Kiek trunka krovinių pervežimas į Vokietiją mikroautobusu: Visiškas vadovas

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, todėl logistika šia kryptimi yra itin intensyvi. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje daugybę kartų esu girdėjęs to paties klausimo: „Kiek tai laiko užtruks?“. Atrodytų, kad atsakymas turėtų būti paprastas – atstumas žinomas, greitis vidutiniškas. Tačiau krovinių pervežimas mikroautobusu (dažnai vadinamais „kraitiniais“ arba „prieškariniais“ mikroautobusais) turi savų niuansų, kurie lemia galutinį terminą.

Kai kalbame apie mikroautobusų pervežimus, mes kalbame apie lankstumą, greitį ir galimybę pasiekti tas vietas, į kurias sunkvežimis neprieis. Tačiau šis lankstumas reiškia ir tam tikrus iššūkius planuojant laiką. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, nuo ko tiksliai priklauso jūsų krovinio kelionės trukmė, kad galėtumėte planuoti savo verslą ar asmeninius reikalus be nereikalingo streso.

Įvadas

Krovinių pervežimo rinka nuolat keičiasi, bet vienas dalykas išlieka pastovus – kliento noras gauti savo siuntą kuo greičiau. Mikroautobusų transportas yra tarpinis variantas tarp klasikinio kurjerinio pervežimo (pavienių siuntų) ir pilnavertės sunkvežimio transporto (FTL). Tai idealus sprendimas, kai reikia pervežti 1–3 europalus (arba iki 1,5 tonos krovinio), kai skubama, arba kai pristatymo vieta yra miesto centre, kurioje veža sunkvežimų apribojimai.

Per savo ilgametę praktiką stebiu, kad klientai dažnai pervertina arba, atvirkščiai, suvokia per daug optimistiškai laiko sąnaudas. Vieni tikisi, kad siunta iš Vilniaus į Berlyną atkeliaus per 6 valandas, kaip jei tai būtų kelionė lengvuoju automobiliu, kiti nusiteikia, kad tai užtruks savaitę. Tiesą sakant, realus laikas svyruoja tarp 24 ir 72 valandų, priklausomai nuo maršruto, krovinio tipo ir apkrovos organizacijos.

Svarbu suprasti, kad mikroautobuso vairuotojas yra ne tik vairuotojas, jis dažnai atlieka ir ekspeditoriaus, ir krovėjo funkcijas. Krovinių įkėlimas ir iškėlimas, dokumentų tvarkymas, kelionės poilsio laikas – visi šie elementai sudaro bendrą laiko balansą. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus veiksnius, kurie daro įtaką pervežimo trukmei, atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus ir padėsime jums suformuoti realius lūkesčius.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės jums suprasti visus krovinių pervežimo į Vokietiją mikroautobusu niuansus.

1. Koks vidutinis krovinių pervežimo laikas iš Lietuvos į Vokietiją mikroautobusu?

Vidutinis pervežimo laikas priklauso nuo konkretaus maršruto, tačiau dažniausiai kalbame apie 24–48 valandas nuo krovinio pasiėmimo momento iki jo pristatymo gavėjui. Jeigu krovinys yra siunčiamas į vakarinę Vokietijos dalį (pvz., į Miuncheną arba Štutgartą), laikas gali padidėti iki 60–72 valandų. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kada mikroautobusas yra užkraunamas. Jei jis surenka krovinius (konsoliduoja) iš keleto siuntėjų Lietuvoje, pats pasiėmimas gali užtrukti 4–6 valandas, o kartais ir visą dieną. Jei tai yra „vip“ arba ekspresinis reisas, kai mikroautobusas važiuoja tiesiai į adresą be sustojimų, laikas gali būti artimesiams 18–24 valandoms (nepaisant vairuotojo poilsio režimo).

2. Ar maršruto ilgis (pvz., į Berlyną arba Miuncheną) stipriai veikia terminą?

Žinoma, maršrutas yra vienas pagrindinių veiksnių. Vokietija didelė šalis – atstumas nuo Lietuvos sienos iki Berlyno yra maždaug 600–700 km, tuo tarpu iki Miuncheno – virš 1000 km. Be to, ne visi Lietuvos miestai yra vienodai nutolę. Kelionė iš Vilniaus ar Kauno trumpesnė nei iš Klaipėdos. Tačiau ne tik kilometrai lemia laiką. Keliai į vakarinę Vokietiją dažnai eina per užstatytas industriškas zonas (Vokietijos autostradų ruožai aplink Frankurtą, Niurnbergą arba Kelne yra itin apkrauti). Taigi, net jei atstumas didesnis tik šimtą kilometrų, „stau“ (spūstys) gali pridėti papildomų 3–4 valandų. Mano patirtis rodo, kad planuojant laiką visada reikia palikti rezervą bent 20 proc. dėl neprognozuojamų situacijų kelyje.

3. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio režimai (tachografas) veikia pristatymo laiką?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį neprofesionaliai besigalvojantys klientai dažnai pamiršta. Net jei kelionė fiziškai trunka 10 valandų, vairuotojas negali vairuoti be pertraukų. Pagal ES reglamentus, vairuotojas po 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką (arba suskaldyti į 15 min. + 30 min.). Be to, po 9 valandų vairavimo jis privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net ir greičiausias reisas į Vokietiją be pernakvojimo neįmanomas, jei kelionė trunka ilgiau nei 9 valandos. Dažniausiai reisas į Vokietiją įtraukia vieną nakvynę kelyje. Todėl, jei užsakote pervežimą pirmadienį ryte, ne tikėkitės, kad jis bus pristatytas antradienį vakare, jei tai tolimas maršrutas – dažniausiai pristatymas vyksta trečiadienį. Tai ne vėlavimas, o saugumo reikalavimų laikymasis.

4. Kokios įtakos trukmei turi krovinio įkėlimo ir iškėlimo procesai?

Mikroautobusų pervežime dažnai nėra naudojami keltuvai su hidrauline rankena (kaip tai būna dideliuose sunkvežimiuose), nebangi tai specialiai pritaikyta transporto priemonė. Dažniausiai krovinys yra įkeliamas rankiniu būdu arba naudojant mažas pakrovimo technikas. Jei siuntėjas arba gavėjas nėra pasiruošęs (pvz., nėra kasos, reikia laukti lifto, krovinys yra ant 4-o aukšto be lifto, arba reikia išpakuoti dideles prekes), laikas didėja eksponentiškai. Esu matęs atvejų, kai paprastas įkėlimas užtruko 30 minučių, o sudėtingas – 4 valandas. Logistikos kompanijos dažnai nustato standartinį laiką (pvz., 1 valanda) įkėlimui ir iškėlimui. Jei šis laikas viršijamas, gali būti taikomos papildomos mokesčio už laukimą priemonės, kas taip pat gali paveikti „pristatymo terminą“, nes vairuotojas gali atsisakyti laukti ir išvykti kitą dieną.

5. Ar konsolidacija (kelių krovinių surinkimas) ilgina pervežimo laiką?

Taip, tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl pigesnis pervežimas trunka ilgiau. Jei užsakote pilną mikroautobusą (FTL – Full Truck Load, šiuo atveju Full Van Load), transporto priemonė važiuoja tiesiai pas jus ir tiesiai į gavėją. Tačiau dažniausiai klientai renkasi dalinio krovinio (LTL – Less than Truck Load) variantą. Tuo atveju vairuotojas turi apvažiuoti prie 3–5 kitų siuntėjų Lietuvoje (arba Lenkijoje) prieš išvykstant, o vėliau Vokietijoje apvažiuoti 3–5 gavėjų. Tokio maršruto planavimas yra sudėtingas. Jūsų krovinys gali būti paimtas pirmą dieną ryte, bet jei vairuotojas dar renka kitas siuntas, jis gali išvykti tik vakare arba net sekos dieną. Tuo pačiu principu veikia ir iškrovimas – jei esate paskutinis maršrute, pristatymas gali įvykti vėlai vakare arba po kelių dienų nuo išvykimo.

6. Kaip oro sąlygos ir metų laikas veikia mikroautobusų eismą?

Žiemos sezoną (nuo lapkričio iki kovo) rizika vėluoti didėja. Mikroautobusai, nors ir yra vikresni už sunkvežimius, yra jautresni slidžiam kelio dangui. Juose yra mažesnė savitasis svoris, todėl stiprus sniegas ar ledo audra gali priversti sustoti. Be to, Vokietijoje ir Lenkijoje esant blogoms oro sąlygoms, greičio apribojimai autostradose gali būti sumažinti iki 60 km/h arba visiškai uždaryti juos. Pavasario ir vasaros periodu dažnai vyksta kelių remonto darbai. Vokietijoje „Baustellen“ (statybos aikštelės) yra dažnas reiškinys, ir jūsų maršruto gali laukti eilės prie nukreipimo juostų. Patirtis rodo, kad vasarą, atostogų metu (ypač liepos–rugpjūčio mėn.), didelės spūstys keliaujant link Vokietijos kurortų arba per Alpes gali sukelti 2–3 valandų delsą.

7. Ar yra galimybė užtikrinti pristatymą į konkretų laiką (pvz., ryte iki 9:00 val.)?

Taip, tai įmanoma, tačiau tai paprastai kainuoja brangiau ir yra vadinamas „Guaranteed delivery“ arba „Time Critical“ pervežimu. Standartiniuose reisuose logistikos kompanijos dažniausiai nurodo dieną arba laiko tarpą (pvz., „nuo 8:00 iki 18:00 val.“), nes negali garantuoti, kad nebus užstrigęs pas ankstesnį gavėją. Jei jums reikalingas pristatymas iki fiksuotos valandos (pvz., į gamyklą, kurioje prasideda pamaina), reikia tai iš anksto pranešti. Tada ekspeditorius gali sudaryti maršrutą taip, kad jūsų krovinys būtų iškraunamas pirmas, arba skirti atskirą mikroautobusą tik jums. Be to, reikia atsižvelgti į vietinę Vokietijos legislatyvą – kai kuriose miestų dalyse (environmental zones – „Umweltzone“) sunkvežimiams ir senesniems mikroautobusams važiavimas gali būti apribotas tam tikromis valandomis.

8. Kokios dokumentų tvarkymo problemos gali delsti pristatymą?

Nors Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje ir nėra papildomos muitinės kontrolės (deklaravimo), dokumentai turi būti tvarkingi. Vokietijos klientai yra itin griežti dėl formalumų. Jei vairuotojas atvyksta į sandėlį be tinkamai užpildytos CMR sąskaitos (vežimo taisyklių), prekių sąrašo (packing list) arba komercinės sąskaitos-faktūros, sandėlio darbuotojai gali atsisakyti priimti krovinį. Tai reiškia, kad vairuotojas turi laukti, kol bus išsiųsti nauji dokumentai elektroniniu būdu, arba grįžti atgal. Taip pat problemų gali kilti, jei krovinys reikalauja specialių leidimų (pavyzdžiui, pavojingos medžiagos, alkoholis, tabakas), kurių nebuvo nurodyta užsakyme. Tokios klaidos kainuoja brangiai laiko atžvilgiu.

9. Kaip savaitgaliai ir šventės veikia pervežimo grafiką?

Tarptautiniai pervežimai vyksta visą parą, 7 dienas per savaitę, tačiau logistika turi savo niuansų. Jei krovinį reikia pristatyti į didelį prekybos centrą arba gamyklą, dažniausiai jie priima krovinius tik darbo dienomis nuo 8:00 iki 16:00 valandų. Jei vairuotojas atvyksta penktadienį vakare arba šeštadienį, jis gali tekti laukti iki pirmadienio ryto. Nors krovinių terminalai (pvz., didelių logistikos hubų) dirba ir savaitgaliais, galutinis pristatymas prie gavėjo durų gali būti atidėtas. Planuodami siuntą, visada patariu pasitikrinti, ar gavėjo įmonė dirba tą dieną, kada planuojamas atvykimas, ypač jei tai yra Vokietijos šventė (pvz., Velykos, Kalėdos, Vieningos Vokietijos diena).

10. Ar galima sekti krovinį realiu laiku ir kaip tai padeda planuoti laiką?

Šiuolaikinėje logistikoje krovinio stebėjimas (tracking) yra standartas. Dauguma profesionalių pervežėjų suteikia galimybę matyti mikroautobuso vietą GPS sistemoje. Tai leidžia klientui ne tik sužinoti, kur yra jo siunta, bet ir suprasti, kodėl ji vėluoja. Pavyzdžiui, jei matote, kad mikroautobusas stovi vietoje prie Lenkijos-Vokietijos sienos jau 2 valandas, tikėtina, kad ten yra didelė eilė arba techninė patikra. Tokia informacija leidžia jums susisiekti su savo gavėju Vokietijoje ir pranešti apie galimą vėlavimą, išvengiant nesusipratimų. Nors stebėjimas netrumpina kelionės, jis suteikia ramybės ir leidžia efektyviau planuoti tolesnius žingsnius.

Išvada

Krovinių pervežimas į Vokietiją mikroautobusu yra patikimas ir lankstus būdas gauti savo siuntas taip greitai, kaip tik įmanoma, laikantis visų saugumo ir teisinių normų. Kaip matėte, vieno konkretaus laiko (pvz., „visada 24 valandos“) nėra. Terminas priklauso nuo sudėtingo derinio: atstumo, krovinio paruošimo, vairuotojo darbo režimo, oro sąlygų ir tai, ar tai yra dalinis, ar pilnas krovinys.

Mano kaip eksperto patarimas yra paprastas: planuokite atsargiai. Jei jums leidžiasi, pasirinkite dalinio krovinio variantą ir teikite dokumentus iš anksto. Jei laikas yra kritinis – investuokite į ekspresinį reisą arba pilną mikroautobusą. Niekada nenuokankama paklausti logistikos poskyrio apie tikslų grafiką, atsižvelgiant į jūsų konkretų atvejį. Gerai suplanuotas pervežimas sutaupo ne tik nervus, bet ir pinigus, išvengiant baudų už vėlavimą arba neplanuotų sandėlio išlaidų.

Vokietija yra rami ir disciplinuota šalis, ir jei viskas užduodama teisingai, jūsų krovinys pasieks paskirtį laiku. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas vyksta „ušpynėse“ tarp užsakymo ir pristatymo, ir kitą kartą, kai klausite „kiek tai užtruks?“, jūsų lūkesčiai bus realūs ir pagrįsti.