Kokie atvykimo laikai iš Vokietijos su mikroautobusu?

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį išgirstu iš klientų, yra „kada mano siunta bus pas mane?“. Tai visiškai natūralu, nes šiuolaikinėje verslo ir prekyboje laikas – tai ne tik pinigai, bet ir klientų lojalumas bei sandėlių efektyvumas. Kai kalbame apie krovinių gabenimą iš Vokietijos į Lietuvą (ir atvirkščiai) mikroautobusais, situacija turi savo niuansų, kurie dažnai lieka nepastebėti akies, neregiančios logistikos mechanizmų vidinės pusės.

Vokietija yra didžiausia Europos ekonomika ir svarbiausias Lietuvos prekybos partneris. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai siuntų. Mikroautobusų transportas šiame maršrute ypač populiarus dėl savo universalumo: jis leidžia pervežti mažesnes prekių partijas (nuo 1 iki 8 europaletų arba tūrio iki 15 m³), greičiau pasiekti gavėją ir tuo pačiu išvengti sudėtingų dideliųjų sunkvežimių apribojimmių miestuose. Tačiau, atsakyti tiesiogiai „per 24 valandas“ būtų per daug paprasta ir, dažniausiai, netikslu.

Šiame straipsnyje, remiantis daugiau kaip dvidešimt metų trunkančia praktika, mes išnagrinėsime visus veiksnius, kurie lemia atvykimo laikus. Mes kalbėsime ne apie abstrakčias teorijas, o apie tai, kas tikiai vyksta kelyje, sankryžose ir prie sandėlių vartų. Suprasdami šiuos procesus, galėsite ne tik realiau planuoti savo verslą, bet ir efektyviau bendrauti su logistikos partneriais.

DUK

1. Koks vidutinis atvykimo laikas iš Vokietijos į Lietuvą mikroautobusu?

Vidutinis, idealiai suplanuoto pervežimo atveju, laikas svyruoja nuo 1 iki 3 dienų. Tačiau „vidutinis“ logistikoje yra labai sąlyginė sąvoka. Jei mikroautobusas vyksta reguliariu maršrutu, pavyzdžiui, iš Berlyno arba Miunsterio regiono, kuriame yra daug lietuviškų bendrovių, siunta gali pasiekti destinaciją net per 24–30 valandų. Tokiu atveju vairuotojas surenka krovinius vakare, naktį važiuoja, o ryte jau jų iškrauna.

Tačiau jei siunčiate krovinių iš pietinės Bavarijos (pavyzdžiui, iš Miuncheno apylinkių) arba toli vakaruose esančio Reino-Ruhr regiono (Kelno, Diuseldorfo apylinkės), atstumas didėja. Tokiu atveju reikia skačiuoti bent 2 dienas. Pirmoji diena praeina renkant krovinius ir važiuojant per Vokietiją, antroji – kelyje per Lenkiją ir atvykstant į Lietuvą. Svarbu prisiminti, kad tai yra tranzitas be didelių stabdymų. Jei reikalinga papildoma logistika (pakraunimas įvairiose vietose), terminas automatiškai ilginamas.

2. Kaip krovinių surinkimas (konsolidacija) veikia pristatymo terminą?

Tai vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurio klientai dažnai nustebsa, kodėl siunta nepajudėjo iš karto. Mikroautobusų transportas dažniausiai yra dalinis (angliškai – part load arba groupage). Tai reiškia, kad viename mikroautobuse gali keliauti 4–6 skirtingų klientų siuntos.

Jūsų krovinys gali būti pirmas, kurį vairuotojas paima, o gali būti ir paskutinis. Jei vairuotojas turi apvažiuoti 5 sandėlius skirtingose Vokietijos vietose, kad surinktų pilną mikroautobusą, tai gali užtrukti nuo 4 iki 8 valandų vien tik pakrovimo etape. Logistikos kompanijos stengiasi suoptimizuoti šiuo maršrutus, tačiau geografinis išsidėstymas lemia savo. Siunta gali būti pasiimta antradienį ryte, tačiau mikroautobusas gali išvykti tik antradienio vakarą ar net trečiadienio ryte, kai suformuojamas pilnas krovinių komplektas. Todėl, klausdami apie atvykimo laiką, visada nurodykite, ar jums svarbu greitas pristatymas (tada gali tekti mokėti už vietą mikroautobuse be kitų), ar svarbiau kaina.

3. Ar savaitės diena turi įtakos greičiui?

Absoliučiai taip. Logistika veikia pagal savo taisykles, kurios skiriasi nuo biuro darbo laiko. Geriausia diena siųsti krovinius yra pirmadienis arba antradienis. Tuo metu vairuotojai išvyksta, savaitės viduryje pasiekia paskirties vietą, o galėja grįžti ir nusiruošti kitai savaitei.

Siunčiant trečiadienį arba ketvirtadienį, rizikuojate, kad pristatymas užtruks ilgiau dėl savaitgalio. Jei vairuotojas atvykta į Lietuvą penktadienio vakarą arba šeštadienį, jis negali atlikti iškrovimo (jei tai nėra susitarta individualiai su gavėju, dauguma sandėlių ir parduotuvių nedirba šeštadieniais). Tokiu atveju krovinys „stovi“ iki pirmadienio. Penktadienis yra ypatingai „karšta“ diena, nes visi stengiasi išsiųti prekes prieš savaitgalį, todėl įvyksta užstrigimų tiesiog dėl pakrovimo vietų trūkumo ir vairuotojų darbo laiko apribojimų.

4. Kokį poveikį turi oro sąlygos ir metų laikas?

Nepaisant to, kad Vokietija ir Lietuva turi geras highways (automagistrales), žiema visada sukuria papildomų iššūkių. Žiemos riešutai, plikledis ar stiprus sniegas ne tik sulėtina važiavimo greitį, bet ir sukuria eismo spūstis. Vokietijos automagistralėse (Autobahn) net mažas sniegas gali sukelti didelių eismo įvykių grandines, kurios blokuoja kelią valandomis.

Be to, reikia prisiminti apie vairuotojų darbo saugumą. Mikroautobusai, nors ir manevringesni už sunkvežimius, esant slidžiam keliui turi važiuoti lėčiau. Taip pat svarbu vairuotojo poilsis – jei dėl oro sąlygų kelionė užtrunka ilgiau nei planuota, vairuotojas privalo laikytis poilsio režimo (tachografo duomenys). Jis negali tiesiog „paspirti“, kad atvyktų laiku, nes tai pavojinga ir nelegalu. Vasarą poveikį gali turėti karščio bangos, kurios taip pat sukelia eismo įvykių riziką, tačiau žiema Lietuvoje ir Vokietijoje visada yra kritinis laikotarpis dėl galimų vėlavimų.

5. Kaip Lenkijos tranzitas veikia laiką?

Važiuojant iš Vokietijos į Lietuvą, reikia kirsti Lenkiją. Tai neabejotinai vienas sudėtingiausių etapų. Nors Lenkija pastaraisiais metais patobulino savo kelių infrastruktūrą (A2 autostrada iki Varšuvos yra puiki), vis tiek yra vietų, kuriose vyksta statybos arba keliai yra prastesnės kokybės.

Be to, Lenkijoje yra gausu muitinės kontrolės punktų ir policijos postų. Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno erdvėje ir vidinės sienos kontrolės paprastai nėra, tačiau mobiliosios patikros gali būti atliekamos bet kur. Jei mikroautobusas bus sustabdytas ir tikrinamas, tai užtrunka bent 30–60 minučių. Kartais tai gali būti formalus dokumentų patikrinimas, kartais – smulkesnis techninis apžiūrėjimas. Taip pat Lenkijoje dažnai vyksta eismo spūstys dėl avarijų arba didelio sunkvežimių srauto, ypač prie Varšuvos žiedų. Todėl net jei atstumas atrodo trumpas, Lenkijos tranzitas visada yra kintamasis dydis.

6. Kokia vairuotojo darbo laiko įtaka pristatymo terminui?

Profesionalus logistikos ekspertas visada primins, kad vairuotojas yra žmogus, o ne robotas. Yra griežtai reglamentuojamos darbo ir poilsio normos (ES reglamentai). Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo atlikti 45 minučių pertrauką. Taip pat per parą negali vairuoti ilgiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais iki 10 valandų dviejų savaičių laikotarpiu).

Ką tai reiškia klientui? Jei krovinys surenkamas toli nuo Lietuvos sienos, vairuotojas gali „suvalgyti“ savo vairavimo dieną tiesiog važiuodamas Vokietijoje. Jis gali atvykti prie sienos ar Lietuvos miesto, kai jo vairavimo laikas baigiasi. Tada jis privalo sustoti ir ilsėtis 9 ar net 11 valandų (naktinis poilsis). Tai reiškia, kad nors fiziškai iki jūsų sandėlio liko 50 km, krovinys ten atvyks tik ryte, po vairuotojo poilsio. Dažnai klientai matydamas, kad mikroautobusas yra mieste, klausia, „kodėl jis neateina?“. Atsakymas vienas – saugumas ir įstatymai.

7. Ar „Express“ pervežimas tikrai taip greitas?

„Express“ arba skubus pervežimas – tai paslauga, kurios tikslas pristatyti kroviniį kuo greičiau, dažnai tą pačią ar kitą dieną. Tačiau čia taip pat yra savų taisyklių. Jei užsakote express pervežimą mikroautobusu iš Vokietijos, tai paprastai reiškia, kad jums skiriama visa mikroautobuso vieta (dedicated transport).

Tai efektyviau, nes vairuotojas nustoja tik pasiimti jūsų krovinių ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų pas kitus klientus. Tačiau net ir čia veikia atstumas. Jei užsakymas gaunamas vėlai vakare (pvz., 18:00), vairuotojas gali pradėti važiuoti tik ryte (dėl poilsio režimo) arba, jei jau atilsęs, gali važiuoti naktį. Tačiau naktį (nuo 22:00 iki 6:00) dauguma prekybos centrų ir sandėlių Lietuvoje nedirba, todėl net jei vairuotojas atvyks 4:00 ryto, jis turės laukti iki ryto, kad atliktų iškrovą. Todėl „Express“ dažnai reiškia „išvykimas nedelsiant“, bet ne visada „pristatymas akimirksniu“.

8. Kaip krovinio tipas (palečių kiekis, tūris) veikia greitį?

Mikroautobusai turi ribotą talpą. Vidutinis krovininis mikroautobus (pavyzdžiui, „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“ tipo) gali paimti apie 4–5 EUR paletes arba iki 15 kubinių metrų krovinio, jei jis ne ant paletės. Jei jūsų siunta yra didelis, bet „pūstu“ (pvz., putų polistirolo dėžės), ji užima daug vietos, bet sverbi mažai.

Jei siunta yra masyvi (pvz., metalo gaminiai) ir užima visą mikroautobuso vietą, tai idealu – greitas pakrovimas ir važiavimas. Tačiau jei tai yra smulkios siuntos (kuryerinio tipo), kurias reikia įkrauti po vieną iš skirtingų siuntėjų, tai užtrunka. Be to, jei krovinys reikalauja specialaus tvirtinimo (krepšiai, padangos, neįprastos formos gaminiai), vairuotojas praleidžia daugiau laiko užtikrindamas, kad niekas nenukristų kelyje. Užtikrintas krovinio saugumas – tai greitesnis važiavimas be stabdymų tvarkyti.

9. Ar dokumentų tvarkymas gali sulėtinti atvykimą?

Dokumentai yra kraujas logistikoje. Net teisingai suplanuotas maršrutas gali žlugti dėl klaidingų ar nepilnų dokumentų. Nors kelionėje Vokietija-Lietuva dažniausiai nereikalingi muitinės deklaravimai (jei prekės yra ES vidinės prekybos), vis tiek būtina turėti tinkamą CMR krovinio kvitą, prekių sąrašą (packing list) ir, jei reikia, sertifikatus arba specialiųjų krovinių leidimus.

Jeigu prieš pat išvykimą paaiškėja, kad trūksta kokių nors dokumentų arba duomenys kvite nesutampa, vairuotojas gali būti sulaikytas pakrovimo vietoje iki tol, kol viskas bus ištaisyta. Tai gali atidėlioti išvykimą kelias valandas. Taip pat, atvykus į Lietuvą, jei gavėjas atsisako priimti krovinį dėl dokumentų neatitikimo, prasideda ilgas sprendimų paieškos procesas, kuris sustabdo visą mikroautobuso darbą. Todėl tikslūs duomenys užsakyme yra 50 % sėkmės laiko atžvilgiu.

10. Kaip tiksliai sekti savo siuntą ir suprasti, kur ji yra?

Daugelis klientų nori žinoti savo siuntos vietą realiu laiku. Profesionalios transporto kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas. Tačiau GPS rodo tik mikrouautobuso vietą, ne jo statusą. Kartais sistema gali rodyti, kad mikroautobusas stovi vietoje valandą. Klientas pagalvoja, „kas vyksta?“. O realybėje vairuotojas gali būti eilėje prie sandėlio, pildyti degalus arba valgyti pertraukos metu.

Geriausias būdas sekti yra tiesioginis ryšys su ekspeditoriumi arba dispetcheriu. Jie gali sužinoti tikrąją būseną: „kraunama“, „vairuotojo poilsis“, „techninis gedimas“ (tai, deja, taip pat nutinka). Nereikėtų panikuoti, jei GPS rodomas judėjimas sustojo. Svarbiausia yra numatyti tą 1–2 dienų laiką rezervui, kad net ir esant nedideliems nesklandumams, jūsų verslas nenukentėtų.

Išvada

Apibendrinant, atvykimo laikai iš Vokietijos su mikroautobusu nėra fiksuotas matmuo, o dinamiškas procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių. Nors fizinis atstumas gali būti įveiktas per 18–20 valandų, realus terminas, kurį turėtumėte nurodyti savo klientui ar sandėlininkui, yra nuo 1 iki 3 darbo dienų.

Sėkmingas pervežimas – tai ne tik vairuotojo dešinė koja, bet ir kruopštus planavimas, tikslūs dokumentai, supratingas poilsio režimo vertinimas ir profesionalus krovinių surinkimas. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau nei dvi dešimtis metų, galiu patikinti: rūpestis dėl kiekvienos detalės – nuo pakrovimo aikštelės dangos būklės iki oro prognozės Lenkijoje – tai kas leidžia garantuoti, kad jūsų krovinys atvyks saugiai ir kuo greičiau įmanoma.

Planuodami siuntą, visada pasikalbėkite su savo logistikos partneriu ne tik apie kainą, bet ir apie realią išvykimo ir atvykimo grafiką. Nustatykite realistinius lūkesčius, ir tada tarptautiniai pervežimai taps ne streso šaltinis, o sklandžiai veikiančia jūsų verslo dalimi.