapti lošimu.

Vokietijos keliuose, net esant geram asfaltui, didelės apkrovos (pilna masė + didelis greitis) sužaidžia senus mechanizmus. Pasidėjimas (diržų įtempikliai, aušinimo sistemos, padangos) gali plyšti ne Lietuvoje, o kažkur tarp Poznanės ir Berlyno. Išsinuomotas (geros kompanijos) mikroautobusas bus aptarnautas, tikrintas prieš kiekvieną išvykimą, dažniausiai turi pagalbos paslaugą visoje Europoje.

Be to, nuomos kaina dažnai apima ir kuro draudimą (nors ne visada), o visų pirma – ramybę. Keliaujant į Vokietiją, norime pasiekti tikslą, o ne stovėti prie pakelės su išdegusiu radiatoriumi. Taigi, jeigu kelionės tikslas – verslis ar poilsis, investicija į patikimesnį, naujesnį arba išnuomotą mikroautobusą visada apsimoka.

Išvada

Sumažėjus, koks mikroautobusas geriausiai tinka kelionei į Vokietiją, reikia pabrėžti, kad nėra vieno „idealiojo“ modelio visiems, tačiau yra idealus pasirinkimas pagal jūsų poreikius. Remiantis mano daugiau nei dvidešimties metų patirtimi, Mercedes-Benz Vito arba Volkswagen Transporter su dyzeliniu varikliu ir automatinės pavarų dėžės yra tų, kurie nori kokybės, saugumo ir patikimumo, pirmaisiais numatomais variantais.

Svarbiausia yra ne pačios markės pavadinimas, o techninė būklė bei komplektacija. Nepamirškite, kad kelionė į Vokietiją – tai ilgas maršrutas, kuriame svarbu ne tik nuvykti, bet ir atvykti poilsio, o ne išvargęs. Rinkdamasis mikroautobusą, atsižvelkite į keleivių skaičių (palikite vietą bagažui), variklio tipą (dyzelis), vairuotojo komfortą (automatinė dėžė, klimatas) ir juridinius niuansus (svorio kategorija, žaliųjų zonų ženkliukai).