Kokie yra patogiausi atvykimo laikai iš Vokietijos? Eksperto analizė ir praktiniai patarimai

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, todėl krovinių pervežimai šia maršrutu yra kasdienybė tūkstantiams įmonių. Per dvidešimt metų, praleistų tarptautinės logistikos srityje, mačiau, kaip dažnai planavimas – tai tas raktas, kuris skiria sėkmingą sandorį nuo ilgos ir nervinančios等待. Daugelis klientų, užsakantys pervežimus iš Vokietijos, dažnai susitelkia tik ties kaina arba krovinio išvežimu, tačiau pamiršta, kad kada krovinys atvyksta į paskirties vietą, yra ne mažiau svarbu. Atvykimo laikas lemia tai, ar prekės bus iškrautos tą pačią dieną, ar jums teks mokėti už vairuotojo laukimą, ar galėsite laiku užbaigti savo gamybos ciklus.

Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia praktika, norėdamas paaiškinti, kodėl ne visos savaitės dienos ir valandos yra vienodai tinkamos kroviniui atgabenti. Kalbėsime ne tik apie vairuotojo darbo poilsio režimus, bet ir apie logistikos centrų darbo grafikus, eismo intensyvumą bei tai, kaip visa tai susiję su Jūsų verslo efektyvumu. Suprasdami šiuos niuansus, galėsite derinti lūkesčius su vežėjais efektyviau ir išvengti nereikalingų staigmenų.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai klientų užduodamus klausimus apie optimalius atvykimo laikus iš Vokietijos, susiformuotus per daugelį metų trukusį darbą šioje srityje.

1. Kuri savaitės diena geriausia krovinio atvykimui į Lietuvą iš Vokietijos?

Remiantis mano ilgamete patirtimi, geriausios dienos atvykti yra antradienis, ketvirtadienis ir penktadienis (ryte). Kodėl? Sekmadieniais Vokietijoje daugelis sandėlių dirba ribotai arba visai nedirba, todėl vairuotojai negali įkrauti krovinio vakare. Tai reiškia, kad jei vairuotojas pradeda savaitę nuo sekmadienio vakaro ar pirmadienio ryto, jis pradeda vairuoti tik pirmadienį. Atstumas nuo, tarkime, Miuncheno ar Hamburgo iki Vilniaus yra apie 1200–1500 km. Atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus (45 minučių po 4,5 valandos vairavimo ir 11 valandų poilsio), šis kelias užtrunka maždaug 18–24 valandas, jei nėra didelių spūsčių.

Taigi, jei krovinys pasiekia Lietuvą antradienio ar trečiadienio rytais, logistika suveikia sklandžiai. Sekmadienio atvykimai taip pat yra geri, jei Jūsų įmonė turi galimybę priimti krovinius (pvz., didelės prekybos centrai ar gamyklos, dirbiančios 3 pamainomis), tačiau mažesnėms įmonėms sekmadienis dažnai būna problematic dėl uždarų vartų.

2. Ar verta planuoti atvykimą pirmadienį?

Pirmadienis yra viena rizikingiausių dienų. Per savo karjerą daug kartų matau vaizdą, kai pirmadienio rytais prie mūsų ar kliento sandėlių susiformuoja eilės. Kodėl taip atsitinka? Per savaitgalį kaupiami neiškrauti kroviniai, taip pat į Lietuvą atvyksta vairuotojai, kurie savaitgalį praleido stovėdami poilsio aikštelėse (kadangi Vokietijoje sekmadieniais draudžiamas krovinių vežimas). Visi jie siekia pirmąiąią dieną iškrauti krovinius. Be to, pirmadieniais padidėja rizika susidurti su techniniais nesklandumais poilsio aikštelėse arba su vairuotojų pavargimu nuo savaitgalio kelionių. Jei yra galimybė, geriau planuoti atvykimą antradienį – eismo intensyvumas mažesnis, o sandėlininkai jau įsijungia į darbo ritmą po savaitgalio.

3. Koks optimalus atvykimo laikas dienos metu?

Idealus laikas yra nuo 7:00 iki 10:00 ryto ir nuo 13:00 iki 15:00 popietės. Ryte vairuotojas atvyksta pailsęs po naktinio poilsio (jei jis buvo apsistojęs poilsio aikštelėje). Sandėlio darbuotojai tik pradeda savo dieną, todėl turi pakankamai energijos ir resursų greitai priimti krovinių. Be to, iškrovus ryte, vairuotojas turi laiko važiuoti į kitą užsakymą arba grįžti į poilsio vietą ne pažeisdamas darbo laiko apribojimų.

Popietės laikas (13:00–15:00) taip pat patogus tuo, kad vengiame pietų pertraukos (12:00–13:00), kai sandėliuose gali būti sumažintas personalas. Vengtina ir vėlyvo vakaro (po 16:00), kai sandėliai jau ruošiasi uždaryti. Jei krovinys atvyksta 16:30, tikimybė, kad jis bus priimtas tą pačią dieną, yra nedidelė, o tai reiškia, kad vairuotojas privalės laukti iki ryto, kas gali sukelti papildomų išlaidų už laukimą (demurrage).

4. Kaip Lenkijos eismas veikia atvykimo laikus?

Maršrutas iš Vokietijos į Lietuvą beveik visada eina per Lenkiją. Tai yra kritinis veiksnys. Aš kartais vadinu Lenkiją „logistikos kakliuk“, nes ten eismas, ypač ties Varšuva arba ties Lietuvos-Lenkijos pasienio keliu „Via Baltica“, gali būti neprognozuojamas. Net jei vairuotojas išvyko laiku, Lenkijos autostradų remonto darbai, avarijos arba sunkiųjų krovininių transporto priemonių spūstys gali atidėlioti atvykimą valanda ar dviem.

Todėl, planuodami atvykimą, visada verta palikti „laiko buferį“ mažiausiai 2–3 valandoms. Jei Jums svarbu, kad prekės būtų prieš pietus, praneškite vežėjui, kad rekomenduojamas atvykimas yra 10:00 ryto. Taip, net jei kelyje užstrigs, vairuotojas vis tiek atvyks iki 12:00, ir spės iškrauti iki sandėlio uždarymo. Nėra nieko blogiau, nei griežtai planuoti atvykimą 11:00 ir vėluoti dėl Varšuvos spūsčių.

5. Ar saugiau užsakyti „Fixed Time“ (fiksuotą laiką) pristatymą?

Tai priklauso nuo Jūsų poreikių, tačiau kaip ekspertas aš primygtinai rekomenduoju būti atsargiems. Fiksuotas laikas (pvz., atvykti tikslią 9:00 valandą) reiškia didelę atsakomybę vairuotojui. Jei dėl eismo, oro sąlygų ar techninių priežasčių jis pavėluoja 15 minučių, sandėlis gali atsisakyti priimti krovinį ir nukreipti jį į eilės galą, kas gali užtrukti iki kelių dienų.

Mano patarimas: jei sandėlis leidžia, naudokite „lankstų“ laiką, pvz., „nuo 8:00 iki 12:00“. Tai duoda vairuotojui galimybę susitvarkyti su nežinomuoju kelyje (pavyzdžiui, rasti atvirą degalinę arba apeiti spūstį) ir vengti streso. Klientui tai garantuoja, kad krovinys bus priimtas tą dieną be rizikos likti už vartų dėl minuteės vėlavimo.

6. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio grafikas (tačiografas) veikia planavimą?

Europos Sąjungos reglamentai yra griežti. Vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, turi privalomą 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Kelionė iš Vokietijos centro (pvz., Frankfurto) trunka apie 15-16 valandų gryno vairavimo. Tai reiškia, kad vairuotojas negali nuvažiuoti be sustojimo.

Jis privalo sustoti poilsio aikštelėje mažiausiai 9 valandoms (nakties poilsis). Jei Jums reikalaujate, kad krovinys atvyktų antradienio rytais, vairuotojas turi išvykti iš Vokietijos ne vėliau kaip sekmadienio popietę, kad spėtų pavėluoti į paskutinę poilsio aikštelę prieš Lietuvą. Jei planuojate atvykimą ketvirtadienį, vairuotojas turi pradėti kelionę antradienio vakarą. Suprantant šį mechanizmą, Jūs galite lengviau susiderėti su ekspeiditeriu dėl išvykimo laiko, o ne stebėti, kodėl krovinio dar nėra.

7. Kodėl penktadienio pavakariai ir šeštadieniai yra problematiški?

Penktadienio pavakariai ir šeštadieniais yra rizikingi dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, sandėliai dažnai dirba sutrumpintą darbo laiką (pvz., iki 14:00 ar 15:00 valandos) penktadieniais. Jei krovinys dėl spūsčių atvykia 15:30, tikimybė, kad jis bus iškrautas, yra beveik nulinė. Vairuotojas liks stovėti iki pirmadienio ryto.

Antra, šeštadieniais Vokietijoje vežėjams yra apribotos darbo galimybės (leidžiama tik tam tikra suma, dažniausia susijusi su atkrovais ar techniniais darbais, bet ne pilnas išvykimas į naują maršrutą). Be to, Lietuvoje dauguma smulkių ir vidutinių įmonių šeštadieniais nedirba. Jei krovinys atvykia šeštadienį, jis užklijuoja sandėlyje iki pirmadienio. Jei tai yra svarbios gamybai detalės, Jūs prarandate dvi dienas. Todėl visada stengiuosi atvežti krovinius prieš savaitgalį arba, jei tai neįmanoma, planuoti atvykimą pirmadienio rytais.

8. Ar yra skirtumas tarp pavasario/vasaros ir rudens/žiemos sezonų?

Žinoma, yra, ir jis nėra susijęs tik su padangomis. Vasarą (ypač liepos-rugpjūčio mėnesiais) Europoje, ypač Vokietijoje ir Lenkijoje, vyksta daugiausia kelių remonto darbų. Tai sukuria papildomas eismo spūstis, kurios gali užsitęsti iki 2-3 valandų. Be to, vasarą padidėja turizmo srautai, kas taip pat sulėtina sunkųjį transportą.

�iemą problema yra ne tik sniegas, bet ir trumpos dienos. Sunkiasvoris transportas vairuojamas neviršijant 80 km/h greičio. Trumpą dieną (pvz., gruodį) vairuotojas turi mažiaiau efektyvaus vairavimo laiko, o poilsio aikštelės dažnai būna pilnos, nes vairuotojai stabdo anksčiau dėl blogo matomumo. Planuodami žiemos pervežimus, visada pridėkite prie standartinio trukmės įvertinimo papildomą 10-15 procentų laiko rezervo.

9. Kas ypač svarbu planuojant grupinius (LTL) krovinių atvykimus?

Grupiniai kroviniai (kai viena mašina veža keletą klientų prekes) yra sudėtingesni. Čia negalime kalbėti apie tiksų atvykimo laiką taip tiksliai, kaip atliekant pilną krovininę (FTL). Vairuotojas turi sustoti prie kiekvieno kliento Vokietijoje užkrauti, o po to – Lietuvoje iškrautyti.

Jeigu Jūsų krovinis yra dalis grupinio, būkite pasiruošę tai, kad Jūsų eilės numeris gali būti bet kuris. Geriausias patarimas čia – klausti ekspeiditerio apie numatomą atvykimo laiką (ETA) ne paskutinę dieną, o kiekvieną dieną nuo išvykimo. Taip pat, jeigu Jūsų prekės yra skubios, geriau mokėti už vietą paskutinėje mašinoje (paskutinėmis iškraunamos), nes mažiau tikėtina, kad vairuotojas pavėluos dėl ankstesnių klientų iškrovimo problemų.

10. Kaip elgtis, jei krovinys visgi pavėluoja?

Pirmiausia – nepanikuokite ir nedarykite išvadų apie vežėjo nesugebėjimą. Per savo 20 metų mačiau, kad 90 % vėlavimų yra dėl eismo sąlygų ar avarijų, ne dėl vairuotojo tinginio. Jei matote, kad krovinys vėluoja pagal GPS stebėjimą, susisiekite su savo atstovu (brokeriu arba logistikos vadovu).

Kas svarbiausia: jei žinote, kad pavėluosite, praneškite gavėjui (sandėliui) iš karto. Dauguma sandėlių yra draugiški ir gali palaukti 30-60 minučių arba net praplėsti priėmimo laiką, jei apie tai yra informuoti iš anksto. Jei atvykate be žinios, rizikuojate likti už vartų. Atviras ryšys išspręs daugiau problemų nei bet kokia kita logistinė strategija.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „kada patogiausia atvykti“ neturi vieno universalaus atsakymo „8:00 ryto“, tačiau turi aiškių logistikos dėsnių. Kaip ekspertas, kuris matęs tūkstančius mašynų prie vartų, galiu pasakyti, kad sėkmė slepiasi ne greičiame, o planavime.

Geriausias scenarijus – siekti atvykimo antradienio, trečiadienio ar ketvirtadienio rytais (7:00–10:00), vengiant pirmadienio rytų spūsčių ir penktadienio popietės skubėjimo. Būtina atsižvelgti į Lenkijos eismo sąlygas ir vairuotojo poilsio režimus, kurie fiziškai neleidžia mašinai būti tam tikroje vietoje greičiau nei per 18–20 valandų. Suprasdami šiuos apribojimus, Jūs ne tik sumažinsite savo streso lygį, bet ir padėsite vežėjams bei sandėlininkams dirbti efektyviau.

Logistika – tai komandinis darbas. Jūsų tikslas kaip kliento yra ne tik užsisakyti transportą, bet ir sudaryti sąlygas, kad transportas būtų priimtas be problemų. Tinkamai pasirinkus atvykimo laiką, Jūsų verslo procesai vyks lygiai, o prekės pasieks paskirties vietą tada, kai to Jums labiausiai reikia.