Kiek užtrunka daiktų gabenimas iš Vokietijos: terminai, greitis ir logistikos subtilybės

Vokietija jame dešimtmečius išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, vežančių viską – nuo mažmeninės prekybos prekių ir automobilių detalių iki pramoninės įrangos ir statybinių medžiagų. Dirbęs šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai teigti: nors Vokietija ir Lietuva yra geografiškai netolimoje viena nuo kitos, klientams dažnai kyla klausimų dėl pristatymo laiko. Kodėl vienas krovinys atvyksta per dvi dienas, o kitas užtrunka penkias? Ar įmanoma garantuoti pristatymą rytoj?

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip formuojasi krovinių gabenimo terminai iš Vokietijos. Suprasdami logistikos mechanizmą, galėsite geriau planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus ir išvengti nereikalingo streso.

Įvadas

Kai klientas kreipiasi į logistikos kompaniją, pirmasis ir dažniausiai klausimas yra: „Kada tai atvyks?“. Atsakymas nėra taip paprastas kaip pasakyti „per 48 valandas“. Daiktų gabenimas iš Vokietijos – tai ne tik fizinis atstumas, kuris yra apie 1000–1300 kilometrų priklausomai nuo maršruto. Tai kompleksinis procesas, į kurį įeina krovinio surinkimas, dokumentų tvarkymas, vairuotojo darbo ir poilsio grafikai bei orų sąlygos.

Per savo ilgametę praktiką mačiau, kaip pasikeitė rinka. Anksčiau, kai Lietuja net nebuvo ES narė, sienos kirtimas ir muitinės procedūros užtrukdavo dieną-dvi. Šiandien situacija yra gerokai skirtingesnė – mes esame Schengeno erdvėje, todėl fizinės sienos nebėra, tačiau atsirado kiti iššūkiai, susiję su logistikos centrais, kurių Vokietijoje yra daugybė.

Svarbiausia suprasti, kad greitis priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite. Tai gali būti ekspresinis pervežimas atskiru sunkvežimiu, kai krovinys važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų, arba dalinis krovinys (konsolidacija), kai viename sunkvežimyje sujungiamos keleto siuntų prekės. Šie du variantai skiriasi ne tik kaina, bet ir laiku. Be to, didelę įtaką turi tai, iš kurio Vokietijos regiono išvežame prekes – ar tai yra industrializuotas Miunchenas pietuose, ar Hamburgas uoste šiaurėje.

Taip pat negalima pamiršti ir vairuotojų darbo laiko reguliavimo. Europos Sąjungos strict taisyklės nustato griežtas vairavimo ir poilsio valandas. Net jei atstumas atroto trumpas, vairuotojas privalo padaryti pertrauką, o jei kelionė trunka ilgiau nei 9 valandas, jis privalo ilgam poilsiuoti. Tai natūraliai „sulėtina“ greitį, tačiau užtikrina saugumą – o saugumas mūsų srityje yra prioritetas nr. 1.

Šiame straipsnyje mes detaliai išnagrinėsime visus veiksnius, lemiančius pristatymo terminą, kad jūsų lūkesčiai atitiktų realybę, o oportunistiniai pažadai „pristatyti per valandą“ neklaidintų.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie gabenimo terminus

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai klientų man užduodamų klausimų. Atsakymai į juos padės jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas vyksta „ušonose“, kol jūsų krovinys keliauja iš Vokietijos į Lietuvą.

1. Koks vidutinis daiktų gabenimo laikas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis laikas svyruoja nuo 2 iki 5 darbo dienų. Tačiau šis skaičius yra gana abstraktus, jei nežinome krovinio tipo. Jei kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), kuris užpildytas vieno kliento prekėmis ir važiuoja tiesiai iš siuntėjo į gavėją, tai standartinis terminas yra 1–2 dienos. Sunkvežimis išvažiuoja ryte, po vairuotojo poilsio (jei reikia) kitą dieną jis jau gali būti Lietuvoje.

Jei kalbame apie dalinius krovinius (LTL – Less Than Truck Load), kurie surenkami iš keleto klientų, terminas ilgesnis – 3–5 dienos. Čia laiko prarandama dėl to, kad krovinys turi patekti į sandėlį Vokietijoje, ten būti susortuotas ir užkrautas į bendrą mašiną, kuri važiuoja maršrutu „vėžiantis“ prekes į skirtingas šalis. Taigi, jei jums skubama, visada verta pasidomėti galimybe užsisakyti pilną mašiną arba vietą mašinoje, kuri jau yra surinkta ir ruošiamasi išvykti.

2. Ar kaina įtakoja pristatymo greitį?

Tiesiogiai ir labai stipriai. Logistikoje, kaip ir visame versle, laikas yra pinigai. Brangiausias, tačiau greičiausias variantas yra „ekspresas“. Tai reiškia, kad jums skiriamas atskiras vairuotojas ir sunkvežimis, kuris važiuoja tiesiai į adresą be jokių kitų sustojimų. Tokiu atveju prekės gali atvykti net per 24 valandas (priklausomai nuo pakrovimo laiko).

Užtat pigiausi variantai – tai grupiniai pervežimai. Čia jūsų krovinys „keliauja“ kartu su kitais, o transporto priemonė sustoja prie dešimčių sandėlių, kad iškrautų ir pakrautų kitas prekes. Jei norite sutaupyti, turite kantriai laukti, kol vairuotojas apvykdys visą savo maršrutą. Mano patirtis rodo, kad dauguma klientų, kai supranta šią sąsają, pasirenka „auksinį vidurkį“ – standartinį pervežimą, kuris trunka 2–3 dienas ir kainuoja protingai.

3. Kokį vaidmenį vaidina atstumas Vokietijoje? Ar Miuncheno ir Berlyno siuntos atvyksta vienu metu?

Ne, ne vienu metu. Vokietija yra didelė šalis, ir jos geografija daro didelę įtaką terminams. Berlynas arba Hamburgas yra arčiau Lietuvos, todėl kroviniai iš šių regionų dažnai pasiekia mūsų šalį greičiau, netgi tą pačią dieną, jei vairuotojas anksti pradeda važiuoti.

Tuo tarpu kroviniai iš pietų (Miunchenas, Štutgartas, Niurnbergas) arba vakarų (Frankfurtas, Kelnas) turi įveikti didesnį atstumą. Pavyzdžiui, keliaujant iš Miuncheno, reikia įveikti apie 1300–1400 km. Tai reiškia, kad net ir idealiausiomis sąlygomis, vairuotojui reikės mažiausiai vienos nakties poilsio. Todėl siunta iš Miuncheno dažniausiai atvyksta po 2–3 dienų, o iš Hamburgo gali atvykti po 1–2 dienų. Vertėtų atsižvelgti į tai, kurį konkretų Vokietijos federalinį žemę esate pasirinkę prekių tiekėją.

4. Kokios yra pagrindinės pristatymo vėlavimo priežastys?

Per 20 metų mačiau viską: nuo techninių gedimų iki blogo oro. Tačiau dažniausios vėlavimo priežastys yra kur kas prozaikesčiau. Pirmoji – tai uždelsimas pakrovimo metu Vokietijoje. Vokiečių sandėliai griežtai laikosi grafikų. Jei vairuotojas atvyksta 15 minučių pavėluotas arba neturi teisingai parengtų dokumentų, jis gali būti praleistas į eilę, kas uždelgia išvykimą pusę dienos ar net daugiau.

Antroji priežastis – eismo įvykiai ir spūstys. Vokietijoje automagistralės (Autobahn) dažnai būna remontuojamos, o eismo spūstys, ypač arti didmiesčių, yra kasdienybė. Svarbu ir tai, kad Lenkijoje, per kurią dažniausiai vyksta tranzitas, kelių būklė ir eismo taisyklių taikymas gali sukelti netikėtų uždelsimų. Trečia priežastis – orai. Žiemos metu, kai keliai pasidengia ledu ar sniegu, vairuotojai privalo sumažinti greitį saugumo sumetimais, kas natūraliai prailgina kelionę.

5. Ar muitinės procedūros dar užtrunka laiko, kai gabenate iš Vokietijos?

Kadangi abi šalys yra Europos Sąjungos ir Schengeno erdvės narės, standartinės prekės (kurioms nereikalingi specialūs leidimai) kertant sieną nėra tikrinamos. Sąlyginė siena tarp Lenkijos ir Lietuvos dažniausiai kertama be sustojimo.

Tačiau yra išimčių. Jei gabenate alkoholį, tabaką, degalus arba specifines chemines medžiagas, gali būti taikomi papildomi akcizų ar saugos kontrolės reikalavimai. Taip pat, jei prekės yra iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, iš Kinijos atvežtos į Vokietiją ir iš ten persiunčiamos į Lietuvą), gali reikėti TIDL (vidinės ES prekybos) dokumentų tvarkymo, nors fizinio tikrinimo dažniausiai nėra. Esant abejonių dėl dokumentų teisingumo, muitinės pareigūnai gali sustabdyti transportą patikrai, kas užtrunka nuo valandos iki kelių dienų.

6. Kaip veikia dalinių krovinių (LTL) konsolidacija ir kodėl tai užtrunka?

Tai vienas sudėtingiausių procesų logistikoje. Tarkime, jums reikia pergabenti 3 europaletes (palletes) prekių. Sunkvežimis negali važiuoti vos su trimis paletemis – tai būtų nuostolinga. Todėl logistikos agentūra suranda kitus siuntėjus tame pačiame regione (pavyzdžiui, Šiaurės Reino-Vestfalijoje).

Visos prekės atvežamos į vieną terminalą (konsolidacijos sandėlį). Ten jų yra suvenamos, sumontuojamos ir užfiksuojos. Šis procesas gali užtrukti 1–2 dienas. Tik kai mašina pilna (arba pakankamai pilna, kad važiavimas būtų pelningas), ji išvyksta į maršrutą. Lietuvoje atsitinka panašus procesas atvirkščiai – mašina atvyksta į terminalą, kur kroviniai iškraunami ir paskirstomi atskiriems gavėjams. Todėl, jei užsakote dalinį krovinią, visada planuokite papildomą laiką terminalų darbui.

7. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas, o ne privalumas. Visos mūsų (ir didžiųjų konkurentų) sunkvežimės yra aprūpintos GPS stebėjimo sistemomis. Klientas gaus nuorodą, kurioje gali matyti, kur jo mašina yra šiuo momentu.

Tačiau verta pažymėti, kad GPS rodo tik mašinos vietą, o ne būklę. Kartais atsitinka taip, kad mašina stovi vietoje keletą valandų. Klientas išsigąsta, galvoja, kad įvyko avarija, tačiau realiai tai gali būti tiesiog planinis vairuotojo poilsis arba eilė prie sandėlio išvykimui. Geras ekspertas visada sugebs paaiškinti tokias situacijas ir, jei reikia, susisiekti su vairuotoju tiesiogiai, kad gautų tikrąją informaciją. Stebėjimo sistemos leidžia mums operatyviai reaguoti ir pranešti klientui apie galimus vėlavimus dar prieš jį įvykstant.

8. Kuo skiriasi gabenimas keliu nuo gabenimo geležinkeliu iš Vokietijos?

Keliaujant keliu, mes turime didžiulę lankstumą. Sunkvežimis gali atvykti tiesiai į jūsų sandėlio kiemą ar net prie parduotuvės durų. Geležinkelis yra pigesnis dideliems kiekiams, bet jis neturi tokio „paskutinio kilometro“ lankstumo. Geležinkelio vagonas atvyksta į stotį (pvz., Vilnių ar Klaipėdą), o tada krovinys vis tiek turi būti perkrautas į sunkvežimį ir pristatytas galutinei gavėjui.

Dėl šios papildomos perkrovimo procedūros, geležinkelio transportas dažnai pralaimi laiko varžybas trumpiems ir vidutiniams maršrutams. Tačiau jei gabenate tūkstančius tonų (pavyzdžiui, rūdas, anglį, statybines medžiagas), geležinkelis gali būti ne tik pigesnis, bet ir gana greitas, nes jis nežiūri į eismo spūstis keliuose. Vokietijoje geležinkelio infrastruktūra yra išvystyta labai gerai, tačiau Lietuvoje galutinis pristatymas visada reikalauja auto transporto.

9. Ar savaitgaliai ir šventės įtakoja pristatymo laiką?

Žinoma, ir tai labai svarbu žinoti planuojant tiekimą. Vokiečiai labai gerbia savo poilsį. Vokietijoje dauguma sandėlių ir gamyklų dirba tik nuo pirmadienio iki penktadienio, o dažnai ir tik iki 16:00 valandos. Jei jūsų krovinys bus paruoštas penktadienio pavakarę, jis tikriausiai bus pakrautas tik pirmadienį ryte.

Be to, Vokietijoje yra nemažai regioninių švenčių (pvz., Karnavalas pietuose, Bauernmarkt ir kt.), kai sandėliai gali būti uždaryti, nors Lietuvoje tai darbo diena. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojų poilsio laiką. Nors vairuotojai gali vairuoti ir šventinę dieną, jie negali krauti ar iškrauti prekių tuomet, kai gavėjo ar siuntėjo sandėliai uždaryti. Todėl visada verta planuoti siuntą taip, kad ji nebūtų užsakoma prieš ilgas šventes, jei jums būtina ją gauti skubiai.

10. Kaip pasiruošti siuntai, kad ji vyktų kuo greičiau?

Geriausias būdas pagreitinti pristatymą yra „padėti“ mums dirbti. Pirmiausia – tikslūs ir teisingi dokumentai. Jei prekės reikalauja specialių leidimų (ADR, FSC medienos sertifikatai ir pan.), jos turi būti paruoštos iš anksto. Antra – pakavimas. Jei prekės supakuotos ant europalečių ir užfiksuotos (apvyniotos plėvele), jas pakrauti trunka 15–30 minučių. Jei tai yra neformuotos dėžės, kurias reikia dėti į mašiną rankomis vieną po kitos, tai gali užtrukti kelias valandas.

Trečia – suderintas pakrovimo laikas. Jei sandėlio vadovas žino, kad vairuotojas atvyks 10:00, ir paruošia prekes prie vartų, procesas vyksta sklandžiai. Dažnai vėlavimai kyla ne dėl to, kad mašina važiuoja lėtai, o dėl to, kad viena šalis (siuntėjas ar gavėjas) nėra pasiruošusi. Atviras ir operatyvus bendravimas tarp logistikos brokerio, siuntėjo ir gavėjo – tai pusė sėkmės siekiant greičio.

Išvada

Daiktų gabenimas iš Vokietijos yra gerai nusistovėjęs ir sėkmingai veikiantis mechanizmas, tačiau jis nėra staklės, kurios veikia tiksliai pagal mygtuką. Kaip matėme, terminas priklauso nuo begalės veiksnių: nuo geografinės padėties ir krovinio tipo iki orų sąlygų ir sandėlių darbo grafikų.

Mano dvidešimties metų patirtis sako, kad laimingiausias klientas yra tas, kuris turi realių lūkesčių. Jei jums reikalinga prekė rytoj – pasirūpinkite ekspresiniu pervežimu ir būkite pasirengę sumokėti už tai. Jei galite laukti 3–5 dienų – pasirinkite ekonomiškesnį variantą ir sutaupykite biudžetui.

Svarbiausia yra pasitikėjimas logistikos partneriu. Profesionali kompanija ne tik vezia prekes, bet ir planuoja maršrutus, seka situaciją keliuose ir operatyviai informuoja apie galimus keitimus. Gerai suprasdami šį procesą, jūs galite efektyviau planuoti savo verslo procesus, mažinti atsargų sandėliuojimo laiką ir išvengti gamybos ar prekybos stabdymų.

Nepaisant to, kad technologijos tobulėja, ir atsiranda vis daugiau elektroninių sistemų, logistika visada lieka žmogiška sritis – tai vairuotojai, sandėlininkai, brokeriai, kurie dirba tam, kad jūsų prekės pasiektų tikslą laiku.