Kokia yra optimali kelionės trukmė į Vokietiją? Logistikos eksperto aiškinimas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, su tuo klausimu susiduriu beveik kasdien. Klientas, paskambinęs į biurą ar rašydamas el. laišką, visada nori gauti vieną konkretų atsakymą: „Kada prekės bus pas mane?“ arba „Kiek laiko užtruks vairuotojas nuvažiuoti iki Vokietijos?“. Atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas, pasižiūrėjus į žemėlapį, tačiau praktikoje realybė yra daug sudėtingesnė.

Vokietija yra ne tik pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, bet ir viena judriausių logistikos krypčių visoje Europoje. Kiekvieną dieną tūkstančiai sunkvežimių kerta sienas, gabendami viską – nuo mažmeninės prekybos prekių iki sudėtingų industrinių įrengimų. Tačiau „optimali kelionės trukmė“ nėra pastovus dydis, kurį būtų galima įrašyti į akmenį. Tai dinamiškas procesas, priklausantis nuo begalės veiksnių: nuo krovinio rūšies ir metų laiko iki vairuotojo darbo laiko apribojimų ir kelių būklės Lenkijoje arba Vokietijoje.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja kelionės trukmė, ką turėtumėte žinoti planuodami siuntą ir kodėl „greitas“ nebūtinai reiškia „optimalus“. Mes aptarsime techninius aspektus, teisinius reikalavimus ir tas smulkmenas, kurios dažnai lieka nepastebėtos, tačiau lemia sėkmingą pristatymą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės jums suprasti logistikos procesus giliau ir numatyti galimas komplikacijas.

1. Koks vidutinis atstumas nuo Lietuvos didžiųjų miestų iki pagrindinių Vokietijos logistikos centrų?

Vidutinis atstumas yra svarbus pradinis taškas, tačiau jis nulemia tik grynąjį važiavimo laiką. Jei imsimės konkretaus pavyzdžio, atstumas nuo Vilniaus iki Berlyno (Vokietijos sostinės ir pagrindinio mazgo) sudaro apie 1000–1100 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Važiuojant į Miuncheną (Bavarija), atstumas didėja iki 1400–1500 km, o į Hamburgą (šiaurės vakarai) – apie 1200–1300 km.

Tačiau logistikoje kalbame ne tik apie kilometrus. Kalbame apie „kelio valandas“. Teoriškai, vairuojant sunkvežimį, kurio vidutinis greitis yra apie 80–90 km/h (atsižvelgiant į greičio limitus, ypač Lenkijoje ir Vokietijoje), 1000 km galima nuvažiuoti per 11–12 valandų. Tai yra idealus scenarijus, kai nebuvo stabdymų, nebuvo eismo įvykių ir vairuotojas nenuovargęs. Praktikoje šis skaičius visada padidėja dėl techninių stabdymų, degalinių paieškos ar greičio mažinimo darbuose.

2. Kiek laiko faktiškai trunka viena vairuotojo kelionė (pvz., Vilnius–Berlynas)?

Čia mes pasiekiamame esmės. Nors fiziškai nuvažiuoti į Berlyną galima per 11–12 valandų, tačiau vieno vairuotojo kelionė Lietuvos–Vokietijos maršrutu trunka apie 18–24 valandas. Kodėl toks didelis skirtumas tarp važiavimo laiko ir bendros kelionės trukmės?

Viskas lemia vairuotojo darbo laiko reglamentą (EU 561/2006 reglamentas). Sunkvežimių vairuotojai gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 min. + 30 min.). Be to, per dieną vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais – 10 valandas du kartus per savaitę). Toliau seka 11 valandų nepertraukiamas poilsis.

Todėl, jei vairuotojas išvyksta ryte (pvz., 8:00 val.), jis gali vairuoti iki 17:00–18:00 valandos. Tada jis privalo sustoti poilsio. Vokietija yra toli, todėl dažniausiai poilsis imamas dar Lietuvoje, Latvijoje arba Lenkijoje. Toliau seka kita diena, ir vairuotojas galiausiai pasiekia paskirties vietą tik kitos dienos popietę arba vakare. Taigi, „optimali“ trukmė vienam vairuotojui yra apie 1,5–2 dienos.

3. Ar įmanoma atlikti šią kelionę greičiau? Kas yra „dvivietis“ reisas?

Taip, įmanoma. Jei siunta yra labai skubi, logistikos kompanijos siūlo „dvivietį“ (su dviem vairuotojais) arba „ekspresinį“ pervežimą. Tokiu atveju sunkvežimio kabinoje yra du vairuotojai. Vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tai leidžia mašinai judėti be ilgos 11 valandų naktinio poilsio pertraukos (išskyrus trumpas 45 min. pertraukas kiekvienam 4,5 valandos etapui).

Tokiu būdu Vilnius–Berlynas maršrutas gali būti įveiktas per 12–14 valandų be ilgos stabdyklės. Prekės gali būti paimamos ryte ir pristatomos vėlai tą pačią dieną arba anksti ryte kitą dieną. Tačiau reikia suprasti, kad tokia paslauga kainuoja gerokai brangiau, nes mokama už dviejų žmonių darbo laiką, greitį ir specifinį planavimą. Tai ne visada yra „optimalu“ įmonės biudžetui, todėl tokias siuntas dažniausiai užsakinėja tik esant kritinėms būtinybėms (pvz., gamybos sustabdymo grėsmė).

4. Kaip krovinio tipas (kabininis, tentinis, šaldytuvas) veikia kelionės trukmę?

Krovinio tipas gali turėti reikšmingos įtakos planuojamam laikui, ypač jei kalbame ne apie pilną krovininę (FTL – Full Truck Load), o apie dalinį (LTL – Less than Truck Load) arba grupinę siuntą.

Jei užsakote pilną sunkvežimį (pvz., tentą 33 euro paletėms), kelionės trukmė apskaičiuojama pagal maršruto atstumą ir vairuotojo poilsį. Mašina važiuoja tiesiai į paskirties vietą. Tačiau jei siunčiate tik 2–4 paletes, jos dažnai pakraunamos į grupinį sunkvežimį, kuris turi sustoti įvairiuose terminaluose Lietuvoje, prieš tai išsikraunant ar pakraunant kitų klientų prekes. Toliau, prieš patekdamas į Vokietiją, toks sunkvežimis gali sustoti Lenkijoje ar Vokietijoje rikiuotiems terminaluose (krovinio konsolidacijai).

Tuo pačiu, šaldytuvai (refžerai) reikalauja specialaus dėmesio. Jei reikia pakeisti temperatūros režimą arba atlikti papildomus patikrinimus, tai gali šiek tiek prailginti pristatymą, tačiau ne tiek, kaip grupinių siuntų rikiavimas.

5. Kokios yra pagrindinės kliūtys, kurios gali prailginti kelionę?

Per dvidešimt metų pamatęs daugybę situacijų, galiu teigti, kad idealios kelionės nėra. Pagrindinės kliūtys Vokietijos kryptimi yra šios: 1. Eismo įvykiai: A1 autostrados Lenkijoje arba Vokietijos autostradų (Autobahn) spūstys yra kasdienybė. Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai („Baustellen“), kurie sužaloja eismą. 2. Oro sąlygos: Žiemop, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, slidžių kelių Lenkijoje arba Vokietijos kalnuotuose regionuose (prie Miuncheno, Štutgarto) grėsmė gali priversti vairuotojus važiuoti lėčiau arba net sustoti. 3. Muitinė ir dokumentacija: Nors Vokietija yra ES narė ir vidinės sienos dažniausiai netikrinamos, visgi egzistuoja muilinės kontrolės (fiskalinė) arba prekių kilmės patikrinimai. Jei vairuotojas turi neteisingus dokumentus (pvz., CMR, Ex1), gali prasidėti ilgos paaiškinimų procedūros. 4. Užsakovo (kliento) parengimas: Dažnai vėluojama ne dėl vairuotojo, o todėl, kad paskirties sandėlyje Vokietijoje nėra krautojo arba priėmimas vyksta tik nustatytu laiku (time windows). Jei vairuotojas atvyksta anksčiau, jis turi laukti.

6. Ar metų laikas veikia „optimalią“ trukmę?

Žinoma, ir dar kaip. Yra du sezonai, kai optimalios trukmės sąvoka keičiasi. Pirmasis – Kalėdų ir Naujųjų metų sezonas. Lapkričio viduryje prasideda didžiulis prekių, ypač maisto ir dovanų, srautas. Vokietijos autostrados tampa užšaldytos, o sandėliuose susidaro eilės iškrovimui. Kasdieninė kelionė, kuri trunka 24 valandas, šiuo laikotarpiu gali užtrukti 36–48 valandų.

Antrasis – Žiemos sezonas. Sniegas ir ledis netiesiogiai veikia greitį. Vokietijoje, skirtingai nei Lietuvoje, sunkvežimiams privalomas žiemos padangų naudojimas nuo tam tikros datos. Jei vairuotojas jas neužsidėjo, jis gali būti sustabdytas policijos, kas privers sustoti kelionę. Be to, blogas matomumas rytiniais arba vakariniais valandais vėlgi mažina greitį.

7. Kaip suprasti terminą „transito laikas“ (transit time) ir kodėl jis skiriasi nuo pristatymo laiko?

Klientai dažnai painioja šiuos dalykus. Transito laikas – tai laikas, nuo tada, kai prekės išvežamos iš siuntėjo sandėlio, iki tada, kai jos atvyksta į gavėjo sandėlį. Tačiau logistikos kompanijos dažnai nurodo terminą „nuo pakrovimo iki pristatymo“.

Optimalus transito laikas į Vokietiją (standartiniu reisu, su vienu vairuotoju) paprastai yra 24–48 valandos. Tai reiškia, jei prekės pakraunamos pirmadienį ryte, dažniausiai jos pasieks paskirties vietą antradienio vakare arba trečiadienio ryte. Tačiau jei kalbame apie „pristatymo laiką“, reikia įtraukti ir pakrovimo paruošimą (dokumentų išrašymą, paiešką mašinos). Kartais klientas užsisako pervežimą, bet prekės yra paruoštos tik po 2 dienų. Todėl, norint gauti optimalų rezultatą, būtina derėtis ne tik apie kainą, bet ir apie tikslią „Ready date“ (paruošimo datą).

8. Kokią įtaką turi savaitės diena? Ar verta siųsti penktadienį?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kuriuos aš visada primenu savo klientams. Vokietijos sandėliai dažnai dirba pagal griežtą tvarkaraštį. Dauguma jų nebeįsileidžia sunkvežimių po 14:00 ar 15:00 valandos penktadienį, o šeštadieniais ir sekmadieniais visiškai nedirba (išskyrus keletą didžiųjų prekybos centrų, kurie turi naktinį priėmimą).

Jei siunčiate prekes penktadienį ir kelionė trunka 24 valandas, vairuotojas gali atvykti į Vokietiją šeštadienį ryte. Jei sandėlis uždarytas, jis privalo laukti iki pirmadienio ryto. Tai ne tik prailgina pristatymo terminą kliento akims (nors realiai prekės jau ten), bet ir sukelia papildomų išlaidų (laukimo mokestis). Optimaliausia yra planuoti siuntas taip, kad jos atvyktų į Vokietiją nuo pirmadienio iki penktadienio 7:00–12:00 valandomis. Tai garantuoja sklandų iškrovimą be laukimo.

9. Kaip pasirinkti optimalų maršrutą? Ar visada trumpiausias yra greičiausias?

Nemanyčiau. Žemėlapiai siūlo trumpiausius maršrutus, tačiau logistikos ekspertas žino, kad reikia vengti tam tikrų vietovių. Pavyzdžiui, maršrutas per Varšuvą gali atrodyti trumpesnis, tačiau pro didelį miestą pravažiuoti trunka ilgiau dėl intensyvaus eismo. Kartais geriau pasirinkti maršrutą aplinkui (pvz., per S6 ar A2 autostradas Lenkijoje), net jei tai padidina atstumą keliasdešimt kilometrų, nes eismas ten sklandesnis.

Taip pat Vokietijoje reikia atsižvelgti į ekologines zonas (Umweltzone). Sunkvežimiai turi atitikti tam tikrus emisijos standartus (Euro 5, Euro 6). Jei maršrutas vedama pro miestą, kuriame draudžiama važiuoti senesnėms mašinoms, vairuotojas gali nukrypti nuo kelio ir prarasti laiką. Optimalus maršrutas yra ne trumpiausias, o tas, kuriame mažiausia rizikų ir stabdymų.

10. Ką klientas gali padaryti, kad užtikrintų optimalią kelionės trukmę?

Geriausias dalykas, kurį gali padaryti klientas – tai ryškus ir tikslus bendravimas. Prieš paskirdamas krovinį, klientas turi nurodyti: 1. Tikslų prekių svorį ir matmenis (kad būtų parinkta tinkama mašina). 2. Adreso patikimumą (ar sunkvežimis gali privažiuoti, ar nėra ribojimų vietovėje). 3. Sandėlio darbo laiką ir specifinius reikalavimus (pvz., privalomas išankstinis pranešimas, apsauginiai drabužiai arba speciali įranga iškrovimui).

Jei vairuotojas atvyksta į vietą ir sužino, kad reikia 20 metrų keltuvo, kurio jo nėra, arba kad adresas yra senamiestyje, kur sunkvežimiui važiuoti draudžiama, prarandamos valandos ar net dienos. Optimali kelionės trukmė – tai bendra pastanga. Logistikos partneris atsakinga už vairuotoją ir techninę pusę, o klientas – už užtikrintą priėjimą ir dokumentus.

Išvada

Apibendrinant, optimali kelionės trukmė į Vokietiją nėra vienas skaičius, kurį galima rasti internetiniame žemėlapyje. Tai kompleksinis vertinimas, kuriam įtakos turi atstumas (apie 1000–1400 km), griežti vairuotojų darbo laiką, krovinio tipas, metų laikas ir netgi savaitės diena.

Standartinis, optimalus pervežimas (su vienu vairuotoju) paprastai trunka nuo 1 iki 2 dienų. Tai yra auksinis vidurkis, leidžiantis sujungti kainos efektyvumą ir priimtiną greitį. Jei reikalingas „Švediškas stalas“ – greitis bet kuriuo kainu, renkamas dvivietis ekspresas. Jei svarbiausia kaina – planuojama grupinė siunta.

Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido beveik visą savo suaugusį gyvenimą, galiu patikinti: raktas į sėkmę yra ne bandymas „nustumti“ laiko ribas, o profesionalus planavimas. Suprasdami, kaip veikia ši sistema, ir derėdamiesi su savo logistika partneriais iš anksto, galite būti tikri, kad jūsų prekės pasieks Vokietiją laiku, saugiai ir be nereikalingų nervų. Optimali kelionė – tai ta, kuri vyksta be staigmenų.