Kiek užtruks baldų gabenimas iš Vokietijos namo?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių vietų, kur lietuviai įsigyja baldus. Nuo „IKEA“ ir kitų didelių prekybos centrų iki unikalių antikvarinių radinių vietinių parduotuvėlių arba privatūs pirkimai iš „eBay Kleinanzeigen“ – pasiūlas yra milžiniška, o kainos dažnai pranoksta tai, kas pasiūlyta Lietuvoje. Tačiau, nusipirkus svajonių sofą, virtuvinį komplektą ar biuro stalą, iškyla logiškas ir natūralus klausimas: kiek užtruks šis baldų gabenimas iš Vokietijos namo?

Esu logistikos srityje dirbantis jau daugiau kaip dvidešimt metų. Per šį laiką esu matęs viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų, kurie vyksta kaip pagal laikrodį, iki sudėtingų situacijų, kai viena maža detalė prailgina kelionę keletą dienų. Todėl, kaip ekspertas, sakau neabejoju: nėra vieno vienodo atsakymo, kuris tiktų visiems. Laikas priklauso nuo daugybės veiksnių, kuriuos toliau išsamiai aptarsime, kad jūsų nugarinėlis būtų ramus, o laukimas – nebe toks staigus.

Šiame straipsnyje mes ne tik išsiaiškinsime vidutinius terminus, bet ir panagrinėsime, kas tikauia įtakoja pervežimo trukmę, kaip veikia daliniai kroviniai ir kodėl retai kada įmanoma pristatyti baldą „rytoj“.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt dažniausiai klientų man užduodamų klausimų. Atsakymai į juos padės jums susidaryti išsamią vaizdą apie tai, kas vyksta „ užmarščio“ po užsakymo pateikimo.

1. Koks vidutinis baldų gabenimo iš Vokietijos į Lietuvą laikas?

Vidutiniškai, jeigu kalbame apie standartinį, ne skubų pervežimą, baldai iš Vokietijos į Lietuvą gabenami nuo 3 iki 7 darbo dienų. Tai yra labai apibendrintas standartas, kurį dažniausiai matome rinkoje. Tačiau šis skaičius yra labai priklausomas nuo to, kokioje Vokietijos dalyje randamas siuntos siuntėjas.

Jeigu baldus perkate iš vakarinės Vokietijos (pavyzdžiui, iš Reino krašto-Pfalcas, Šiaurės Reinas-Vestfalija), atstumas yra trumpesnis, ir krovinys gali pasiekti Lietuvą net per 2–3 dienas. Tačiau jeigu reikia važiuoti į pietus (Bavarija) arba rytus (Berlynas, Saksonija), kelionė gali užtrukti ilgiau, tuo labiau jei reikia surenkti (konsoliduoti) kitų klientų krovinius. Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad „darbo dienos“ logistikoje nėra tas pats, kas kasdieninėje kalboje – tai dienos, kai vežėjas fiziškai gali atlikti veiksmus (neįskaitant savaitgalių ar švenčių).

2. Kodėl terminas gali skirtis priklausomai nuo Vokietijos regiono?

Vokietija – didelė šalis. Geografinis atstumas yra vienas pagrindinių veiksnių. Logistikoje veikia paprasta fizikos taisyklė: kuo toliau reikia važiuoti, tuo ilgiau užtrunka. Tačiau ne tik atstumas svarbu, bet ir kelių infrastruktūra bei intensyvumas.

Vakarų Vokietija yra labai urbanizuota, o ten esantys automagistralių mazgai (pavyzdžiui, netoli Kelno ar Frankfurto) dažnai užstringa dėl didelio eismo intensyvumo. Tai gali sukelti nedidelius vėlavimus. Tuo tarpu važiuojant iš Bavarijos (pietūs) link Lietuvos, kelyje dažnai tenka kirsti Čekiją arba Lenkiją, kas taip pat prideda kelias valandas ar net dieną prie bendrojo laiko, priklausomai nuo sienų kirtimo greičio (nors tai yra Šengeno zona, techninės procedūros užtrunka) ir kelių būklės kaimyninėse šalyse.

3. Kas yra krovininės konsolidacija (dalinis krovinys) ir kaip ji veikia laiką?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį klientai dažnai supranta neteisingai. Dauguma žmonių, perkančių baldus iš Vokietijos, nenuveža pilnos sunkvežimio krovinio. Jie perka vieną ar du daiktus. Tokiu atveju logistikos kompanijos naudoja konsolidacijos metodą.

Vezėjas surenka (konsoliduoja) krovinius iš kelių skirtingų klientų viename sunkvežimyje, kad užpildytų vietą ir padarytų pervežimą ekonomiškai naudingą. Tai reiškia, kad net jeigu jūsų baldai jau padėti į sunkvežimį, vairuotojas gali dar važiuotioti po Vokietiją 1–2 dienas, surinkdamas kitas siuntas. Tik kai sunkvežimis yra pilnas (arba pakankamai užpildytas, kad būtų pelninga važiuoti), jis pajuda į Lietuvą. Šis procesas gali prailginti laiką iki 5–7 dienų, tačiau jis leidžia jums sutaupyti didžiulę sumą, palyginti su tuo, kad jums tektų mokėti už visą sunkvežimį.

4. Ar galima užsakyti skubų baldų pervežimą ir kiek tai kainuoja laiko atžvilgiu?

Žinoma, galima. Jeigu jums reikia, kad baldai būtų pas jūsų namuose kuo greičiau (pavyzdžiui, jeigu jums trūksta lovos šaliai, kuri atvyksta rytoj), galima užsakyti „ekspresinį“ arba skubų pervežimą. Šiuo atveju netaikoma konsolidacija. Jums skiriamas atskiras sunkvežimis (arba mažesnis transporto priemonės tipas, pvz., 3.5–5 tons sunkvežimis su keliamąja galine), kuris važiuoja tiesiai iš siuntėjo adreso prie gavėjo.

Tokiu atveju laikas gali sumažėti iki 1–2 dienų (priklausomai nuo atstumo), tačiau kaina padidėja 2–3 kartus. Esu matęs, kaip klientai renkasi šį variantą, kai kalbame apie brangius antikvarinius baldus arba itin šiuolaikiškus interjero elementus, kuriuos reikia įrengti konkrečiu datai. Tačiau kasdieniniam prekių pirkimui iš „IKEA“ ar statybinių prekių parduotuvės šis paslaugos tipas retai kada būna protingas finansinis sprendimas.

5. Kaip veikėjas „paimimo“ (pickup) laikas įtakoja bendrą terminą?

Dauguma klientų mano, kad terminas skaičiuojamas nuo tada, kai jie pasako „norėčiau pervežti“. Tačiau realybėje laikrodžiai pradedami sukti tada, kai vežėjas turi galimybę fiziškai paimti krovinius iš parduotuvės arba privataus asmens. Vokietijoje daugelis parduotuvių turi savo pirkimo ir išsiuntimo grafikus. Jeigu užsakymą pateikiate penktadienį po pietų, parduotuvė gali nebespėti išduoti krovinių iki pirmadienio.

Be to, jeigu perkate iš privataus asmens (pvz., per „eBay“), reikia suderinti laiką, kai šis žmogus gali susitikti su vairuotoju. Kartais tai gali būti tik po savaitės ar dviejų (jeigu asmuo dirba arba yra atostogose). Todėl visada rekomenduoju savo klientams kuo anksčiau sužinoti, kiek laiko reikės pardavėjui paruošti prekes išsiuntimui, ir tai įtraukti į savo planus.

6. Ar sezonas įtakoja pervežimo trukmę?

Absoliučiai taip. Logistika – tai neatsiejama nuo metų laiko. Pavasario ir vasaros sezonas (ypač gegužės–rugpjūčio mėnesiai) yra pačios aktyviausios. Žmonės atlieka remontus, persikelia į naujus namus, perka daugiau baldų. Šiuo laikotarpiu transporto priemonių yra mažiau laisvų, o eilės konsolidacijai gali būti ilgesnės.

Rudenį ir žiemą, kai statybos ir remonto darbus sulėtėja, transporto priemonių yra daugiau, todėl konsolidacija gali vykti greičiau, tačiau čia pasireiškia kitas rizikos veiksnys – oro sąlygos. Žiemiais Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje gali būti stiprūs sniego sgūsiai arba ledas, kurie priverčia vairuotojus važiuoti lėčiau dėl saugumo. Taigi, vasarą gali užtrukti dėl užimtumo, o žiemą – dėl oro sąlygų. Vidutinį laiką visada vertėtų įsivaizduoti su 1–2 dienų atsarga.

7. Kokį vaidmenį vaidina baldų įpakavimas ir paruošimas?

Tai yra dažnai nepastebimas, tačiau kritiškai svarbus veiksnys. Jeigu perkate baldus, kurie yra išardyti ir supakuoti į dėžes (pvz., plokščias pakuočių siuntas arba „IKEA“ tipo baldus), juos pakrauti į sunkvežimį yra paprasta ir greita. Vairuotojas gali padaryti tai per valandą.

Tačiau jeigu pervežate suformuotus baldus – minkštusus sofų komplektus, vitrinas, antikvarinius stalus, kurie negali būti išardyti, procesas tampa sudėtingesnis. Reikia baldus uždengti gobtuvais, užfiksuoti juos korpuse, kad jie nejudėtų, o kartais net ir išmontuoti duris ar stalviršius, kad pralystų pro duris. Jeigu klientas nėra pasiruošęs (pavyzdžiui, sofa stovi uždaroje kambaryje, kur reikia išmontuoti langą, kad išnešti), tai gali prailginti paimimo procesą nuo valandos iki kelias valandas, kas tiesiogiai nustumia visą grafiką pirmyn.

8. Ar reikia laukti muitinės procedūrų, pervežiant baldus iš Vokietijos?

Kadangi ir Lietuva, ir Vokietija yra Europos Sąjungos (ES) narės, tai yra vienas didžiausių privalumų. Muitinės procedūros tarp šalių nėra taikomos. Nereikia deklaruoti krovinių sienoje, mokėti muito ar laukti dokumentų patikrinimo pasienio punktuose. Tai labai greitina procesą.

Tačiau yra vienas „bet“. Jeigu baldai yra gaminami ne ES šalyse (pavyzdžiui, Kinijoje ar Vietnamas) ir juos perka Vokietijos sandėlis, o po to perparduoda jums, viskas vyksta sklandžiai. Bet jeigu jūs pats nuspręsite nuvažiuoti į Šveicariją (kuri nėra ES narė) nusipirkti baldų ir pervežti juos per Vokietiją, tuomet reikės eiti muitinę. Tačiau atsakant į klausimą apie tiesioginį pervežimą iš Vokietijos – muitinės laiko nuostolių nėra.

9. Kaip vyksta pristatymas į namą – kiek užtrunka iškrauna?

Kai sunkvežimis atvyksta į Lietuvą, procesas nesibaigia vos tik atvykstant į miestą. Dar reikia pristatyti krovinius tiesiai į jūsų namus. Čia taip pat yra keletas niuansų, kurie gali įtakoti laiką.

Dideliems sunkvežimams (apie 13,6 metro ilgio) dažnai būna sunku priartėti prie gyvenamojo namo, ypač jeigu gyvenate senamiestyje arba siaurose gatvėse. Jeigu vairuotojas negali privažiuoti tiesiai prie įėjimo, jis gali būti priverstas naudoti „keliamąją galą“ su ilgomis stojomis, kas užtrunka ilgiau. Be to, jeigu reikia ne tik iškrauti, bet ir užnešti baldus į antrą ar trečią aukštą be lifto, taip pat reikia skirti papildomo laiko. Standartinis iškrovimas gali užtrukti nuo 30 minučių iki 2 valandų, priklausomai nuo krovinio sudėtingumo ir prieigos sąlygų.

10. Kaip galima sekti savo krovinio buvimo vietą ir kodėl tai svarbu?

Dvidešimt metų atgal tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo: „Jau esu Vilniuje“. Šiandien situacija kitokia. Profesionalios logistikos kompanijos siūlo krovinio sekimo sistemas. Gavęs užsakymą, klientas gauna unikalų sekimo numerį ir nuorodą, kurioje realiu laiku gali matyti, kur yra jo krovinys (ar jis jau paimtas Vokietijoje, ar jau kerta sieną, ar artėja prie pristatymo vietos).

Tai ne tik suteikia ramybės, bet ir leidžia jums efektyviau planuoti savo laiką. Jūsų nereikia sėdėti namuose visas dienas, laukiant sunkvežimio. Matėte, kad transportas dar važiuoja ties Marijampole? Galite drąsiai eiti į parduotuvę ar susitikti. Sekimo sistema taip pat padeda išvengti nesusipratimų – jei matote, kad krovinys stovi vietoje ilgiau nei įprasta, galite iš karto susisiekti su dispečeriumi ir sužinoti priežastį (pavyzdžiui, techninė pertrauka).

Išvada

Apibendrinant, klausimas „kiek užtruks baldų gabenimas iš Vokietijos namo?“ neturi vieno skaičiaus atsakymo. Tai yra sudėtingas procesas, kurį sudaro atstumas, krovinio konsolidacija, pirkimo vieta, metų laikas ir netgi tai, kaip gerai paruošti baldai iškrovimui. Vidutiniškai vertėtų planuoti 3–7 dienas, tačiau visada būtina turėti galvoje, kad logistika – tai gyvas organizmas, kurį gali veikti išorinės aplinkybės.

Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido beveik pusę savo gyvenimo, galiu patikinti: raktas į sėkmingą ir greitą pervežimą yra ne tik greičio pasirinkimas (skubus vs. standartinis), bet ir komunikacija. Pasirinkęs patikimą pervežėją, kuris nuoširdžiai informuoja apie proceso eigos, gausite ne tik savo baldus saugiai, bet ir taiką protui. Galiausiai, nėra nieko geriau nei po kelių dienų laukimo pamatyti, kaip vairuotojas neša jūsų naująją svajonių virtuvės spintelę tiesiai į butą. Tą laiką verta palaukti.