Kokie yra minimalūs keleivių pervežimo į Vokietiją reikalavimai?

Dirbti tarptautinių keleivių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų leido man pamatyti ne vieną situaciją, o Vokietija – viena iš tų šalių, kurioje tvarka ir disciplina yra ne tik pasirašyti ant popieriaus, bet ir griežtai taikoma praktikoje. Vokietija yra pagrindinė Lietuvos emigracijos ir turizmo kryptis, todėl kasdien tūkstančiai autobusų ir mikroautobusų kerta šias sienas. Tačiau, nepaisant to, kad kelionė į Vokietiją atrodo paprasta, teisinių ir techninių reikalavimų sąrašas yra gana didelis. Dažnai klientai, planuodami kelionę, susiduria su klausimu: ką tikrai reikia turėti, kad kelionėtų legaliai, saugiai ir be nereikalingų rūpesčių?

Šiame straipsnyje, remdamasis savo ilgamečia patirtimi, aš išsamiai paaiškinsiu, kokie yra minimalūs, bet būtini keleivių pervežimo į Vokietiją reikalavimai. Mes kalbėsime ne tik apie tai, ką turi turėti vairuotojas, bet ir kaip pasiruošti pačiam keleiviui, bei kokius pavojus slepia nepakankamas pasiruošimas. Vokietijos kelių policija (Autobahnpolizei) yra žinoma savo išsamiais patikrinimais, todėl žinoję, kas jų laukia, galite išvengti baudų ir nemalonių staigmenų.

Svarbu suprasti, kad „minimalūs reikalavimai“ nereiškia „minimalus kokybės lygis“. Tai yra bazinis standartas, už kurį žengiant nebegalima vykdyti veiklos legaliai. Šie reikalavimai apima dokumentus, transporto priemonės būklę, vairuotojo kvalifikaciją bei specifinius Vokietijos eismo taisyklių niuansus.

DUK

1. Kokius dokumentus turi turėti keleivis, vykstantis į Vokietiją?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir nenuostabu – dokumentų nebuvimas gali sugadoti ne tik kelionę, bet ir planus. Esant Schengeno erdvei, sienų kontrolės dažnai nebūna, tačiau tai reiškia, kad dokumentus tikrina ne sienoje, o viduje šalies, arba juos reikia turėti grįžtant.

Pirma ir pagrindinė taisyklė: asmeninis tapatybės dokumentas. Suaugusiems Lietuvos piliečiams užtenka asmens tapatybės kortelės (pasas nėra būtinas, jei kelionės tikslas – Vokietija ar kitos Schengeno šalys). Tačiau jei kelionė vyksta tranzitu per šalis, kurios nėra Schengeno erdvėje (pavyzdžiui, važiuojant per Lenkiją į Vokietiją viskas tvarka, bet jei maršrutas būtų kitas), gali prireikti paso.

Vaikams taikomi griežtesni reikalavimai. Jeigu vaikas vyksta su vienu iš tėvų, arba be jų (su globėjais, draugais), būtina turėti raštišką abiejų tėvų (arba to tėvo, kuris nevyksta) sutikimą, patvirtintą notaru. Dokumentas turi būti išduotas ne senesnis kaip prieš 3 mėnesius (kai kuriais atvejais gali būti ir senesnis, bet rekomenduojama naujas). Be to, vaiko dokumentas (tapybės kortelė ar pasas) privalo būti su nuotrauka. Negalima vykti su tik gimimo liudijimu.

Užsienio piliečiams (pavyzdžiui, Ukrainos, Baltarusijos) reikalingas pasas su vaizdo įrašu (jei tokiame režime įregistruota) ir, jei reikia, vizą arba leidimą gyventi ES šalyse.

2. Kokius dokumentus ir leidimus privalo turėti transporto priemonės vairuotojas?

Vairuotojo dokumentų rinkinys yra kur kas didesnis nei paprasto keleivio. Mano patirtis rodo, kad Vokietijos pareigūnai visų pirma tikrina šiuos tris dalykus: vairuotojo pažymėjimą, vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą (Code 95) ir transporto priemonės dokumentus.

• Vairuotojo pažymėjimas: Turi būti galiojantis ir atitinkamos kategorijos. Dažniausiai tai D kategorija (autobusai) arba D1 (mažesni autobusai, iki 16 keleivių vietų + vairuotojas). Jei transporto priemonės masė viršija 3,5 tonas (nepaisant keleivių skaičiaus), reikalingos C kategorijos teisės.
• Vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimas (Driver CPC – Code 95): Tai būtinas dokumentas visiems profesionaliems vairuotojams, atliekantiems tarptautinius pervežimus. Jis patvirtina, kad vairuotojas per pastaruosius 5 metus praėjo periodinį mokymą. Be šio kodo pažymėjime arba be pažymėjimo apie mokymus, vairuotojas gali būti nušalintas nuo vairo, o įmonė – nubausta didelėm baudom.
• Darbo laiko apskaitos įrašai: Jei transporto priemonė turi tachograą, turi būti pateikiami paskutinių 28 dienų duomenys (diskai arba spausdinti išskaitomi lapai bei vairuotojo kortelė).

Be to, vairuotojas turi turėti su savimi kelionės lapą (waybill), kuriame nurodytas maršrutas, keleivių skaičius ir kelionės tikslas.

3. Ar reikalinga speciali licencija ar leidimas keleivių pervežimui į Vokietiją?

Taip, tai yra vienas svarbiausių teisinių reikalavimų. Norint legaliai vykdyti tarptautinius keleivių pervežimus (ne tik į Vokietiją, bet ir tarp šalių), transporto įmonė privalo turėti Bendrijos licenciją.

Bendrijos licencija – tai dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė atitinka visus reikalavimus (turtinis ir finansinis pajėgumas, profesionalus pajėgumas, gerovės reikalavimai). Ši licencija išduodama Lietuvoje (Valstybinės kelių transporto inspekcijos), tačiau ji galioja visoje Europos Sąjungoje.

Be Bendrijos licencijos, ant transporto priemonės stiklo turi būti pritvirtinta kopija šios licencijos. Vokietijos pareigūnai tikrina, ar ši kopija yra, ar ji matoma iš išorės (paprastai dešinėje priekinio stiklo dalyje, žemiau juostos). Jei kopijos nėra – tai bauda. Taip pat būtina turėti originalią licenciją arba jos notariškai patvirtintą kopiją autobuse.

Jei kalbame apie kabotažą (keleivių paėmimą Vokietijoje ir vežimą Vokietijoje), čia taikomi papildomi ir griežtesni apribojimai, tačiau tiesioginių reisų iš Lietuvos atveju užtenka pagrindinės Bendrijos licencijos.

4. Kokius techninius reikalavimus turi tenkinti transporto priemonė?

Techninė būklė – tai ne tik saugumo, bet ir ekologijos klausimas. Vokietija yra griežtiausiai šiuo atžvilgiu šalis.

• Periodinė techninė apžiūra (PTA): Transporto priemonė turi turėti galiojantį techninio apžiūros pažymėjimą. Vokietijoje nepriimama „važiuoti ant skruosto“.
• Oro taršos mažinimo įranga: Autobusai turi būti pritaikyti mažinti taršai (dažniausiai tai įrenginiai su „Euro“ standartu).
• Uždegimo slopinimo sistema: Būtina, kad autobuse būtų veikianti uždegimo slopinimo sistema (engine fire suppression system), jei tai didelis autobusas. Tai reikalavimas, susijęs su tunelių saugumu. Jei sistema neveikia arba jos nėra, autobusui gali būti draudžiama važiuoti kai kuriais maršrutais arba gali būti skiriama bauda.
• Tachografas: Turi būti patikrintas ir užplombuotas (kalibravimo ženklas). Tachografo naudojimo taisyklės priklauso nuo to, ar tai yra reguliariųjų linijų, ar ne reguliariųjų linijų transportas, tačiau dauguma autobusų jį turi.

5. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženklelis) ir kodėl jis būtinas?

Tai vienas dažniausių nemalonių staigmenų lietuviams vairuotojams. Vokietijos miestuose yra įvestos „žaliosios zonos“ (Umweltzone). į jas įvažiuoti gali tik tie transporto priemonės, kurios turi specialų ekologinę vinjetę (spalvotą lipduką) priekiniame stikle.

Ši vinietė (dažniausiai žalia, retesnės – geltonos ar raudonos) rodo, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų standartas atitinka reikalavimus (bent Euro 4). Jei autobuso ar mikroautobuso šios vinietės nėra, įvažiavus į tokio miesto (pavyzdžiui, Berlyno, Miuncheno, Kelno, Frankfurto) centrą, gali būti paskirta bauda, kuri svyruoja nuo 80 iki 100 eurų.

Mano patarimas: gaukite šią vinjetę iš karto, kai tik kertate sieną arba užsisakykite ją iš anksto internetu. Ji pigi (apie 5–10 eurų), tačiau jos nebuvimas kainuoja brangiai. Vinietė pridedama prie stiklo ir galioja neribotą laiką tol, kol transporto priemonė nepasikeičia.

6. Kokias priemones reikia turėti autobuse privalomame komplekte?

Vokietijos reikalavimai dėl privalomųjų priemonių yra vieni iš detaliausių. Standartinis komplektas turi būti pilnas, priešingu atveju baudos gali kauptis.

• Pirmosios pagalbos vaistinėlė: Turi būti hermetiškai uždaryta, su galiojančio termino preparatais. Data turi būti matoma.
• Užgesintuvas: Turi būti veikiantis, su galiojančiu patikros terminu (dažniausiai kas 2 metai).
• Atsarginiai žibintai: Nėra būtina turėti visų žibintų komplekto (kaip lengviesiems automobiliams), tačiau rekomenduojama turėti bent vieną atsarginę lempą priekiniuose žibintuose.
• Atšvaitų komplektas: Turi būti patvirtintas ECE reguliavo.
• Kelionės apskaitos įrenginiai: Jei reikia, tachografo diskai.
• Priemonės rato uždėjimui: Domkratas, raktas, pakėlėjas.

Svarbus niuansas: Vokietijoje, kaip ir daugelyje šalių, vaikų saugos įranga (autobusuose) turi atitikti tam tikrus standartus, jei vežami maži vaikai.

7. Kaip Vokietijoje reguliuojamas vairuotojo darbo ir poilsio laikas?

Nepaisant to, kad tai yra ES direktyvos, kiekviena šalis juos interpretuoja savaip, o Vokietijos policija tikrina ypatingai griežtai.

Pagrindinė taisyklė: 4,5 valandų vairavimo – 45 minučių poilsis. Po 4,5 valandos vairavimo privalomas bent 45 minučių nepertraukiamas poilsis (arba 15 min. + 30 min.). Paros poilsis turi trukti 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę).

Savaitinis poilsis turi būti 45 valandos nepertraukiamai (gali būti sutrumpintas iki 24 valandų, bet trūkstamos valandos turi būti atcompensuojamos iki šios savaitės pabaigos).

Vokietijoje taip pat griežtai stebimi, kas vairuoja. Tachografo kortelė turi priklausyti tam vairuotojui, kuris yra prie vairo. Vairuotojo kortelės skolinimasis yra didelis nusikaltimas.

8. Ar yra specialūs reikalavimai dėl žiemos padangų?

Taip, ir tai reikalavimas, kuris dažnai nuvilia vairuotojus iš pietų šalių arba tie, kurie keliauja ankstyvą rudenį.

Vokietijoje galioja „situacinė privalomumo“ taisyklė (Winterreifenpflicht). Tai reiškia, kad jei kelyje yra sniego, šlapdgnos, ledo arba šlapdromos, transporto priemonė turi būti apdaryta žieminėmis padangomis. Neįmanoma numatyti iš anksto, kai atsiras šlapdromos, todėl praktiškai nuo spalio iki balandžio (vadinamuoju „O“ iki „O“ periodu – Oktober bis Ostern) visi automobiliai ir autobusai turi važiuoti su žieminėmis padangomis.

Žieminės padangos turi turėti specialų žymėjimą (M+S arba „Alpine“ simbolis – sniego puslankis su kalnu viduje). Gylio reikalavimų nėra nustatyta (kaip, pavyzdžiui, Slovakijoje), tačiau turi būti aišku, kad padanga yra žieminė. Jei padangos ne atitinka sąlygų o sniego yra, bauda gali siekti 60 eurų, o jei dėl to trukdomas eismas – dar daugiau.

9. Ar leidžiama rūkyti autobuse ar maistui vartoti?

Šis klausimas dažniausiai kyla ne iš teisės pusės, o iš vidinio tvarkos, tačiau Vokietijoje yra griežti draudimai, susiję su ugnies sauga.

• Rūkymas: Vokietijos įstatymai draudžia rūkyti visuose viešuose transporto priemonėse, įskaitant ir tarptautinius reisus. Tai taikoma ir vairuotojui, ir keleiviams. Autobuse dažniausiai būna specialių detektorių dūmams. Vairuotojui rūkiant važiuojamame autobuse gresia ne tik bauda, bet ir įmonės reputacijos praradimas bei didelės rizikos draudimo polisų atžvilgiu.
• Alkoholis: Vairuotojams taikomas „nulinio tolerancijos“ reikalavimas (0,0 promilė). Keleiviai gali vartoti alkoholį, tačiau jei jų elgesys tampa agresyvus ar kelia grėsmę saugumui, vairuotojas turi teisę neleisti jiems važiuoti arba išlaipinti artimiausioje stotyje.

Maisto vartojimas nėra draudžiamas, tačiau rekomenduojama išlaikyti švarą, nes Vokietijos sveikatos apsaugos tarnybos gali apšaukti nešvarų autobusą, jei jis naudojamas reguliariais maršrutais.

10. Kokie yra apdraudimo reikalavimai?

Transporto priemonė privalo būti apdrausta pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą (KASKO nėra būtinas, bet civilinis – taip). Būtina, kad draudimo polis būtų galiojantis visoje Europos Sąjungoje.

Daugelis įmonių taip pat turi „Green Card“ (Žaliąją kortelę). Nors Schengeno erdvėje ji nebūtina (pakanka standartinio liudijimo ant stiklo), tačiau ji yra naudinga ir užtikrina greitesnį kontaktą su draudimo kompanija įvykus įvykiui užsienyje. Be to, keliaujant į Vokietiją, verta pasitikrinti, ar draudimas apima ir keleivių atsakomybę (keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų).

Mano patirtis rodo, kad geriausia yra turėti ne tik minimalų draudimą, bet ir papildomą „Accident“ draudimą keleiviams, kuris apmoka žalą sveikatai neatsižvelgiant į kaltę.

Išvada

Apibendrinant, keleivių pervežimas į Vokietiją – tai procesas, reikalaujantis ne tik gero vairavimo įgūdžių, bet ir gilaus teisinio bei techninio pasiruošimo. Minimalūs reikalavimai, kurie išvardyti aukščiau, yra būtina sąlyga sėkmingai ir be rūpesčių atliktai kelionei.