Kokia kelionės trukmė vežant iš Vokietijos atgal? Detalus eksperto vertinimas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka vienu pagrindiniu Lietuvos prekybos partneriu, o logistiniai ryšiai tarp šalių yra itin glaudūs. Kasdien tūkstančiai sunkvežimių kerta sienas, vežami įvairiausi kroviniai – nuo pramoninės įrangos dalų iki mažmeninės prekybos prekių. Tačiau nors atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno arba Miuncheno atrodo pasiekiamas, dažnai kyla klausimas: kodėl vienai siuntai pakanka 24 valandų, o kita keliauja visą savaitę?

Dirbdamas logistikos srityje virš dvidešimties metų, esu girdėjęs šį klausimą neskaičiuojantų kartų. Atsakymas nėra vienareikšmis. Kelionės trukmė iš Vokietijos „atgal“ – t. y. į Lietuvą – priklauso ne tik nuo atstumo kilometrais. Tai sudėtingas uždavinys, į kurį įeina geografinė padėtis, krovinio tipas, vairuotojo darbo reglamentavimas ir net orų sąlygos. Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime visus veiksnius, lemiančius, kiek laiko Jūsų siunta praleis kelyje, ir padėsime suprasti, kaip suformuoti realius lūkesčius.

Įvadas

Pagrindinis dalykas, kurį reikia suprasti kalbant apie krovinių pervežimus iš Vokietijos, yra tas, kad logistika – tai ne tiesė. Dažnai klientai manytų, jei atstumas yra, tarkime, 1000 kilometrų, o sunkvežimis gali važiuoti vidutiniškai 80 km/h greičiu, tai kelionė turėtų trukti maždaug 12–13 valandų. Teoriškai taip yra, tačiau praktikoje realybė žymiai sudėtingesnė.

Vokietija yra didžiulė šalis su intensyviu ekonominiu gyvenimu. Jos keliai, ypač autobanai (Autobahn), yra pagrindinės Europos arterijos. Tai reiškia, kad čia nuolat vyksta statybos darbai, didelės eismo spūstys, o sandėlių darbo grafikai gali būti griežtai reglamentuoti. Be to, Lietuvoje ir Vokietijoje galioja tie patys Europos Sąjungos reglamentai dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko, kas fiziškai neleidžia vairuotojui nuvažiuoti nuo A iki B be sustojimų, net jei jis norėtų.

Kai kalbame apie vežimą „atgal“, mes dažniausiai turime omenyje grąžinamąjį reisą. Logistikos kompanijos visada stengiasi optimizuoti savo maršrutus, kad sunkvežimis nebegrįžtų tuščias. Tai gali turėti įtakos kainai, bet taip pat ir trukmei, nes tada reikia suderinti kelių klientų poreikius vieno maršrto metu. Šiame straipsnyje mes pažvelgsime į tai, kas tik lemia Jūsų krovinio atvykimo laiką, nuo paprasčiausių dalykų iki sudėtingiausių logistinių schemų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiami atsakymai į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su krovinių gabenimo trukme iš Vokietijos. Čia rasite informaciją, padėsiančią Jums suprasti procesą ir išvengti nereikalingų nesusipratimų.

1. Koks yra vidutinis krovinių pervežimo laikas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis standartinio krovinio pervežimo laikas priklauso nuo to, iš kurio Vokietijos regiono išvežama. Jei kalbame apie vakarinę Vokietiją (pvz., Šiaurės Reinas-Vestfalija, kur yra Diuseldorfas ar Kelnas), atstumas į Lietuvą yra maždaug 1000–1200 km. Tokiu atveju, jei tai yra pilna mašina (FTL – Full Truck Load), krovinius į Lietuvą įprasta atvežti per 24–36 valandas nuo įkrovos momento. Jei krovinys yra iš pietinės Vokietijos (Miunchenas, Štutgartas arba Bavarija), atstumas didėja iki 1400–1600 km, ir trukmė gali svyruoti nuo 36 iki 48 valandų. Tačiau reikia įvertinti, kad „24 valandos“ – tai idealus atvejis, kai krovinys jau yra pakrautas ir vairuotojas gali išvažiuoti iš karto. Dažnai realus laikas nuo užsakymo patvirtinimo iki prekių atvykimo į sandėlį yra 2–3 dienos dėl įkrovos planavimo ypatumų.

2. Kuo skiriasi pilnos mašinos (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) pervežimo trukmė?

Tai vienas svarbiausių dalykų, lemiančių laiką. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad Jūsų krovinys užima visą sunkvežimio priekabą. Tokiu atveju vairuotojas važiuoja tiesiai iš įkrovos vietos Vokietijoje į iškrovos vietą Lietuvoje be sustojimų (išskyrus privalomus poilsius). Tai yra greičiausias variantas. Kita vertus, LTL (Less than Truck Load) – tai dalinis krovinys, kai vienoje priekaboje vežama keletas skirtingų siuntų skirtingiems klientams. Čia trukmė padidėja dėl dviejų priežasčių: pirmiausia, reikia surinkti (konsoliduoti) kitas siuntas iš skirtingų Vokietijos vietų, o antra – reikia nuvažiuoti prie Lietuvoje esančių kitų gavėjų, iškraunant krovinius eiliškumu. LTL siuntos dažnai keliauja 3–5 dienas, o kartais ir ilgiau, priklausomai nuo maršr sudėtingumo.

3. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio laikas įtakoja kelionės greitį?

Europos Sąjungoje galioja griežti tachografų naudojimo ir vairuotojų darbo laiko reglamentai (EC 561/2006). Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (arba ją padalinti). Taip pat per parą vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (gali ištempti iki 10 valandų du kartus per savaitę). Po 4,5 valandų vairavimo ir 45 minučių pertraukos vairuotojas vėl gali važiuoti, tačiau po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei atstumas yra trumpas, vairuotojas gali privalomai sustoti miegoti. Jei įkrovą Vokietijoje baigiama vėlai vakare, vairuotojas gali nebespėti nuvažiuoti nustatyto laiko ir privalo sustoti viešbutyje. Dėl to kelionė „užtrunka“ viena naktį nors fiziškai važiuoti būtų tik keletas valandų.

4. Ar Vokietijos padėtis (šiaurė ar pietūs) labai paveikia laiką?

Žinoma, geografija čia vaidina pagrindinį vaidmenį. Vokietija yra didelė šalis, besitęsianti nuo Šiaurės jūros (Hamburgas, Brėmenas) iki Alpių (Miunchenas). Atstumas nuo Hamburgo į Vilnių yra apie 1000 km, tuo tarpu nuo Miuncheno – apie 1500 km. Skirtumas yra 500 km, kurį sunkvežimis vystydamas vidutinį 70–80 km/h greitį (su sustojimais) įveikia maždaug per 6–7 valandas. Taigi, siunta iš pietų Vokietijos visuomet atvyks vėliau nei iš šiaurės vakarų, jei visi kiti sąlygos yra vienodos. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kokia kryptimi eina pagrindiniai krovininiai maršrutai. Maršrutai iš Hamburgo dažnai yra labiau užkrauti dėl jūrų uostų, kas gali sukelti didesnes eismo spūstis nei kelyse iš Miuncheno pro Prahą.

5. Kaip eismo spūstys ir darbai keliuose veikia pristatymo laiką?

Vokietijoje eismo intensyvumas yra vienas didžiausių Europoje. Autobanai dažnai būna perkrauti, ypač ruožuose aplink didžiuosius miestus (Frankfurtas, Niurnbergas, Kelnas, Berlynas). Darbo vietos keliuose („Baustelle“) Vokietijoje yra beveik nuolatinis reiškinys. Nors dažnai informacija apie spūstis pateikiama navigacinių sistemų, vairuotojai kartais priversti stovėti valandomis. Pavyzdžiui, avarija vienoje juostoje arba lenktynių trasa uždaroma dėl renginių gali visiškai sustabdyti eismą. Ilgos spūstys gali suvėlinti atvykimą per 4–6 valandas arba net daugiau. Patyręs ekspeditorius visuomet įtraukia tam tikrą „rezervą“ į planus dėl neprognozuojamų eismo sąlygų.

6. Kiek laiko užtrunka customizavimas ar dokumentų tikrinimas?

Nes Lietuva ir Vokietija yra ES narės, tarp šalių nėra muitinės kontrolės kaip anksčiau. Tačiau tai nereiškia, kad dokumentai nėra tikrinami. Jei krovinys yra pavojingas (ADR), reikalauja specialių leidimų arba yra pavestas alkoholio/tabako gaminių (su akcizo ženklais), gali būti taikomi papildomi tikrinimai. Be to, jei krovinys keliauja ne tiesiai, o tranzitu per kitas šalis (pavyzdžiui, pro Lenkiją, kur taip pat nėra sienų, bet gali būti mobiliosios patikros), tai gali sukelti delsas. Dažniausiai vėlavimai susiję ne su patikrinimu sienoje, o su netinkamai parengtais vairuotojo dokumentais (pvz., CMR sąvados klaidos, eksporto deklaracijos nebuvimas), kai vairuotojas priverstas laukti patvirtinimų prieš išvykdamas.

7. Kaip vežimo iš aukcionų (pvz., automobiliai) specifika veikia trukmę?

Automobilių vežimas iš Vokietijos aukcionų turi savų niuansų. Skirtingai nei prekių, kurias įkrauna sandėlio darbuotojai su keltuvais, automobilius dažnai reikia įkrauti paties vairuotojui arba specialiai komandai. Aukcionuose (pvz., Manheim, Mobile.de) egzistuoja griežti išvežimo grafikai. Jei vairuotojas atvyksta pavėlu, jis gali praleisti savo eilę ir gauti galimybę įkrauti automobilį tik kitą dieną. Taip pat reikia laiko, kad vairuotojas surastų konkretų automobilį didelėje stovėjimo aikštelėje, patikrintė jo būklę, užregistruotų defektus ir padarytų nuotraukas. Tai visiškai normalu, kad tokia operacija užtrunka 1–2 valandas ilgiau nei paprasta prekių įkrova. Be to, jei automobilis neveža, jo pakrovimas ant platformos (autovežio) užima daugiau laiko.

8. Ar orų sąlygos (žiema) gali stipriai sulėtinti transportą?

Žinoma, ypač kalbant apie maršrutus, kurių dalis eina per kalnuotas arba slidiomis vietomis. Nors Vokietijos keliai yra puikiai prižiūrimi, žiemos metu, ypač lapkričio–kovo mėn., galioja privalomo žiemos padangų naudojimo taisyklės. Jei atsiranda staigus sniego kritimas arba ledas, greitis visų sunkvežimių ribojamas iki 60 km/h arba mažiau. Taip pat būna atvejų, kai dėl blogo oro uždaromi tam tikri kelių ruožai. Lietuvoje situacija panaši – paskutiniai 100–200 km gali tapti „buteliu kakleliu“. Žiemą visada reikėtų planuoti 12–24 valandų atsargą daugiau nei vasarą.

9. Ką reiškia „Express“ pervežimas ir kiek jis taupo laiko?

Express pervežimas – tai skubus siuntos pristatymas, kai krovinys yra prioritetas. Standartiniame reise vairuotojas gali laukti, kol bus sukrauta mašina, arba daryti papildomus sustojimus. Express atveju, dažniausiai siuntimui skiriama atskira mašina, kuri važiuoja tiesiai į tašką. Be to, tokiems reisams dažnai skiriami du vairuotojai. Kai mašinoje yra du vairuotojai, vienas važiuoja, o kitas miega, todėl stabdymių dėl poilsio nėra (išskyrus techninius sustojimus ir degalinių aplankymus). Tai leidžia įveikti atstumą iš Vokietijos į Lietuvą per 18–22 valandas net ir didžiausiu atstumu. Tačiau tai kainuoja gerokai brangiau ir naudojamas tik tada, kai vėlavimas kainuotų daugiau nei paslauga.

10. Kodėl kartais vėluoja net jei vairuotojas jau „artėja“?

Tai vienas dažniausių klientų nusiskundimų. GPS sistemose rodo, kad sunkvežimis yra 50 km atstumu, tačiau jis atvyksta tik po 5 valandų. Kodėl? Pirmiausia, gali būti, kad vairuotojui pasibaigė teisės vairuoti (tachografas rodo „break“), ir jis privalo sustoti net jei yra už kelių kilometrų. Antra, gali būti, kad paskirtinis iškrovos laikas sandėlyje yra tik kitą dieną ryte (pvz., 08:00 val.), todėl net jei vairuotojas atvyksta 23:00 val., jis neturi prasmės stovėti prie vartų – jis eina poilsiui, kad būtų pasiruošęs iškrovai ryte. Sandėlių tvarkaraščiai (Time slots) dažnai yra griežti: jei vairuotojas atvyksta anksčiau, jis gali būti nusiųstas laukti eilėje. Todėl „artėja“ GPS sistemoje visada reiškia geografinį artumą, o ne laiko iki iškrovos.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „kokia kelionės trukmė vežant iš Vokietijos atgal?“ neturi vieno skaičiaus atsakymo. Tai yra kompleksinis procesas, kuriam įtakos turi tiek techniniai (atstumas, kelių būklė), tiek teisiniai (vairuotojų poilsis) bei organizaciniai (įkrovos/iškrovos grafikai) faktoriai. Kaip ekspertas su dvidešimtmete patirtimi, visada patariu savo klientams planuoti atsargą. Idealus variantas – tai 1–2 dienos nuo patvirtinimo iki pristatymo standartiniam krovinui, ir 3–5 dienos daliniam krovinui.

Suprasdami šiuos mechanizmus – kodėl vairuotojas turi sustoti, kodėl reikia laukti eilėje ar kodėl siunta iš Miuncheno ilgiau nei iš Hamburgo – Jūs galėsite geriau planuoti savo verslo procesus ir išvengti nereikalingo streso. Profesionali logistika neapsiriboja tuo, nuvažiuoti iš taško A į tašką B; ji užtikrina, kad krovinys atvyktų saugiai, laiku ir už fiksuotą kainą, atsižvelgiant į visus galimus iššūkius kelyje. Tikslus planavimas ir realūs lūkesčiai – tai raktas į sėkmingą bendradarbiavimą su transporto kompanijomis.