Kokia gabenimo trukmė vežant daiktus iš Vokietijos? Eksperto Išsamus Vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka vienu pagrindiniu Lietuvos prekybos partneriu. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, vežančių viską – nuo mažų prekių užsakymų („e-commerce“) iki didelių industrinių įrengimų. Dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, girdžiu vieną tą patį klausimą, kurį klientai užduoda beveik kiekvieną kartą: „Kiek laiko užtruks mano siunta pasiekti vietą?“.

Atsakymas, kaip ir dauguma dalykų logistikoje, nėra vienas žodis. Tai ne tiesiog skaičius. Tai kompleksinis atsakymas, priklausantis nuo daugelio kintamųjų, kurie susidaro įvairių veiksnių sąrankoje. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas tikmiausiai įtakoja Jūsų siuntos gabenimo trukmę iš Vokietijos, kad galėtumėte planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus be nereikalingų nervingumų.

Svarbu suprasti, kad atstumas tarp Berlyno ir Vilniaus arba tarp Miuncheno ir Klaipėdos yra panašus, tačiau gabenimo laikai gali skirtis net kelias dienas. Kodėl? Todėl, kad logistika – tai ne tik geografija, tai ir procesai, dokumentai, terminalų darbas bei net orų sąlygos. Gilindamiesi į šias temas, pamatysime, kaip susidaro galutinis terminas ir kaip jį galima optimizuoti.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės Jums suprasti visas niuansas, susijusias su krovinių gabenimu iš Vokietijos į Lietuvą.

1. Koks vidutinis gabenimo laikas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis gabenimo laikas priklauso nuo to, kokiu būdu vežamas krovinius. Jeigu kalbame apie dalinį krovinį (LTL – Less Than Truckload), kai sunkvežimis veža keletą skirtingų klientų siuntų, standartinis terminas yra nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tai reiškia, kad, jei krovinius paimame pirmadienį Vokietijoje, jis dažniausiai pasiekia Lietuvą iki tos pačios savaitės pabaigos arba pirmadienį.

Jei kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), kai visa mašina yra skirta vienam klientui, laikas gali būti trumpesnis – vidutiniškai nuo 1 iki 3 darbo dienų. Čia didelę reikšmę turi tai, kad vairuotojas nesisuka į papildomus terminalus kitiems kroviniams įkrauti ar iškrauti, o važiuoja tiesiai į paskirties vietą. Taip pat skiriasi ir ekspresinės siuntos, kurios gali būti pristatomos per 24 valandas, tačiau tai kainuoja gerokai brangiau.

2. Kaip Vokietijos geografinė padėtis įtakoja pristatymo laiką?

Vokietija – didelė šalis, ir tai vienas svarbiausių veiksnių. Siunta, paimta iš vakarinės Vokietijos dalies (pvz., iš Kelno ar Diuseldorfo esančioje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje), gali pasiekti Lietuvą greičiau nei siunta, paimta iš pačios pietinės Bavarijos (netoli Miuncheno) arba toli pietuose esančio Bavarijos regiono.

Atstumai skiriasi kelias šimtus kilometrų. Paimdamas krovinį netoli Lenkijos sienos (pvz., Frankfurte prie Oderio), vairuotojas jau po kelių valandų gali būti Lietuvoje. Tuo tarpu keliaujant iš Miuncheno ar Štutgarto, reikia įveikti apie 1000–1200 km, kas vien eismo sąlygomis (be sustojimų) trunka maždaug 12–14 valandų. Prie to pridedami vairuotojų poilsio laikai, techninės pertraukos, todėl kelionė gali užtrukti dvi dienas. Todėl, nurodydami siuntos paėmimo vietą, visada tiksliau nusprendžiate apie galutinį terminą.

3. Ką reiškia „krovinių konsolidacija“ ir kodėl ji prailgina laiką?

Konsolidacija – tai procesas, kai į vieną sunkvežimį surenkami mažesni kroviniai iš skirtingų siuntėjų, kad būtų užpildytas mašinos tūris arba svoris. Tai labai paplitusi praktika vežant dalinius krovinius (LTL). Kodėl tai užtrunka? Todėl, kad mašina turi apvažiuoti nurodytą maršrutą, surinkti visus krovinius.

Pavyzdžiui, mašina gali pradėti rinkti krovinius pirmadienį ryte Vokietijos šiaurėje, po to važiuoti į centrą, vėliau į vakarus, ir tik tada, kai mašina pilnai užkrauta (paprastai vakare arba naktį), ji išvyksta į Lietuvą. Be to, atvykus į Lietuvą, mašina taip pat neina tiesiai į Jūsų sandėlį – pirma ji važiuoja į konsolidacijos terminalą (pvz., Vilniuje arba Kaune), kur kroviai yra iškraunami ir rūšiuojami pagal pristatymo maršrutus. Šis „išsiuntimo–rinkimo–išsiuntimo“ ciklas ir sukuria tą 3–5 dienų skirtumą lyginant su pilnu krovininiu.

4. Ar savaitgaliai ir šventės Vokietijoje veikia pristatymo terminą?

Žinoma, ir tai vienas dažniausių vėlinimų priežasčių, apie kurią klientai dažnai pamiršta. Vokietijoje griežtai laikomasi vairuotojų darbo ir poilsio laiko taisyklių, be to, yra griežti draudimai dėl sunkvežimių eismo savaitgaliais ir šventėmis.

Jei Jūsų siunta paruošta penktadienį popietę, yra didelė tikimybė, kad ją paims tik pirmadienį ryte, jeigu logistikos partneris nedirba pagal specialias schemas. Be to, jeigu kelias eina per Vokietiją, savaitgaliais sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikrose ruožuose. Todėl, planuodami siuntą, visada vertėkite galimybę, kad savaitgalis pridės papildomų 48–72 valandų prie termino, ypač jei tai dalinis krovinys.

5. Kokį vaidmenį vaidina muitinė ir dokumentų tvarkymas?

Nors Vokietija ir Lietuva yra Europos Sąjungos narių šalys ir tarp jų nėra sienų kontrolės (Schengeno zona), dokumentų tvarkymas vis dar yra kritiškai svarbus. Kiekvienam kroviniui turi būti pateikta CMR važtaraštis, prekių sandėrio sąrašas (Packing List), o kartais ir PVM sąskaitos-faktūros.

Jei dokumentuose yra klaidų (neteisingai nurodytas prekių svoris, kodai, trūksta privalomų priedų), krovinys gali būti sulaikytas muitinės arba policijos patikros metu. Nors tai nutinka retai, dėl neteisingai užpildytų dokumentų pristatymas gali atidėti dienai ar dviem. Mano patirtis rodo, kad gerai paruošti dokumentai yra 50 % sėkmingo ir laiko terminus laikančio pervežimo.

6. Kaip orų sąlygos ir metų laikas veikia gabenimą?

Lietuvoje ir Vokietijoje klimatas panašus, tačiau žiemos periodu (nuo lapkričio iki kovo) situacija kelyje gali tapti neprognozuojama. Sniego audros, ledo, stiprus vėjas arba rūkas Vokietijos autostradose (Autobahn) gali smarkiai sulėtinti eismą.

Esant blogoms orų sąlygoms, vairuotojai privalo sumažinti greitį, o kartais ir sustoti. Be to, žiemą dažniau įvyksta eismo įvykiai, kuriai sukuria spūstis. Ilgos spūstys gali pridėti kelias valandas ar net visą dieną prie kelionės trukmės. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojų poilsio laiką – jei jie priversti stovėti spūstyje, jų vairavimo laikas „sudeginamas“, o poilsio laikas prasideda anksčiau, kas vėlgi atidėlioja pristatymą.

7. Ar galima garantuoti pristatymą per konkretų laiką (pvz., „rytoj iki 12:00“)?

Taip, tai įmanoma, tačiau tai paprastai kainuoja brangiau ir reikalauja specialaus susitarimo. Standartinis pervežimas („ekonominis“) yra orientacinis – pasakome, kad krovinys bus pristatytas „tarp 3 ir 5 dienų“, bet nenurodome tikslaus valandos.

Jei Jums reikalingas „guaranteed delivery“ (garantuotas pristatymas), logistikos kompanija turi skirti tam specialų vairuotoją ir mašiną, kuri nekursuoja po kitus krovinius, o važiuoja tiesiai. Tokiu atveju galima tiksliai nustatyti pristatymo datą ir net valandą. Tačiau toks paslaugos tipas dažniausiai naudojamas tais atvejais, kai krovinys yra labai skubus arba kai gamyklai stabdo liniją dėl trūkstamų detalių, o ne kasdieninei prekybai.

8. Kokios yra skirtumai tarp standartinio ir „ekspresinio“ pervežimo?

Standartinis pervežimas, kaip jau minėjau, yra pigesnis, bet lėtesnis. Jis remiasi maršrutų planavimu, kuris maksimaliai užpildo mašinas. „Ekspresinis“ pervežimas yra sukurta taip, kad sumažintų laiką iki minimumo.

Skirtumas ne tik tame, kad mašina važiuoja greičiau (greičio ribos vis tiek vienos), bet tame, kad ekspresas neturi jokių sustojimų tarpinėse stotyse. Krovinys yra paimamas ir iš keliaujamas į paskirties vietą. Be to, ekspresiniams pervežimams dažnai naudojami mažesni sunkvežimiai (pvz., 3,5 ar 7,5 tonų), kurie gali važiuoti greičiau ir lengviau įveikia miesto centrus. Tačiau šios paslaugos kaina gali būti 2–3 kartus didesnė nei standartinės.

9. Kaip krovinių tipas (pvz., šaldomi, pavojingi, permatomi) įtakoja trukmę?

Kiekvienas specialus krovinys turi savo specifiką. Šaldomi krovinii („Refrigerated transport“) reikalauja specialių temperatūros režimų palaikymo, o vairuotojas turi dažniau tikrinti šaldymo įrangą. Taip pat šaldomų krovinių terminaluose yra specialios zonos, kurios gali būti užimtos, todėl iškrovimas gali šiek tiek užtrukti ilgiau.

Pavojingi krovinii (ADR) turi griežtesnius maršrutus – jie negali važiuoti pro tam tikrus miestus, tunelius ar tiltus. Tai gali prailginti kelią. Permatomi krovinii (kai krovinys neužima viso sunkvežimio ašies svorio) taip pat gali būti sujungiami su kitais kroviniais, kas vėlgi grąžina prie konsolidacijos proceso. Todėl, klausdami apie terminą, visada nurodykite tikslų krovinio tipą.

10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja? Kokios yra bendrosios problemos ir jų sprendimai?

Pirma, nepanikuokite. Vėlavimai vyksta. Dažniausios priežastys, su kuriomis susiduriu: techninės mašinos gedimai, avarijos kelyje (ne mūsų kaltė), blogos orų sąlygos arba vėlavimas paimant krovinį iš siuntėjo (jei siuntėjas nebuvo pasiruošęs laiku).

Jei krovinys vėluoja, pirmasis žingsnis – susisiekti su savo logistikos vadovu arba brokeriu. Profesionalios kompanijos turi GPS stebėjimo sistemas ir gali realiu laiku pasakyti, kur yra mašina ir kodėl ji sustojo. Dažnai vėlavimas būna tik kelios valandos, o ne dienos. Jei vėlavimas gali sukelti didelius nuostolius Jūsų verslui, visada verta apsidrausti arba iš anksto aptarti su pervežėju galimybes naudoti greitesnį maršrutą.

Išvada

Gabenimo trukmė iš Vokietijos į Lietuvą nėra fiksuotas dydis, o dinamiškas procesas, priklausantis nuo begalės veiksnių. Nuo to, ar krovinys yra paimtas netoli sienos, ar toli Bavarijoje, ar tai pilna mašina, ar nedidelė siunta, iki to, kaip ORų sąlygos kelyje ir dokumentų tvarkymas vyksta – kiekvienas detalė turi savo reikšmę.

Mano dviejų dešimtmetų patirtis šioje srityje moko vieno: sėkmingiausi klientai yra tie, kurie ne tik tikisi greičio, bet ir supranta procesą. Planuokite savo siuntas su atsarga, rūpinkitės dokumentų tikslumu ir bendraukite su savo logistika partneriais atvirai. Tada netgi kai atsiranda nepageidaujamų kliūčių, jos sprendžiamos greičiausiai ir efektyviausiai, o Jūsų verslas veikia be pertraukų.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo Jums suprasti, kas slepiasi už to paprasto klausimo: „Kiek laiko užtruks?“. Žinios – tai geriausia priemonė efektyviai valdyti Jūsų tiekimo grandinę.