Kokia tiksli kelionės trukmė į Vokietiją be papildomų sustojimų?

Dirbdamas logistikos srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, girdžiu vieną tą patį klausimą, kuris sukelia daugiausia neaiškumo ir netgi konfliktų tarp klientų ir pervežėjų. Klientas, atsiuntęs savo krovinius arba planuojantis išvykti asmeniniais reikalais, visada nori gauti vieną konkretų skaičių. „Kiek tiksliai užtruks?“ arba „Ar galėsite atvykti rytoj?“ Tai yra natūralus noras tiksliai planuoti savo laiką, tačiau tarptautiniuose pervežimuose šis „tikslumas“ yra gana klaidinantis sąvokas.

Kalbant apie kelionę į Vokietiją be papildomų sustojimų, svarbu iš karto suvokti vieną esminį dalyką: „be papildomų sustojimų“ logistikoje nereiškia „be sustojimų išvis“. Vairuotojas yra žmogus, o įrenginys yra pavojingas kelių eismo dalykas, todėl egzistuoja griežti teisiniai ir fiziniai apribojimai. Tačiau, jei kalbėsime apie grynąjį važiavimo laiką (t. y., kai ratai suka ir vairuotojas yra už vairo), atsižvelgiant į maršrutą, galime suformuluoti tiksliai apibrėžtas laiko ribas.

Šiame straipsnyje, remdamasis savo ilgamečia patirtimi, aš išsamiai paaiškinsiu, kiek laiko tikrai užtrunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją, kokie veiksniai lemia šią trukmę ir kodėl „Google Maps“ laikas dažnai neatitinka realybės sunkvežimio vairuotojui.

Įvadas

Vokietija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o maršrutai į Berlyną, Miuncheną, Hamburgą arba Frankfurą yra kasdienybė mūsų kompanijose. Tačiau, nepaisant to, kad šis maršrutas yra „išgražintas“ ir nuolat naudojamas, jo trukmė gali svyruoti net kelias valandas priklausomai nuo išvykimo vietos Lietuvoje ir galutinio taško Vokietijoje.

Kiekvienas ekspertas patvirtins, kad kelionės trukmę lemia ne tik atstumas kilometrais. Lietuva yra palyginti ilga šalis, todėl kelionė iš Vilniaus arba Klaipėdos gali skirtis net 3–4 valandas grynojo važiavimo laiko atžvilgiu. Panašiai ir Vokietija – tai didelė šalis. Kelionė į pasienio miestą prie Lenkijos (pvz., Zelcau arba Frankfurtas prie Oderio) bus visiškai kitokia nei kelionė į Miuncheną, kuris yra pačiame šalies pietuose.

Taigi, kiek užtrunka tokia kelionė? Jei kalbame apie vidutinį atstumą (pvz., Kaunas – Berlynas), tai be „papildomų“ (t. y. neplaninių, pavyzdžiui, maisto užkandžiui ar degalų papildymui, kuris nėra skubus) sustojimų, bet su įskaičiuotomis privalomomis poilsio pertraukomis, kelionė trunka apie 14–16 valandų. Grynas važiavimo laikas (be poilsio) šiuo atveju svyruoja nuo 11 iki 12 valandų. Tačiau tai tik preliminarūs duomenys. Toliau analizuosime visas smulkmenas, kad jūs galėtumėte tiksliai suprasti, kaip susiformuoja šis laikas.

Svarbu pabrėžti, kad poilsio pertraukos nėra laikomos „papildomais sustojimais“. Tai yra privaloma kelionės dalis. Jei klientas klauso apie laiką „be jokių sustojimų“, tai logistikos požiūriu būtų nelegalu ir techniniu požiūriu neįmanoma atlikti ilgesnę kelionę nei 4,5 valandas be 45 minučių pertraukos. Todėl toliau straipsnyje, kai kalbėsime apie laiką, mes visada turėsime omenyje laiką, įskaitant šias būtinas biologines ir teisines pertraukas.

Per daugelį metų mačiau, kaip nesupratimas šių niuansų sukelia nesusipratimų. Klientas, matydamas, kad atstumas yra 1000 km, skaičiuoja, jog 100 km/h greičiu tai bus 10 valandų. Jis pamiršta, kad sunkvežimis važiuoja lėčiau (90 km/h ribojimas), kad miestuose greitis mažėja, kad yra užstatų, o prieš viską – vairuotojas turi pailsėti. Todėl šis straipsnis skirtas ne tik skaičiams pateikti, bet ir tikrosios logistikos realybės atspindėjimui.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateiksiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos gavau iš savo klientų per šiuos dvidešimt metų. Jie padės jums suprasti ne tik „kiek“, bet ir „kodėl“.

1. Ar yra vienas tikslus kelionės laikas į Vokietiją, ar jis priklauso nuo miesto? Nėra vieno tikslaus laiko. Vokietija yra didelė šalis, o Lietuva nėra taip maža, kaip gali atrodyti žiūrėt į žemėlapį. Kelionė iš Vilniaus į Berlyną užtrunka maždaug 11–12 valandų grynojo važiavimo. Tuo tarpu kelionė iš Klaipėdos į Miuncheną gali trukti net 15–16 valandų grynojo važiavimo dėl didesnio atstumo (virš 1300 km). Be to, labai svarbu, į kurį konkrečiai Vokietijos kampą keliate. Kelionė į Hamburgą (šiaurė) nuo Vilniaus truks ilgiau nei į Niurnbergą (pietryčiai), nors atstumas gali būti panašus, dėl skirtingų kelių tinklų ir maršrutų (pvz., važiuojant per Daniją arba Lenkiją). Todėl visada reikia nurodyti tikslią išvykimo ir atvykimo vietą.

2. Ką reiškia „be papildomų sustojimų“ sunkvežimio vairuotojui? Profesionalioje logistikoje „be papildomų sustojimų“ reiškia, kad vairuotojas nevykdo jokių komercinių ar asmeninių užduočių, nesusijusių su važiavimu. Tai reiškia, kad jis nestovi parduotuvėje, nekeičia ratus (jei tai neplaninė avarija) ir nevykdo kitų papildomų klientų užsakymų. Tačiau tai nereiškia, kad jis važiuoja 12 valandų iš eilės. „Be sustojimų“ šiuo kontekste yra klaidinanti frazė. Vairuotojas privalo sustoti degalams (kas 800–1000 km) ir, svarbiausia, privalo atlikti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo. Taigi, „kelionė be sustojimų“ realioje pasaulyje yra „kelionė su tik degalų ir privalomomis pertraukomis“.

3. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Vilniaus į Berlyną įskaitant poilsį? Tai vienas populiariausių maršrutų. Atstumas yra apie 1000–1050 km, priklausomai nuo pasirinkto kelio (dažniausiai važiuojama per Lenkiją: Varšuva – Poznanė). Grynas važiavimo laikas, kai vairuotojas yra už vairo ir juda 90 km/h greičiu (leidžiamas sunkvežimiui), yra maždaug 11–12 valandų. Tačiau įskaitant privalomas 45 minučių pertraukas (paprastai viena ilga pertrauka ir dvi trumpos per dieną) bei laiką, skirtą degalams pilti (apie 30–40 minučių visai kelionei), bendras laikas nuo išvykimo iki atvykimo svyruoja nuo 14 iki 15 valandų. Jei vairuotojas pradeda važiuoti 06:00 ryte, į Berlyną jis atvyks maždaug 20:00 – 21:00 valandą vakare.

4. Ar „Google Maps“ rodo tikslų laiką sunkvežimiui? Ne, „Google Maps“ numatomas laikas dažnai yra idealistinis. Programa dažnai skaičiuoja laiką taip, tarytum vairuotojas galėtų važiuoti maksimaliu leistinu greičiu visą kelionę be jokių trukdžių. Ji visada neįskaičiuoja vairuotojų darbo ir poilsio režimo (tahografo) apribojimų. Be to, „Google“ kartais nenurodo tinkamų sunkiasvoriams transporto priemonių kelių arba neatsižvelgia į tam tikrų miestų apribojimus. Mano patirtis rodo, kad prie „Google“ nurodyto laiko reikia pridėti maždaug 15–20 proc., kad gautumėte realų laiką sunkvežimiui. Pavyzdžiui, jei „Google“ rodo 10 valandų, reikėtų planuoti 12 valandų.

5. Kodėl kelionė per Lenkiją taip įtakoja laiką? Maršrutas į Vokietiją dažniausiai veda per Lenkiją. Nors pastaraisiais metais Lenkijos kelių infrastruktūra pagerėjo (pvz., autostrada A2 nuo Varšuvos iki sienos yra puiki), vis dar yra problemų. Pirmiausia, tai eismo intensyvumas, ypač prie Varšuvos ir Poznanės. Antra, kelių darbai (remontai) Lenkijoje yra dažni ir gali priversti nukrypti nuo greitkelio į žemesnės klasės kelius, kur greitis ribojamas iki 40–60 km/h. Trečia, Lenkijoje griežtai stebimos vairuotojų poilsio pertraukos, todėje ten sustoti ne tik būtina, bet ir pavojinga praleisti – policija dažnai tikrina tahografus. Tai visi veiksniai, kurie prideda prie bendro kelionės laiko.

6. Kiek ilgai vairuotojas gali važiuoti be pertraukos? Pagal ES reguliavimą, vairuotojas gali važiuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės. Po to jis privalo atlikti bent 45 minučių pertrauką. Šią pertrauką galima padalinti į dvi dalis: pirmąją 15 minučių ir antrąją 30 minučių (tačiau tarp jų turi būti ne daugiau kaip 4,5 valandų vairavimo). Taip pat, per 24 valandų periodą vairuotojas negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais gali būti pratęsta iki 10 valandų du kartus per savaitę). Tai reiškia, kad net jei atstumas trumpas, vairuotojas tiesiog negali važiuoti greičiau dėl šių biologinių ir teisinių limitų.

7. Ar žiema ar blogas oras gali prailginti kelionę? Žinoma, ir tai vienas didžiausių neprognozuojamų veiksnių. Žiemos sezonu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, Lenkijoje ir Vokietijoje pasitaiko stiprių sniego audrų arba lietaus. Sunkvežimiai važiuoja lėčiau dėl prasto kelio sukibimo. Be to, dėl avarijų susidaro dideli spąstai („kliūtys“), kurių praeiti gali užtrukti valandas. Esu patyręs atvejus, kai įprasta 12 valandų kelionė užtrukdavo 20 ar net 24 valandas dėl stipraus sniego Lenkijoje. Todėl, planuodami kelionę šaltuoju metų laiku, visada reikia turėti laiko atsargą.

8. Kokia kelionės trukmė į Vokietijos gilumą, pvz., į Miuncheną ar Štutgartą? Jeigu jūsų tikslas yra pietinė Vokietija (Miunchenas, Štutgartas, Niurnbergas), tai nuo Lietuvos (pvz., iš Kauno) kelionė bus ilgesnė nei į Berlyną. Atstumas padidėja maždaug 300–400 km. Grynas važiavimo laikas svyruoja nuo 13 iki 15 valandų. Įskaitant visas pertraukas, tai gali būti 17–18 valandų. Tokios kelionės negalima atlikti viena diena be ilgesnės pertraukos arba keleto vairuotojų (jei tai keleivinis pervežimas). Dažniausiai tokius maršrutus atlieka vairuotojų ekipažai (du vairuotojai viename sunkvežimyje), kad galėtų važiuoti be ilgos 11 valandų poilsio pertraukos viduryje kelionės.

9. Ar galima nuvažiuoti greičiau, jei vairuotojas nežiūri į greičiu matuoklį? Profesionalai tokio požiūrio nepripažįsta. Pirmiausia, Vokietijoje, nors ir yra ruožų be greičio apribojimų (autobahnai), sunkvežimiams greitis visada ribojamas – dažniausiai 80 km/h (elektroniniu būdu ribojamas), o kai kuriose vietose net 60 km/h. Lenkijoje ir Lietuvoje greičio apribojimai taip pat griežti. Viršijus greitį, ne tik kad rizikuojate baudomis (Vokietijoje jos labai didelės ir skaičiuojamos pagal uždarbis), bet ir, kas svarbiau, didėja avarijos rizika. Greičiau nuvažiuoti nei leidžia kelių eismo taisyklės ir techninės galimybės neįmanoma. Be to, degalų suvartojimas didėja eksponentiškai, tad greičiau važiuoti tiesiog neapsimoka.

10. Kaip tiksliai sužinoti, kiek užtruks mano konkrečius krovinius? Norint gauti tiksliausią laiką, reikia kreiptis į logistikos specialistą su trimis duomenimis: tiksli išvykimo vieta (adresas), tiksli atvykimo vieta (adresas) ir krovinio tipas (ar tai standartinė paletė, ar šaldytuvas, ar ypatingas krovinių). Tik turėdami šiuos duomenis, mes galime suvesti maršrutą į profesionalią programą, kuri atsižvelgia į sunkvežimių greičio apribojimus, užtvaras, poilsio pertraukas ir netgi dabartinę eismo situaciją. Toks skaičiavimas leidžia nustatyti laiką su tikslumu iki 1 valandos 90 proc. atvejų.

Išvada

Apibendrinant, kelionės trukmė į Vokietiją be papildomų sustojimų nėra fiksuotas skaičius, kurį galima pasakyti iš karto, negirdžiant maršruto pradžios ir pabaigos. Tačiau, remiantis mano dvidešimt metų patirtimi, galime teigti, kad vidutinė kelionė iš Lietuvos didmiesčių į centrinę Vokietiją (pvz., Berlyną arba Hamą) su įskaitomomis privalomomis pertraukomis trunka apie 14–16 valandų. Jei kelionė vyksta į toliau esančius regionus, prie šio laiko reikia pridėti dar 2–4 valandas.

Svarbiausia suprasti, kad logistikoje „tikslumas“ reiškia ne tik greitį, bet ir saugumą bei legalumą. Vairuotojo poilsis nėra prarastas laikas – tai būtinas sąlygas, kad krovinių būtų pristatyti saugiai ir laiku. Būtent todėl aš visada patariu savo klientams neklaidžioti pagal paprastus žemėlapius, skirtus lengviesiems automobiliams, o pasikliauti profesionalių pervežėjų skaičiavimais.

Planuodami savo siuntas ar asmeninę kelionę, visada atsižvelkite į šiuos niuansus: atstumą, maršrutą (per Lenkiją ar kitur), metų laiką ir, žinoma, žmogiškąjį faktorių. Tik atsižvelgiant į visus šiuos elementus, galima tiksliai numatyti, kai keliaus į Vokietiją. Tikslumas planavime – tai raktas į sėkmingą ir be streso logistiką. Tikiuosi, kad šis straipsnis padės jums geriau suprasti procesus, kurie vyksta už vairo, ir leis realiau vertinti laiko sąnaudas.