Kokia kelionės trukmė vežant iš Vokietijos komfortiškai?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka vienu pagrindiniu Lietuvos prekybos partnerių, o kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių. Dažniausiai klientų užduodamas klausimas, išgirdusius pasiūlymą arba susisiekus su logistikos įmone, skamba paprastai: „Kiek laiko užtruks ši kelionė?“ Atrodytų, kad atsakymas turėtų būti elementarus – pasižiūrėti į žemėlapį, suskaičiuoti kilometrus ir padalinti iš vidutinio greičio. Tačiau tarptautiniuose pervežimuose viskas yra daug sudėtingiau. Ypatingai tada, kai kalbame ne apie greitą, bet apie komfortišką vežimą.

Esu dirbęs šioje srityje virš dvidešimties metų ir per tą laiką supratau vieną pagrindinę dalyką: komfortas logistikoje nėra prabangus odinis salonas vairuotojui ar kondicionierius kabinoje. Komfortas – tai krovinio saugumas, vairuotojo gebėjimas vairuoti ramiai ir laikantis visų taisyklių, bei galimybės planuoti kelionę taip, kad išvengtume nenumatytų pavojų. Šiame straipsnyje aš detaliai paaiškinsiu, nuo ko priklauso kelionės trukmė, ką reiškia „komfortiškas“ pervežimas ir kodėl greitis visada nėra pirmasis prioritetas.

Įvadas: Kas tikoviškai lemia laiką kelyje?

Kai klientas klauso apie kelionės trukmę iš Vokietijos, jis dažnai turi omenyje „vartotojo“ patirtį – jei važiuoju automobiliu iš Berlyno į Vilnių, tai užtrunku maždaug 12–13 valandų. Kodėl sunkvežimis turi važiuoti ilgiau? Ar tai vairuotojo tinginys? Ar blogas planavimas? Visai ne.

Komfortiškas krovininio transporto pervežimas yra sudėtingas procesas, kurį lemia keletas esminių veiksnių. Pirmiausia, tai techniniai ir teisiniai apribojimai. Sunkvežimiai Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai yra ribojami greičiu (dažniausiai 80 km/h automagistralėse, nors ir yra išimčių). Be to, sunkvežimis negali važiuoti tiek pat laiko be poilsio, kiek kiekvienas iš mūsų automobiliu. Taip yra dėl griežtų Europos Sąjungos darbo laiko ir poilsio taisyklių.

Antra, „komfortiškai“ reiškia saugiai. Tai reiškia, kad vairuotojas turi turėti pakankamai laiko įvežti krovinį be skubos, taip išvengiant staigių stabdymų, aštrių posūkių ir krovinio pažeidimo. Jei mes spaudžiame vairuotoją, kad jis atvyktų per 24 valandas, įvyksta rizika. Jis gali praleisti poilsio pertrauką, nuvargti, o tai kelia pavojų kelyje. Todėl, kalbėdami apie komfortišką kelionę, mes kalbame apie optimalų balansą tarp greičio ir saugumo.

Trečia, labai svarbu suprasti atstumus. Vokietija – didelė šalis. Kelionė iš Miuncheno (pietūs) iki Vilniaus užtruks daugiau laiko nei kelionė iš Hamburgo (šiaurė) ar Berlyno. Skirtumas gali siekti net 6–8 valandas grynojo vairavimo laiko. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad krovinys turi būti ne tik parvežtas, bet ir įkrautas bei iškrautas. Patys įkrovos ir iškrovos procesai Vokietijoje dažnai vyksta pagal griežtas grafikus (angliškai vadinamus „time slots“), ir jei vairuotojas pavėluoja net 15 minučių, jis gali praleisti savo eilę ir laukti iki kito darbo dienos pradžios.

Taigi, kelionės trukmės formule atrodo taip: Grynojo vairavimo laikas + įkrovos trukmė + iškrovos trukmė + privalomi poilsiai + galimas užstrigimas pasienio punktuose ar statybų vietose.

Toliau straipsnyje rasiats atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės jums suprasti šį procesą ir planuoti savo veiklą efektyviau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis kelionės trukmės laikas vežant krovinius iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis laikas svyruoja priklausomai nuo konkretaus maršruto, tačiau galime pasakyti, kad standartinė kelionė (su įkrovos ir iškrovos laiku) užtrunka nuo 24 iki 48 valandų. Jei kalbame apie grynąjį vairavimo laiką (be įkrovos/iškrovos), tai iš centrinės Vokietijos (pvz., Frankfurto srities) į Vilnių tenka važiuoti apie 14–16 valandų. Tačiau, pridėjus 4–6 valandas įkrovai Vokietijoje, privalomas 45 minučių pertraukas vairuotojui, 9 valandų nakties poilsį bei iškrovą Lietuvoje, realus laikas, nuo tada, kai krovinys pasiruoštas, iki tada, kai jis pasiekia paskirties vietą, yra apie 1,5–2 dienos. Komfortiškas pervežimas numato, kad vairuotojas neskubės ir išvengs naktinio važiavimo, jei tai nėra būtina, todėl dažniausiai šios kelionės užima dvi darbo dienas.

2. Kodėl sunkvežimis negali važiuoti be sustojimų kaip automobilis?

Tai vienas dažniausiai nepriimtinų dalykų klientams. Sunkvežimių vairuotojai yra valdomi griežtų Europos Sąjungos reglamentų (EC 561/2006). Šie reglamentai numato, kad vairuotojas gali vairuoti neilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės. Po to jis privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (arba suskaldyti ją į 15 ir 30 minučių). Taip pat per parą vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (dukart per savaitę šis limitas gali būti padidintas iki 10 valandų). Po 9 valandų vairavimo jis privalo turėti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei atstumas yra tik 800 km, kelionė negali būti įvykdyta viena diena be nakvynės, nes vairuotojas tiesiog fiziškai neturi teisės tai padaryti. Komfortiškas pervežimas visada laikosi šių taisyklių, užtikrindamas, kad vairuotojas nuovargis nekelia grėsmės saugumui.

3. Ar „komfortiškas“ pervežimas reiškia brangesnę kainą?

Ne visada, tačiau dažnai taip gali būti. „Komfortiškas“ pervežimas dažniausiai reiškia „dedikuotą“ transportą, t. y. sunkvežimį, kuris keliauja tik su jūsų kroviniu ir tiesiai į jūsų paskirties vietą. Palyginti su dalinio krovinio (LTL – Less Than Truckload) pervežimu, kai sunkvežimys paima kelis krovinius ir sustoja keliose vietose, dedikuotas pervežimas yra brangesnis, tačiau žymiai greitesnis ir saugesnis. Jūsų krovinys nėra perkraunamas tarpinėse sandėliuose, mažiau rizikuojama, kad jis bus pažeistas ar užstrigs dėl kito kliento problemų. Taigi, mokėdami už komfortą, mokate už greitį, kontrolę ir krovinio apsaugą.

4. Kaip Vokietijos eismo sąlygos (darbo metu „stau“ – spūstys) veikia kelionės trukmę?

Vokietijoje automagistralių (Autobahn) spūstys yra kasdieninis realybės dalykas, ypač prie didmiesčių (Miunchenas, Štutgartas, Frankfurtas, Kelnas, Hamburgas) ir statybų vietų. Sunkvežimiai negali naudotis visomis automagistralės juostomis – dažnai jiems skirtos tik dešiniosios juostos. Statybų zonos, kuriose greitis ribojamas iki 60 km/h ar mažiau, gali ištištis kilometrais. Patirtis rodo, kad net ir geriausias planas gali sužlugti dėl avarijos, kuri uždaro magistralę valandai ar dviem. Komfortiškas planavimas visada įtraukia laiko rezervą („time buffer“) šiems neprognozuojamiems atsitikimams. Jei pasakykime, kad kelionė užtruks 24 valandas, profesionalus logistikos ekspertas visada pridės 4–6 valandas rezervo, kad, nepaisant spūsčių, krovinys atvyktų laiku.

5. Ar sezono metu (pavyzdžiui, prieš Kalėdas ar vasarą) kelionės trukmė didėja?

Absoliučiai taip. Logistika yra glaudžiai susijusi su prekybos ciklais. Prieš Kalėdas Vokietijos sandėliai dirba maksimaliomis galimybėmis, o keliuose padidėja sunkvežimių skaičius. Vasarą padidėja statybų medžiagų pervežimai, o taip pat atostogaujantys vairuotojai gali sukelti personalo trūkumą, kas prailgina įkrovos laiką. Be to, vasarą Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai vyksta didelio masto kelių remonto darbai. Komfortiškas pervežimas šiuo laikotarpiu reiškia, kad klientas yra įspėjamas apie galimas delsas iš anksto, o maršrutas gali būti pakeistas (pvz., važiuojama aplinkkeliais), kad išvengtume labiausiai apkrautų ruožų, nors tai ir gali šiek tiek padidinti kelionę kilometrais.

6. Ką reiškia „komfortiškas“ krovinys paties vairuotojo ar krovinio požiūriu?

Šiuo atveju komfortas reiškia tinkamą krovinio užtikrinimą (tvirtinimą) krove. Kai sakome „komfortiškai“, turime omenyje, kad krovinys nebus „šokuojamas“ kelyje. Vairuotojas, turintis pakankamai laiko, gali važiuoti lygiai, vengti staigių stabdymų ir įsibėgėjimų. Taip pat komfortas yra ir pačio vairuotojo sąlygos – jei jis turi laiko normaliai pailsėti, valgyti ir prigulti, jis yra psichiškai ir fiziškai geresnėje formoje. Tai tiesiogiai įtakoja jo vairavimo kokybę. Pavargęs vairuotojas vairuoja agresyviau ir mažiau dėmesingai. Todėl „komfortiška kelionė“ yra sinergija tarp geros vairuotojo savijautos ir krovinio saugumo.

7. Kaip atstumas Vokietijoje (iš kur tiksliai vežama) įtakoja laiką?

Vokietija driekiasi beveik 900 km iš šiaurės į pietus ir 600 km iš vakarų į rytus. Skirtimas tarp atvežimo iš Hamburgo (šiaurė) ir iš Miuncheno (pietūs) į Lietuvą yra milžiniškas. Iš Hamburbo maršrutas eina per Lenkiją (Ščecinas, Gdanskas) ir yra trumpesnis. Iš Miuncheno reikia važiuoti per visą Vokietiją (Niumbergas, Leipcigas, Berlynas) arba per Čekiją ir Lenkiją. Skirtumas gali siekti 400–500 km. Tai reiškia papildomas 5–6 valandas vairavimo ir dar vieną privalomą poilsio pertrauką ar net nakvynę. Todėl, klausdami apie trukmę, visada nurodykite tikslų Vokietijos miestą ar pašto kodą.

8. Ar pasienio patikra tarp Lenkijos ir Lietuvos gali prailginti kelionę?

Nors Lietuva ir Lenkija yra Šengeno erdvėje ir vidinės pasienio patikros dažniausiai nėra, egzistuoja muitinės kontrolės rizika. Sunkvežimiai su krovinais visada yra potenciali muitinės susidomimo objektas. Jei atsitinka taip, kad muitininkas nusprendžia patikrinti dokumentus ar net patį krovinį, tai gali užtrukti nuo valandos iki kelių dienų (jei yra dokumentų neatitikimų). Komfortiškas pervežimas užtikrina, kad visi dokumentai (CMR sąskaitos, eksporto deklaracijos, priedai) bus užpildyti be klaidų, kas minimizuoja sustojimo pasienyje riziką. Tačiau visada reikia žinoti, kad šis rizikos faktorius egzistuoja ir yra neprognozuojamas.

9. Kuo skiriasi dalinio krovinio (LTL) ir pilno krovinio (FTL) kelionės trukmė?

Dalinio krovinio atveju „komfortiškai“ ir „greitai“ yra sudėtingiau suderinti. Jei jūsų krovinys yra tik viena dalis sunkvežimio, vairuotojas turi sustoti įkrauti ir iškrauti kitus krovinius. Pavyzdžiui, jei jis važiuoja iš Berlyno, jis gali sustoti Poznanėje, Varšuvoje ir tik tada važiuoti į Vilnių. Kiekvienas sustojimas tai ne tik 1–2 valandos darbo, bet ir galimybė užstrigti (jei ankstesnis klientas nepasiruošė laiku). Pilnas krovinys (FTL) yra visada greitesnis ir komfortiškesnis jūsų krovinio požiūriu, nes maršrutas yra tiesioginis ir be sustojimų (išskyrus degalines).

10. Ką klientas gali padaryti, kad kelionė būtų komfortiškesnė ir greitesnė?

Kliento vaidmuo yra labai svarbus. Pagrindinė klaida yra vėluojantis paruošti krovinį ar dokumentus. Jei vairuotojas atvyksta į Vokietijos sandėlį skirtu laiku, o krovinys dar nėra supakuotas arba trūksta eksporto dokumentų, prarandamos valandos. Geriausias dalykas, kurį gali padaryti klientas – tai tiksliai laiku (prieš atvykstant transportui) paruošti krovinį, užtikrinti, kad sandėlyje yra keltuvas ar pakrovėjai, ir kad atsakingas asmuo yra pasiekiamas telefonu. Taip pat svarbu nurodyti tikslų adresą ir specialius reikalavimus (pvz., „reikalinga hidraulinė platforma“). Kuo mažiau neapibrėžtumo, tuo komfortiškiau ir greičiau vyksta kelionė.

Išvada

Apibendrinant, keliaujant iš Vokietijos komfortiškai, negalima žiūrėti tik į kilometrų skaičių žemėlapyje. Kelionės trukmė yra dinamiškas dydis, kurį formuoja geografija, eigo sąlygos, teisiniai reikalavimai ir žmogiškasis faktorius. Esu dirbęs srityje ilgiau nei dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena: geriausia logistika – tai ta, kurią nejausi. Ji vyksta sklandžiai, krovinys atvykta sausas ir nepažeistas, o laikas atitika realius galimybes, o ne fantazijas.

Komfortiškas pervežimas yra investicija į jūsų ramybę. Tai reiškia, kad jums nereikės rūpintis, ar vairuotojas nepavargo, ar krovinys nenukrito posūkyje, ar dokumentai tvarkingi. Pasitikėkite savo logistikos partneriu ir planuokite savo laiką atsižvelgdami į realius standartus – 1–2 dienoms iš Vokietijos yra tas laikas, kuris užtikrina kokybę ir saugumą. O saugumas kelyje yra brangiausia valiuta.