Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos keleivius ir siuntas

Kokie reguliarūs reisai veža keleivius iš Vokietijos? Visiškas vadovas

Vežame kiekvieną dieną

Kokie reguliarūs reisai veža keleivius iš Vokietijos? Visiškas vadovas,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Kokie reguliarūs reisai veža keleivius iš Vokietijos? Visiškas vadovas  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Kokie reguliarūs reisai veža keleivius iš Vokietijos? Visiškas vadovas nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Vokietijos

Kokie reguliarūs reisai veža keleivius iš Vokietijos? Visiškas vadovas, surenkam ir pristatom visoje Vokietijos

Pristatome visoje Vokietijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Kokie reguliarūs reisai veža keleivius iš Vokietijos? Visiškas vadovas, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, poryt
  • • Lapkričio 25 dieną, trečiadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, poryt
  • • Lapkričio 25 dieną, trečiadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Kokie reguliarūs reisai veža keleivius iš Vokietijos? Visiškas vadovas

    Vokietija jau daugiau kaip du dešimtmečius išlieka viena svarbiausių geografinių ir ekonominių sankryžų visoje Europoje. Dirbant tarptautinių keleivinių pervežimų srityje, stebiu, kaip kasmet keičiasi ne tik keliautojų skaičius, bet ir jų poreikiai. Lietuviai, gyvenantys Vokietijoje, taip pat ir Vokietijos piliečiai, keliaujantys į Lietuvą ar per ją į kitas šalis, vis dažniau ieško ne tik pigiausio, bet ir patogiausio būdo nukeliauti iš taško A į tašką B.

    Nors geležinkelis (pvz., „Rail Baltica“ arba „Berlin–Warszawa Express“) vis dar populiarus kai kuriems keliautojams, autobusų transportas išlieka absoliučiu lyderiu dėl savo lankstumo. Reguliarūs reisai iš Vokietijos yra suformuoti taip, kad aptarnautų ne tik didžiuosius miestus, bet ir mažesnes gyvenvietes, siūlydami tiesioginius maršrutus be daugybės persėdimų. Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamete patirtimi ir analize, kad padėčiau jums suprasti, kaip šiuo metu veikia rinka, kurios maršrutai yra patikimiausi ir kaip sėkmingai planuoti kelionę.

    Šiuo metu rinka yra labai konkurencinga. Čia veikia ir didelės tarptautinės korporacijos, ir mažesnės, labiau specializuotos bendrovės. Visgi, kiekviena iš jų turi savo nišą. Nors „FlixBus“ užgrobė didelę dalį rinkos savo žaliomis autobusais ir dinamine kainodara, tradicinės kompanijos, tokių kaip „Kautra“ ar „Ecolines“, vis dar laikomi „auksiniu standartu“, kalbant apie ilgas keliones ir patikimumą, ypač atliekant reguliarius reisus į Baltijos šalis.

    Svarbu suprasti, kad „reguliarus reisas“ šiuo atveju reiškia ne tik tai, kad autobusas važiuoja kiekvieną dieną. Tai reiškia sudėtingą logistikos sistemą, kuri užtikrina, kad keleivis, išsėdęs Berlyne arba Miunchene, pasiektų Vilnių ar Klaipėdą nustatytu laiku. Mes aptarsime pagrindinius vežėjus, maršrutus, bilietų kainų formavimą ir tai, ką tikrai reikia žinoti prieš įsileidžiant šią kelionę.

    DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

    Tolimesnėje straipsnio dalyje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės išsiaiškinti visas smulkmenas, susijusias su keleivinių pervežimų iš Vokietijos organizavimu.

    1. Kurios autobusų kompanijos vykdo reguliariausius reisus iš Vokietijos į Lietuvą?

    Šiuo metu pagrindinę rinkos dalį kontroliuoja keletas didelių žaidėjų. Pirmiausia tai „Kautra“ – viena patikimiausių ir ilgiausiai rinkoje išbuvusių kompanijų, vykdančių tiesioginius reisus iš Vokietijos (daugiausiai per Berlyną) į pagrindinius Lietuvos miestus. Jų privalumas – itin geras reputacijos įvertinimas dėl laikomosi tvarkaraščio ir aptarnavimo kokybės.

    Antroji grupė – tai tarptautiniai gigantai, tokie kaip „FlixBus“. Jie siūlo milžinišką maršrutų tinklą. Jei „Kautra“ dažniausiai veža tiesiogiai į Vilnių, „FlixBus“ leidžia pasirinkti tarp dešimčių išvykimo laikų ir maršrutų variantų, tačiau dažnai reikalauja persėdimų (pvz., Varšuvoje arba Poznanėje). Taip pat neįmanoma nepaminėti „Ecolines“ ir „Sindbad“ – šios kompanijos taip pat aktyviai veža keleivius, dažnai siūlydamos konkurencingas kainas ir maršrutus, kurie gali šiek tiek skirtis nuo standartinių.

    Pasirinkimas priklauso nuo to, kas jums svarbiau: ar tiesioginis reisas be persėdimų (tuomet „Kautra“ ar „Ecolines“ – geriausias pasirinkimas), ar galimybė išsirinkti patogiausią išvykimo valandą ir pigiausią bilietą (tuomet verta žiūrėti „FlixBus“ pasiūlymą).

    2. Iš kur Vokietijos miestų lengviausia ir dažniausiai vyksta autobusai į Lietuvą?

    Didžiausias susirinkimas ir daugiausia reisų yra iš Berlyno. Berlyno ZOB (Zentraler Omnibusbahnhof) – tai pagrindinis mazgas, iš kurio tiesioginiai autobusai į Lietuvą išvyksta kelis kartus per dieną. Berlynas yra geografiškai patogiausias taškas tiems, kurie važiuoja iš šiaurės ar vakarų Vokietijos.

    Tačiau ne tik Berlynas. Reguliarūs reisai taip pat vyksta iš Hamburgo, Brėmeno, Hanoverio, Diuseldorfo, Kelno, Frankfurto, Niurnbergo ir net Miuncheno. Svarbu pažymėti, kad iš pietinių (Miunchenas, Štutgartas) ar vakarinių (Diuseldorfas, Kelnas) miestų dažniausiai reisai nėra tiesioginiai į Lietuvą. Juose būtina persėsti, dažniausiai Berlyne arba Varšuvoje. Mano patirtis rodo, kad keleiviai iš Šiaurės Reino-Vestfalijos (NRW) žemės dažnai renkasi traukinius iki Berlyno, o tik tada persėda į autobusą, kad taip sutaupyti laiko, nes autobusų eismas Vokietijos autostradose gali būti neprognozuojamas dėl spūsčių.

    3. Į kurias Lietuvos miestas galima atvykti tiesiogiai iš Vokietijos?

    Dauguma, kurie pirmą kartą planuoja kelionę, mano, kad autobusai važiuoja tik į Vilnių. Tačiau situacija yra gerokai geresnė. Reguliarūs reisai aptarnauja visus didžiuosius Lietuvos miestus. Tiesioginiai reisai (be persėdimų Lietuvos teritorijoje) dažniausiai vyksta į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Panevėžį.

    Pvz., „Kautra“ autobusai, važiuodami pro Berlyną, sustoja Kaune („Mega“ prekybos centre arba autobusų stotyje), Klaipėdoje ir Panevėžyje. Tai yra didelis privalumas tiems, kurie gyvena ne sostinėje. Be to, kai kurie „Ecolines“ ar „FlixBus“ maršrutai gali sustoti Marijampolėje, Kalvarijoje ar net mažesnėse stotelėse pagal poreikį. Visada tikrinama maršruto schemą, nes kartais „tiesioginis“ reisas į Vilnių gali būti ilgesnis nei reisas su persėdimu į Klaipėdą, dėl to, kad autobusas važiuoja per visą šalį.

    4. Kaip dažnai vyksta šie reisai ir kokie jų išvykimo laikai?

    Dažnumas priklauso nuo sezono ir konkretaus maršruto. Populiariausia kryptimi – Berlynas-Vilnius – autobusai važiuoja beveik kasdien. Pavyzdžiui, „Kautra“ dažnai siūlo ryto (pvz., 08:00 ar 10:00) ir vakaro (pvz., 20:00) išvykimus. „FlixBus“, dėl savo didelio flotilės, gali siūlyti net iki 5–7 išvykimų per dieną iš Berlyno, tačiau dauguma jų bus su persėdimu Lenkijoje.

    Svarbu atkreipti dėmesį į naktinius reisus. Naktiniai išvykimai (pvz., iš 22:00 iki 24:00) yra populiariausi, nes leidžia sutaupyti nakvynės išlaidų ir atvykti į Lietuvą ryte arba dienos viduryje. Jei keliaujate su mažais vaikais, vertėtų apsvarstyti dieninius reisus, nors jie ir trunka ilgiau dėl dienos metu susidarančio intensyvesnio eismo.

    5. Kiek vidutiniškai kainuoja bilietas ir kaip užtikrinti geriausią kainą?

    Kainų diapazonas svyruoja priklausomai nuo sezono, užsakymo laiko ir vežėjo. Vidutinė vienkryptio bilieto kaina svyruoja nuo 50 iki 100 eurų. Brangiausia būna per šventes (Kalėdos, Naujieji metai, Velykos) bei vasaros atostogų pradžią (birželį–liepą), kai grįžta emigrantai.

    Kad gautumėte geriausią kainą, mano kaip eksperto patarimas yra paprastas: pirkti bilietai kuo anksčiau. Dinaminės kainodara sistemos (ypač „FlixBus“) taiko principą „kiek anksčiau, tuo pigiau“. Bilietą, įsigytą prieš 2 mėnesius, galima nusipirkti už 30–40 eurų, o dieną prieš išvykimą ta pati vieta gali kainuoti virš 100 eurų. Taip pat verta sekti akcijas – dažnai kompanijos siūlo nuolaidas „Mergaitėms“, „Studentams“ arba tiesiog pavasario/rudens išpardavimus.

    6. Kokios yra bagažo pervežimo taisyklės ir ar tai kainuoja?

    Čia dažnai kyla daugiausia nesusipratimų. Standartinė praktika (ypač „Kautra“ ir „Ecolines“) leidžia nemokamai vežti du didelius bagažo daiktus (iki 20–30 kg each) ir vieną rankinį bagažą. Tai idealu tiems, kurie veža dovanas ar sugrįžta gyventi ilgesniam laikui.

    „FlixBus“ turi šiek tiek griežtesnę sistemą – įprastai į kainą įeina vienas didelis bagažas ir rankinis bagažas. Už antrą didelį bagažą tenka papildomai mokėti (papildomai apie 10–15 eurų brūkšniuojant kortele arba daugiau, jei perkama vairuotojui). Visada rekomenduoju patikrinti taisykles pirkimo metu, nes viršijus svorį ar dydį, vairuotojas turi teisę reikalauti papildomo mokesčio vietoje, o jis gali būti kur kas didesnis nei internetu.

    7. Kokio komforto lygio galima tikėtis ilgoje kelionėje (Vokietija-Lietuva)?

    Kelionė iš Vokietijos į Lietuvą trunka vidutiniškai nuo 14 iki 18 valandų (priklausomai nuo maršruto ir persėdimų). Todėl komfortas yra kritiškai svarbus. Moderniuose autobusuose („FlixBus“, nauji „Kautra“ autobusai) įrengti WC, veikia kondicionieriai, sėdynės dažnai yra sukamos ir turi lentynėlėmis.

    Tačiau yra ir subtilumo skirtumų. „Kautra“ ir „Ecolines“ dažnai siūlo platesnę atgal atlenkiamą sėdynę, kas leidžia geriau išsimiegoti naktinėje kelionėje. Be to, didesniame intercity tipo autobusuose dažniau būna daugiau vietos kojoms. „FlixBus“ ekonominės klasės autobusuose vietos kojoms gali būti truputį mažiau, o WC švaros lygis gali skirtis priklausomai nuo konkrėčiausio autobuso amžiaus. Visada vertu pasirūpinti galvaunele ir užsidėti patogius drabužius.

    8. Kur yra pagrindiniai išvykimo taškai Vokietijos miestuose?

    Jei keliaujate iš Berlyno, pagrindinė vieta yra ZOB Omnibusbahnhof Berlin (Masurenallee netirgti „Zentraler Omnibusbahnhof“). Čia susirenka beveik visi tarptautiniai autobusai. Tai didelis, modernus terminalas, kuriame yra laukiamosios salės, tualetai ir parduotuvės. Atvykti ten lengviausia BVG (miesto) traukiniu S-Bahn (stotis Messe Nord/ICC) arba autobusais.

    Kituose miestuose situacija gali būti įvairesnė. Hamburge ir Miunchene autobusai dažnai išvyksta iš centrinių autobusų stočių (ZOB), tačiau kartais – ir iš paprastų stotelių šalia geležinkelio stočių (pvz., „Hamburg Hbf“ arba „München ZOB“). Būtina labai atidžiai patikrinti biliete nurodytą adresą „Boarding point“, nes netoli geležinkelio stoties gali būti keletas sustojimų vietų, o autobusas negali laukti vėluojančių keleivių.

    9. Ar yra galimybė keisti bilietą arba grąžinti pinigus, jei planai pasikeičia?

    Tai vienas skaudžiausių klausimų. Taisyklės skiriasi priklausomai nuo bilieto tipo. Pigiausi „FlixBus“ bilietai (Saver) dažnai būna negrąžinami arba juos galima keisti tik už papildomą didelį mokestį ir tik į brangesnę kategoriją. Standartiniai bilieti dažnai gali būti grąžinami iki 15 minučių prieš išvykimą, tačiau pinigai grąžinami kaip kredito balansas, o ne tiesioginis pervedimas.

    „Kautra“ ir „Ecolines“ dažniausiai turi lankstesnes grąžinimo taisykles, jei bilietas perkaamas iš karto pilna kaina, tačiau ir čia taikomi administraciniai mokestis (paprastai 10–20% bilieto kainos). Visada rekomenduoju susirūpinti kelionės draudimu, ypač jei keliaujate dėl svarbių priežasčių (ligos, verslo reikalai), arba pirkti brangesnius bilietus su „Flex“ funkcija, leidžiančia keisti išvykimo laiką be didelių nuostolių.

    10. Kokie yra pagrindiniai vėlavimų priežastys šiuose maršrutuose?

    Nors autobusai stengiasi laikytis grafiko, vėlavimai iš Vokietijos yra gana įprasti. Pagrindinė priežastis – eismas Vokietijos autostradose (Autobahn). Netoli didmiesčių (Berlynas, Hamburgas) ar statybų vietų susidarančios spūstys gali atsiliepti kelionės trukmei.

    Kita priežastis – techniniai gedimai arba sunkumų kelyje metu (pvz., avarijos, kurios užblokuoja eismo juostas). Taip pat verta prisiminti, kad užsienyje registruotiems autobusams taikomi griežti vairuotojų darbo laiko apribojimai. Jei vairuotojas dėl eismo įstrigo spūstyje ir viršijo leidžiamą vairavimo laiką, jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką, kas automatiškai vėlina atvykimą. Todėl, jei planuojate susitikimą tiesiogiai po autobuso atvykimo, visada geriau palikti 1–2 valandas laiko rezervo.

    Išvada

    Reguliarūs keleivinių reisai iš Vokietijos yra suformuoti taip, kad patenkintų įvairiausius keliautojų poreikius – nuo studentų, ieškančių pigiausio bilieto, iki verslininkų, kuriems svarbiausia yra laikas ir patogumas. Pasirinkimas tarp „Kautros“, „Ecolines“ ar „FlixBus“ turėtų priklausyti ne tik nuo kainos, bet ir nuo jūsų prioriteto: ar tai yra tiesioginis reisas į jūsų miestą, ar galimybė lanksčiai planuoti išvykimą.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.