Kokie yra modernūs variantai keliaujant į Vokietiją?

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir pačios kelionės pasikeitė neapžiūrimai. Anksčiau kelionė į Vokietiją buvo susijusi su ilgomis valandomis prie vairo, dideliuose keliuose šlampantys sunkvežimiai ir biurokratinės klūtys pasienio punktus. Šiandien situacija yra radikaliai kitokia. Logistika ir keleivių pervežimai tapo itin moderniu, sklandžiu ir, svarbiausia, klientui orientuotu procesu. Vokietija, kaip didžiausia Europos ekonomika ir pagrindinė transporto mazgų šalis, visada buvo priešakyje inovacijų, tačiau šiuo metu pasiūlos įvairovė gali sukrėsti net patyrusius keliautojus.

Šiandieninis keliautojas ar verslo klientas nebėra verčiamas rinktis tarp brangaus lėktuvo bilieto ir pavargstančios važiavimo automobiliu kelionės. Rinka siūlo išmanius, ekologiškus ir technologiniais sprendimais paremtus variantus. Nuo prabangių „autobusų svetainių“ (bus lounges) iki hipermodernių traukinių, kuriais galima nuskristi žeme, ir išmaniųjų aplikacijų, kurios sujungia visą transporto sistemą vienoje vietoje – galimybių ribos tik plečiasi. Kaip ekspertas, kuris matė šios industrijos transformaciją iš vidaus, galiu pasakyti viena: niekada nebuvo taip lengva ir patogiai pasiekti Berlyną, Miuncheną, Hamburgą ar Frankfurto verslo centrą.

Šiame straipsnyje mes ne tik panagrinėsime pagrindinius keliavimo būdus, bet ir pažvelgsime giliau į tai, kas juos daro „moderniais“. Kalbėsime ne tik apie tai, kaip nuvykti, bet ir apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos ir logistikos sprendimai keičia patį keliavimo sąmonę. Nesvarbu, ar planuojate verslo kelionę, perkelti šeimą ar tiesiog norite pažinti Vokietiją, suprasdami dabartines tendencijas, galėsite pasirinkti ne tik pigiausią, bet ir efektyviausią bei patogiausią alternatyvą. Šiuolaikinė logistika – tai nebe prekių judėjimas iš taško A į tašką B, o kompleksinė patirtis, kurioje svarbiausia yra jūsų laikas ir komfortas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ar keliaujant autobusu į Vokietiją vis dar galima tikėtis patogumo, ar tai pasenęs transporto būdas?

Dažnai susiduriu su klišė, kad autobusai – tai „praeities amžiaus“ būdas keliauti. Tačiau, remiantis mano patirtimi, tai vienas greičiausiai besivystančių transporto sektorių. Modernūs tarptautiniai autobusai, kuriais dabar važiuojama į Vokietiją (pavyzdžiui, „FlixBus“, „Lux Express“ ar kitų didelių vežėjų flotilė), yra techniškai labiau pralenkę net keletą senesnių keleivinių lėktuvų. Kalbame ne tik apie WiFi, elektros lizdus prie kiekvienos sėdynės ar individualius vaizdo ekranus. Šiuolaikiniai autobusai turi pažangias važiuoklės sistemas, kurios garantuoja „sklandžų“ važiavimą net ir vokiškose autostradose, bei efektyvią ventiliaciją.

Be to, pasikeitė ir paslaugos kokybė. Dabar dauguma maršrutų yra suplanuoti taip, kad kelionė neapsiribotų tiesiog nutūpimu prie stoties. Moderni logistika leidžia integruoti perėjimus į traukinius ar siūlyti „prabangiosios klasės“ vietas su galimybėt gultis. Taip pat, svarbu paminėti aplikacijas – pirkę bilietą internetu, klientas realiu laiku stebi autobuso vietą, kas anksčiau buvo neįsivaizduojama. Tai yra lygiaverčiai konkurentai lėktuvams trumpesniuose atstumuose (pvz., Vilnius – Berlynas), atsižvelgiant į tai, kad nereikia atvykti į oro uostą dviem valandoms anksčiau.

2. Kaip geležinkelio transportas Vokietijoje atroba lyginant su Lietuvos ar kitų šalių patirtimi?

Vokietijos geležinkelio sistema „Deutsche Bahn“ (DB) yra unikali savo kompleksiškumu, nors ir patiria didžiulius iššūkius dėl vėlavimų paskutiniu metu. Tačiau, kalbant apie modernumą, Vokietija siūlo produkto, kurio Lietuvoje dar neturime – greituosius traukinius „ICE“ (InterCity Express). Tai yra techninės inžinerijos šedevras, kuris gali pasiekti 300 km/h greitį. Kaip logistikos ekspertas galiu pasakyti, kad traukinys yra efektyviausias būdas judėti tarp didmiesčių (pavyzdžiui, iš Frankfurto oro uosto į Kelno ar Štutgartą).

Modernumas čia pasireiškia ne tik greičiu, bet ir integracija. Vokietijoje geležinkelis yra neatsiejamas miesto transporto dalis. Traukiniai važiuoja tiksliai pagal grafiką (priešingai nei kai kuriose kitose šalyse), o jų tinklelis yra sukurtas taip, kad maksimaliai sutrumpintų persėdimų laiką. Be to, šiuo metu vyksta milžiniška modernizacija – parduodami bilietai per „Deutschland-Ticket“ sistemą, leidžiančią neapribotai važiuoti vietiniais ir regioniniais traukiniais už fiksuotą kainą. Tai revoliucinės paslaugos modelis, kuris keičia žmonių mąstymą apie viešąjį transportą kaip apie lanksčią ir prieinamą priemonę.

3. Ar automobilių nuoma ir „car-sharing“ (automobilių dalijimosi) sistemos Vokietijoje yra geros alternatyvos atvykus į šalį?

Absoliučiai taip. Jei anksčiau turėjome rinktis tarp taksi ar nuomos punkto oro uoste, šiandien Vokietijoje dominuoja „Free Floating“ tipo paslaugos, tokios kaip „Share Now“ (buvęs Car2Go) ar „Sixt Share“. Tai yra itin patogu verslo keliautojams ar turistams, kurie atvyksta traukiniu ir tam tikram laikui reikia transporto priemonės. Nereikia eiti į biurą, užpildyti krūvą dokumentų – viskas atliekama išmaniojo telefono. Radote automobilį gatvėje, užsiregistravote ir važiuojate.

Kas labai svarbu ir modernu – tai elektrinių automobilių pasiekiamas šiose sistemose. Vokietijos miestuose (ypač Miunchene, Berlyne, Hamburge) „car-sharing“ automobiliai dažniausiai yra elektriniai, kas leidžia ne tik sutaupyti kuro, bet ir važiuoti į zonas, kuriose degalinių automobiliams įvažiavimas apribotas (užterštumo zonos). Kaip pervežimų specialistas, pastebiu, kad šis modelis mažina spaudimą miestų parkavimo zonoms ir sumažina reikalingų nuomai automobilių skaičių, kas yra protingas išteklių naudojimas.

4. Kokia yra „BlaBlaCar“ ir panašių keliavimo su automobiliais paslaugų vieta šiuolaikinėje rinkoje?

„BlaBlaCar“ ir k类似ios platformos sukūrė naują rinkos nišą, kurią mes vadiname „socialine logistika“. Tai ne taksi, ne tradicinis autobusas, o bendravimas pagrįstas keliavimas. Mano profesinėje veikloje tai yra įdomus reiškinys, nes tai efektyviai išnaudoja esamus išteklius – tuščias vietas automobiliuose. Žmonės, kurie ir taip važiuoja į Vokietiją, gali padalinti išlaidas su keleiviais.

Modernumas šiame pasirinkime slypi patogumo ir pasitikėjimo sistemose. Anksčiau „autostopas“ buvo rizikingas ir neorganizuotas. Dabar, naudojantis aplikacijomis, matote vairuotojo reitingą, automobilio nuotraukas, kitų keleivių atsiliepimus ir galite susitarti dėl išsileidimo vietos iš anksto. Tai ypač tinka tiems, kurie vyksta į mažesnius Vokietijos miestus ar miestelius, kuriuose nėra geležinkelio stočių ar didelių oro uostų. Tai lankstus ir pigus sprendimas, kuris idealiai papildo didžiąsias transporto sistemas.

5. Ar skraidymas į Vokietiją vis dar yra prioritetas, ar atsirado konkurentų, dėl kurių lėktuvai praranda populiarumą?

Lėktuvai vis dar yra neišvengiami, jei keliaujate iš didelių atstumų, tačiau trumpesniuose maršrutuose (pvz., iš Baltijos šalių) jie praranda pozicijas. Kodėl? Dėl „paskutinio kilometro“ problemos. Oro uostai Vokietijoje dažnai yra nutolę nuo miestų centrų, o pasiekiant juos reikia skirti daug laiko (traukiniais ar autobusais). Be to, oro linijų bendrovės, ypač „low-cost“ (žemos kainos), keliauja į antrinius oro uostus (pvz., Frankfurtas-Hanas, Memingenas), kurie gali būti netoli 100 km nuo nurodyto miesto.

Tačiau aviacija taip pat modernėja. Atsirado „ryšulio“ (hub) modelio pagerinimai, leidžiantys persėsti į kitus skrydžius be jokių rūpesčių vienoje sistemoje. Taip pat, svarbiųjų dalyvių (pvz., „Lufthansa“) investicijos į skrydžių efektyvumą ir skaitmeninę paslaugų teikimą (pvz., mobili registracija, biometrinė pasienio kontrolė) daro patirtį kuo sklandesnę. Vis dėlto, kaip ekspertas, dažnai rekomenduoju klientams apskaičiuoti visą kelionės laiką „nuo durų iki durų“ – dažnai pasirodo, kad greitasis traukinis ar autobusas nėra lėtesnis, o jis yra daug ekologiškesnis ir mažiau stresuojantis.

6. Kokie yra ekologiškiausi keliavimo variantai ir ar Vokietija juos skatina?

Tai vienas aktualiausių klausimų šiandieninėje logistikoje. Vokietija yra viena lyderių siekiant „Green Deal“ tikslų, ir tai matoma keliavimo pasirinkimuose. Ekologiškiausias variantas tikrai yra geležinkelis, ypač jei naudojate „DB“ pristatytus „ICE Sprinter“ traukinius, kurie varomi žalia energija. Tačiau ir keliavimas autobusu yra daugiau kaip tris kartus „žalesnis“ nei keliavimas vienu automobiliu.

Modernūs klientai vis dažniau renkasi paslaugas pagal jų poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, daugelį tarptautinių autobusų vežėjų („FlixBus“) perka naujus autobusus, atitinkančius aukščiausius „Euro 6“ ar net vėlesnius išmetamųjų dujų standartus. Taip pat atsirado galimybės kompensuoti anglies dioksido (CO2) kiekį perkant bilietą (pvz., „Compensaid“ programa). Verslo klientai, kurie turi atsiskaityti už savo „anglies pėdsaką“, vis dažniau įtraukia šiuos kriterijus į savo kelionių politikas, todėl traukiniai tampa numatytuoju pasirinkimu.

7. Kaip šiuolaikinės technologijos padeda planuoti maršrutus ir susidoroti su bagažu?

Anksčiau reikėjo turėti fizinį žemėlapį ar spausdinti brėžinius. Šiandien viskas vyksta išmaniajame telefone. Aplikacijos kaip „Google Maps“, „Citymapper“ ar „DB Navigator“ sujungia visų rūšių transporto grafikus realiu laiku. Jei traukinis vėluoja, sistema automatiškai pasiūlė alternatyvų maršrutą. Tai yra lygmens aukščiau, negu buvo prieš 10 metų.

Taip pat pasikeitė požiūris į bagažą. Dabar atsirado paslaugos, leidžiančios išsiųsti bagažą atskirai (pvz., „Send My Bag“), kad jums nereikėtų jo tempti per traukinių stotis ar oro uostus. Tai ypatingai aktualu verslo keliautojams, kurie važiuoja tiesiai į susirinkimus. Be to, daugumoje modernių transporto priemonių yra specialios vietos dideliems bagažams su sensoriais, kurie praneša, jei skyrius atidarytas ar jei jame lieka daiktai išlipus keleiviams – tai didelis žingsnis į priekį saugumo ir patogumo srityje.

8. Ar yra specialių paslaugų verslo keliautojams (Business Class) viešajame transporte?

Žinoma, ir jos pasiekė visiškai naują lygį. Nereikia būti milijonieriui, kad jaustumtum kaip VIP. Pavyzdžiui, „Deutsche Bahn“ siūlo „Business Lounge“ oro uostuose ir stotyse, kur verslo keliautojai gali dirbti, gauti nemokamus gėrimus ir atsipalaiduoti prieš išvykstant. Pačiuose traukiniuose yra „Business Class“ skyriai, kurie yra tylūs, erdvūs, su stalais, pritaikytais dirbti su nešiojamuoju kompiuteriu, ir pasiūlymu maisto bei gėrimų.

Net autobusuose atsirado „Sleeper“ arba „Premium“ klasės vietos, kurios gali būti transformuojamos į lovas ar turi atlenkiamas sėdynes 180 laipsnių. Tai leidžia praleisti naktį kelyje ir ryte atvykti pailsėjęs. Kaip žmogus, kuris daug keliavo, galiu patvirtinti, kad galimybė prasiversti švarų marškinį ir išgerti kavę traukinyje, o ne vairuoti naktį, padidina darbo efektyvumą kelionės metu keliskart.

9. Kokia situacija su kainomis? Ar modernios paslaugos visada brangios?

Stebėtinai, bet ne. Vienas didžiausių moderniųjų technologijų pasiekimų transporte yra dinaminės kainodarybos sistemos, tačiau taip pat ir „ultra low-cost“ pasiūlymai. Pavyzdžiui, naudojant ankstyvą užsakymą, bilietas į Vokietiją traukiniu gali kainuoti mažiau nei 30 eurų, kas buvo neįsivaizduojama anksčiau. Autobusų bilietų kainos dažnai svyruoja nuo 20 iki 50 eurų, priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko.

Taip pat atsirado abonementų sistemos, kaip minėtas „Deutschland-Ticket“ (49 eurų per mėnesį), kuris leidžia neribotai važiuoti visais vietiniais ir regioniniais traukiniais bei autobusais visoje Vokietijoje. Tai revoliucinė kaina, leidžianti keliauti pigiai ir lanksčiai. Taigi, modernumas čia reiškia ne tik prabangą, bet ir prieinamumą dėl didelės konkurencijos ir technologinio efektyvumo.

10. Kokias naujoves galima tikėtis artimiausioje ateityje keliaujant į Vokietiją?

Žiūrėdamas į tendencijas, galiu drąsiai prognozuoti tris pagrindines kryptis. Pirmiausia, tai visiškas skaitmeninis identiteto (Digital ID) integravimas. Jums nebereikės turėti fizinių bilietų ar net pasų – viskas bus jūsų telefone ir susisieks su sienos kelių patikros sistemomis. Antra, tai autonominis transportas. Vokietija jau dabar testuoja autonominio vairavimo autobusus miestuose ir greituojuose keliuose. Trečia, tai vandenilio kuro elementų (H2) plėtra. Vokietija investuoja milijardus į vandenilio infrastruktūrą, todėl netoli ateityje mes matysime ilgesnius atstumus įveikiančius autobusų ir traukinių, kurie išmeta tik vandens garus.