Kiek laiko užtrunka keleivių ir siuntų perkraustymas į Vokietiją? Nuodugnus eksperto vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena pagrindinių Lietuvos ekonominių partnerių ir dažniausiai pasirenkama kryptis gyventi bei dirbti. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai pervežimų – nuo nedidelių siuntinių iki viso gyvenimo reikmenų perkraustymo. Dirbęs šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, esu girdėjęs vieną klausimą dažniau nei bet kurį kitą: „Kiek tai laiko užtrunks?“.

Atsakymas nėra vienas ir vienintelis. Jei kas nors sakys jums „tiksliai dvylika valandų“, be abejo, jis klaidina arba labai idealizuoja situaciją. Pervežimo trukmė priklauso nuo begalės veiksnių: tai ne tik atstumas, bet ir krovinio tipas, maršruto pasirinkimas, oro sąlygos, galimi techniniai sutrikimai ir, žinoma, pačių vairuotojų darbo režimą reglamentuojantys įstatymai. Šiame straipsnyje nuodugniai išnagrinėsime, kas tiksliai lemia laiką, kurio reikia norint pasiekti Vokietiją, ar tai būtų keleivis norintis atvykti į Hannover arba šeima perkraustanti savo baldus į Miuncheną.

Įvadas

Tarptautiniai pervežimai – tai sudėtingas mechanizmas, kurio kiekvienas dantelas turi suktis lygiai laiku. Per savo ilgametę praktiką mačiau, kaip pasikeitė šios srities standartai. Anksčiau svarbiausia buvo kuo greičiau nuvykti iš taško A į tašką B. Šiandien prioritetas pasislenka į planiškumą, saugumą ir aiškų laiko apskaičiavimą.

Kai kalbame apie perkraustymą į Vokietiją, svarbu skirti keleivių pervežimą ir krovinių (siuntų) logistiką. nors šios sritys susikerta, tačiau vykdymo mechanizmai skiriasi. Keleivio, kuris važiuoja „Baltijos autokeliais“ arba privačiu pervežimo automobiliu, tikslas yra atvykti į vietą kuo greičiau ir patogiau. O siuntos ar baldų perkraustymas reikalauja logistinio grandinėlės suderinimo: surinkimo, pakavimo, įkrovimo, galimai sandėliavimo tarpiniame taške ir iškrovimo.

Vokietija yra strategiškai patogi, tačiau jos geografinis padėjimas ir kelių tinklas turi savų niuansų. Kelias į Berlyną visai kitoks nei kelias į Miuncheną arba į Hamburgo uostą. Be to, Vokietijoje griežtai laikomasi darbo laiko normų, o keliuose dažnai vyksta remonto darbai, kas gali stipriai paveikti trukmę. Žemiau pateikiame išsamią DUK (Dažniausiai užduodamų klausimų) lentelę, kuri padės sužinoti realius laiko sąnaudų dydžius ir juos lemiančius veiksnius.

DUK: Klausimai ir atsakymai apie pervežimo trukmę

1. Koks vidutinis laikas reikalingas siuntos ar keleivio pervežimui iš Lietuvos į Vokietiją?

Vidutinis laikas svyruoja priklausomai nuo kelionios tipo. Jei kalbame apie keleivinį mikroautobusą (pvz., 8 vietų „Volkswagen Transporter“ ar panašų), kuris veža keleivius iš Vilniaus ar Kauno tiesiai į Vokietiją (pvz., Berlyną), be sustojimų ilgiau kaip valandą, kelionė trunka apie 12–14 valandų. Tai yra gryvas vairavimo laikas.

Kai kalbame apie krovinius (siuntas, baldus), situacija kitokia. Jei tai yra „ekspress“ siunta, kuri vežama tiesiai iš siuntėjo gavėjui (taip vadinamas dedicated transport), laikas panašus – apie 14–16 valandų, pridedant vairuotojo poilsio laiką. Tačiau dažniausiai klientai renkasi pigesnį variantą – dalinį krovinį (kai viena mašina veža keletą siuntų skirtingiems klientams). Tokiu atveju reikia skirti 2–4 dienas, nes turi būti surenkami kiti kroviniai, o maršrutas gali būti vingiuotas.

2. Kaip atstumas lemia kelionės trukmę? Kiek skiriasi važiavimas į Berlyną ir Miuncheną?

Lietuva didelė, bet Vokietija dar didesnė. Atstumas nuo Vilniaus iki sienos su Lenkija yra apie 400 km, o toliau Lenkija ir Vokietija prasideda. Kelias į Vokietijos sostinę Berlyną yra trumpiausias – jis trunka apie 1000–1100 km viena kryptimi. Tokiu atveju vairuotojas gali įveikti šį atstumą per vieną darbo dieną (su poilsio pertraukomis).

Tačiau jei reikia važiuoti į pietinę Vokietiją, pavyzdžiui, į Miuncheną, atstumas išauga iki 1400–1500 km. Tai reiškia, kad vairuotojui neįmanoma įveikti tos distancijos be privalomo 9 valandų miego (poilsio). Tokiems atvejams standartas yra 1,5 iki 2 dienų. Jei krovinys keliauja į vakarinę Vokietiją (prie Reino, pavyzdžiui, į Diuseldorfą ar Kelną), taip pat reikia skaičiuoti apie 1200–1300 km, todėl kelionė užtrunka apie 20–24 valandas grynojo vairavimo, o su įkrovimais – daugiau.

3. Ar „Via Baltica“ kelių būklė ir eismo intensyvumas ilgina kelionę?

„Via Baltica“ (kelias A1 Lietuvoje ir S8 Lenkijoje) yra pagrindinė arterija. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje kelias gerokai pagerėjo, Lenkijos atkarpos, ypač aplink Varšuvą ar Liublino vaivadiją, vis dar gali būti „kakliukas“. Eismo intensyvumas čia milžiniškas – ten važiuoja ne tik Lietuvos, bet ir Suomijos, Estijos bei kitų šalių vairuotojai.

Per daugiau kaip 20 metų patirties galiu pasakyti, kad eismo įvykiai ar remonto darbai Lenkijoje gali prailginti kelionę nuo 2 iki 6 valandų. Be to, Lenkijoje dažnai matome greičio ribojimo juostas (50 km/h arba 70 km/h juostos), dėl kuriančų didelių spūsčių. Taigi, net jei geografiškai atstumas mažas, techninis kelionės laikas gali smarkiai išaugti dėl šios trasos ypatumų.

4. Kokia įtaka turi vairuotojų darbo laiką reglamentuojantys įstatymai (tachografas)?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamiršta keleiviai ir netgi užsakovai. Tarptautiniame pervežime veikia griežti ES socialinės legisvokos reglamentai. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to jis privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (arba suskaldyti į 15 + 30 min.).

Po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo padaryti 9 valandų nepertraukiamą poilsį (miegoti). Tai reiškia, kad net jei atstumas iki Miuncheno yra įveikiamas per 15 valandų, fiziškai vairuotojas to negali atlikti viena diena be pažeidžiant įstatymų. Todėl tolimiems reisams į Vokietiją (pasiekiančiam pietus ar vakarus) visada skaičiuokite vieną nakvynę kelyje. Tai ne vėlavimas, tai saugumo standartas.

5. Kiek laiko užtrunka perkraustymas (baldų išvežimas) su daliniu kroviniu (kai mašina ne tik jūsų)?

Dalinis krovinys (angliškai groupage arba LTL – Less than Truckload) yra populiariausias būdas perkraustyti butą ar namus kainos požiūriu, tačiau jis reikalauia kantrybės. Tokiu atveju logistika vyksta taip: mašina surenka krovinius iš keleto klientų Lietuvoje (pvz., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), turi užpildyti mašinos talpą arba svorį.

Toliau ji važiuoja į Vokietiją. Atvykus į Vokietiją, vairuotojas turi iškrauti kiekvieną siuntą atskirai. Jei jūsų baldai yra paskutiniai sąraše, gali tekti palaukti, kol iškraunami kiti klientai. Šis procesas nuo pradžios (kai vairuotojas atvyksta pas jums į namus įkelti) iki galo (kai jis atvyksta pas jūsų naujus namus Vokietijoje) paprastai trunka nuo 3 iki 7 dienų. Tai ne taip ilgai kaip konteinerio laivu, tačiau ilgiau nei tiesioginis reisas.

6. Ar metų laikas (žiema, vasara) daro įtaką pervežimo trukmei?

Žinoma. Žiemą situacija kelyje gali tapti neprognozuojama. Nors Vokietijos ir Lenkijos keliai yra gerai prižiūrimi ir švaromi, sniego gūbrys ar ledas gali sustabdyti eismą. Ilgesnės tamsos valandos taip pat įtakoja vairavimo greitį.

Vasara problemos kyla dėl turistų. Ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais „Via Baltica“ ir vokiškais automagistralėmis (Autobahn) susiduria didžiuliai automobilių srautai, keliaujantys atostogaujančiai. Be to, vasarą Vokietijoje dažnai vyksta plačiai masto kelių remonto darbai, kuriuose ribojamas greitis ir įvediami eismo prieangiai. Vasaros savaitgaliais reisas gali užtrukti 2–3 valandomis ilgiau nei įprasta.

7. Kaip įkrovimo ir iškrovimo procesas veikia bendrą laiką?

Dauguma klientų mano, kad įkrovimas užtrunka 15 minučių. Tačiau jei kalbame apie perkraustymą, tai yra sudėtingas procesas. Profesionalus perkraustymo ekspertas ne tik meta daiktus į mašiną. Jis juos užfiksuoja, padengia apsauginėmis plėvėmis, uždės ant ratukų, užrūpins, kad baldai nebeišlįžtų.

Įkrauti 1 kambario butą su baldais gali užtrukti nuo 1,5 iki 3 valandų. Tas pats taikoma ir iškrovimui Vokietijoje. Jei naujieji namai yra 5 aukšte be lifts, tai gali prailginti iškrovimą dar valanda. Be to, Vokietijoje griežtai reglamentuojamas triukšmas. Kai kuriais savaitgaliais ar švenčiadieniais gali būti draudžiama triukšmingai iškrauti mašiną, todėj reikia laikytis vietos tvarkos, kas gali sukelti nedidelę delsą.

8. Ar galima užsisakyti skubų pervežimą ir kiek tai greitina procesą?

Taip, galima. Tai vadinamas „Express“ arba „VIP“ pervežimu. Tokiu atveju mašina (paprastai 3,5 tons sunkvežimis su liftu arba didesnis krovininis) atvyksta tiesiai pas jums ir veža tik jūsų krovinius be jokių sustojimų pas kitus klientus.

Tokiu atveju laikas yra minimalus – 1–2 dienos (priklausomai nuo atstumo). Tiesioginis reisas į Berlyną gali būti įvykdytas per 24 valandas nuo įkrovimo pradžios (įskaitant vairuotojo poilsį). Tačiau ši paslauga kainuoja gerokai brangiau, nes mokate ne už vietą mašinoje, o už visos mašinos, vairuotojo ir degalų resursą.

9. Kokios yra pažangos informavimo galimybės? Kada galiu tiksliai žinoti atvykimo laiką?

Anksčiau tekdavo laukti skambučio iš taksių stotelės. Šiandien technologijos leidžia sekti krovinį realiu laiku. Dauguma patikimų pervežimo kompanijų naudoja GPS stebėjimo sistemas.

Tačiau net su GPS, tikslų atvykimo laiką į Vokietiją (angliškai ETA – Estimated Time of Arrival) sunku nustatyti anksčiau nei prieš pat atvykimą. Pavyzdžiui, jei vairuotojas važiuoja į Miuncheną, jis gali tiksliai pasakyti, kad atvyks rytoj 10:00 valandą ryto, tik tada, kai jis jau bus įveikęs Lenkiją ir užlips į Vokietijos teritoriją. Prieš tai tai būtų tik spėjimas, kuris gali keistis dėl eismo sąlygų. Geriausia praktika – derėtis su vairuotoju arba dispečeriumi prieš 4–6 valandas iki numatyto atvykimo.

10. Ar muitinės procedūros (netgi ES viduje) gali uždelsti siuntą?

Nors Lietuva ir Vokietija yra abi Europos Sąjungos narės ir muitų nėra, egzistuoja muitinės kontrolės procedūros, ypač jei pervežamos prekės, kurios gali būti apribotos (alkoholis, tabakas, vaistai) arba jei pervežamos prekės iš trečiosios šalies (pvz., jei siunta atkeliavo iš Jungtinės Karalystės ar JAV per Lietuvą į Vokietiją).

Be to, pervežant asmeninius daiktus, Vokietijos pareigūnai gali užklausti apie tai, ar tai tikrai asmeniniai daiktai, ar nelegalia prekyba. Paprastai tai trunka kelias minutes, tačiau jei traukinyje ar sunkvežimyje yra įtartų krovinių, gali būti atliekama papildoma apžiūra. Per 20 metų tokie atvejai pasitaiko retai, bet juos reikia numatyti kaip galimą 2–4 valandų delsos variantą.

Išvada

Sumažinant viską į vieną, atsakymas į klausimą „Kiek laiko užtrunka perkraustymas į Vokietiją?“ nėra vienas skaičius. Jis yra kompleksinis sprendimas, priklausantis nuo jūsų poreikių ir biudžeto. Jei jums svarbiausia yra greitis ir galite leisti sau daugiau, pasirinkite tiesioginį (dedicated) pervežimą – jums užteks 1–2 dienų. Jei norite sutaupyti ir jums nėra skubu, dalinis krovinys (groupage) yra puikus pasirinkimas, tačiau pasiruoškite laukti 3–7 dienas.

Kaip ekspertas, visada patariu savo klientams: nekreipkite dėmesio tik į kainą arba tik į laiką atskirai. Ieškokite balanso. Patikimas pervežėjas, kuris pateikia realų grafiką ir nežada permainų, visada geriau nei tas, kuris pasako „atsivežiu per valandą“, bet vėluoja dviem dienoms. Rūpinantis perkraustymu, būtinai klauskite apie maršruto detalės, vairuotojo poilsio režimą ir įkrovimo/iškrovimo specifiką. Tada jūsų kelionė į Vokietiją bus ne tik efektyvi, bet ir rami.