Kiek laiko užtrunka dalinių krovinių pervežimas iš Vokietijos? Visas vadovas

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai pervežimų. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, dažniausiai girdimas klausimas iš verslo atstovų ir privačių asmenų yra vienas – „Kiek laiko užtrunks mano krovinys atvykti?“ Atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas, tačiau logistikoje, ypač kalbant apie dalinius krovinius (LTL – Less Than Truckload), laikas priklauso nuo daugelio veiksnių.

Dalinių krovinių pervežimas yra sudėtingesnis nei pilnos mašinos (FTL) pervežimas, nes čia nėra tiesioginio maršruto taškas A į tašką B. Krovinys turi susisiekti su kitais kroviniais, pereiti per logistikos centrus ir būti tinkamai išdėliytas. Šiame straipsnyje aš, remiantis ilgamečia patirtimi, išsamiai paaiškinsiu, nuo ko priklauso pristatymo trukmė, ką tikėtis realioje situacijoje ir kaip išvengti nereikalingų nervingumų.

Įvadas

Norint suprasti, kiek laiko užtrunka dalinių krovinių pervežimas iš Vokietijos, pirmiausia reikia suvokti šio pervežimo esmę. Dalinis krovinys (LTL) reiškia, kad vienas sunkvežimis veža kelis skirtingų siuntėjų krovinius vienu metu. Tai ekonomiškas sprendimas, jeigu Jūsų krovinys užima mažiau nei visą sunkvežimio vietą (pavyzdžiui, 1–6 europinius paletės).

Tačiau šis ekonomiškumas turi savo kainą – laiką. Skirtingai nei pilnoje mašinoje, kur vairuotojas važiuoja tiesiai į paskirties vietą, dalinio krovinio atveju maršrutas yra „kolektyvinis“. Sunkvežimis turi surengti, t.y. užpildyti mašiną keliais kroviniais vienoje šalyje ar regione, prieš išvykdamas į Lietuvą. Vėliau, atvykus į Lietuvą, jis turi iškrauti krovinius skirtingose vietose pagal maršrutą.

Per savo ilgą karjerą mačiau, kaip klientai nurodo „standartinį“ terminą – 2–3 dienas. Tačiau ar tai realu? Daliniams kroviniams iš Vokietijos „auksinis standartas“ yra nuo 3 iki 7 darbo dienų. Kodėl tiek ilgai? Jei krovinys yra paimamas iš tolimo Bavarios kampelio, pirmiausia jis turi nukeliauti į centrines Vokietijos sandėlius (pavyzdžiui, Hamburge, Duisburge arba netoli Frankfurto), kur jis susiduria su kitais kroviniais, ten suformuojamas bendras siuntimas ir tik tada iškeliauja į Lietuvą.

Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad Vokietija yra didelė šalis. Atstumas nuo Miuncheno iki Vilniaus yra gerokai didesnis nei nuo Berlyno. Taip pat didelę įtaką turi ir Vokietijos kelių tinklas – „Autobahn“ dažnai būna užimtas, o statybų juostos gali sukelti didelius vėlavimus, netgi kelioms valandoms, kas tiesiogiai perkelia pristatymo terminą į kitą dieną (jei vairuotojas pasiekia savo vadovaujamą vairavimo laiką).

Taip pat negalima pamiršti dokumentacijos. Nors ir abi šalys yra Europos Sąjungoje ir erdvėje be muitų kontrolės, teisingai užpildyti prekių vekseliai (CMR), komercinės dokumentų kopijos ir eksporto deklaracijos (kai reikalinga) užtrunka laiko. Jei dokumentuose yra netikslumų, krovinys gali buvo sulaikytas patikrai, kas prailgins procesą.

Toliau straipsnyje pateikiamas išsamus Dažniausiai Užduodamų Klausimų (DUK) skyrius, kuris padės Jums suprasti kiekvieną šio proceso etapą ir geriau planuoti savo logistiką.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra vidutinis dalinių krovinių pervežimo laikas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis laikas svyruoja nuo 3 iki 7 darbo dienų. Jei krovinys yra surenkamas iš artimųjų Vokietijos regionų (pvz., Berlynas, Brėmenas) ir yra paruoštas iš karto, jis gali atvykti per 2–3 dienas. Tačiau kalbant apie toliau esančius regionus (pvz., Miunchenas, Štutgartas) arba reikalaujančius sudėtingesnio surinkimo, terminas dažnai artėja prie 5–7 dienų. Svarbu suprasti, kad tai nėra tiesioginis važiavimas, o sudėtingas logistinis procesas, įtraukiantis krovinio konsolidaciją ir dekonsolidaciją.

2. Kodėl dalinių krovinių pervežimas trunka ilgiau nei pilnos mašinos?

Pilnos mašinos (FTL) atveju vairuotojas pasiima krovinį ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą, sustodamas tik poilsio reikalavimų. Dalinių krovinių (LTL) atveju sunkvežimis turi „užpildyti tuščias vietas“. Prieš išvykdamas į Lietuvą, jis gali važiuoti po Vokietiją, surenkant krovinius iš 5–10 skirtingų siuntėjų. Tai užtrunka 1–2 dienas. Atvykus į Lietuvą, vairuotojas taip pat turi aplankyti kelis prekės gavėjus, iškraunant krovinius maršrumo eiliškumo tvarka, kas taip pat prailgina pristatymo laiką konkrečiam gavėjui.

3. Ar krovinio vieta Vokietijoje įtakoja pristatymo laiką?

Absoliučiai taip. Vokietija yra didelė šalis, ir atstumai joje yra dideli. Jei Jūsų krovinys yra iš vakarinės Vokietijos dalies (prie Nyderlandių ar Belgijos sienos), jis dažniau patenka į tą pačią mašiną, kuri veža krovinius iš šiaurės, nes ten yra didžiausi uostai. Jei krovinys yra iš pietinės Vokietijos (Bavarija ar Badenas-Viurtembergas), jis gali būti vežamas į konsolidacijos sandėlius, kurie yra arčiau centro, ir tik po to išsiunčiamas į Baltijos šalis. Pietinės Vokietijos kroviniams dažnai reikia skirti 1–2 dienas daugiau nei šiauriniams.

4. Kokį vaidmenį vaidina krovinio paruošimas (ETR – Expected Time of Readiness)?

Tai vienas kritiškiausių veiksnių. Logistikos kompanija gali pradėti formuoti mašiną tik tada, kai žino, kad krovinys yra paruoštas ir jo galima imti. Jei nurodote, kad krovinys bus paruoštas antradienį, bet sandėlis vėluoja ir jį pateikia trečiadienio pavakarę, mašina, kuri galėjo važiuoti antradienį, jau gali būti išvykusi be Jūsų krovinio. Tokiu atveju reikės laukti kito suplanuoto išvykimo, kas gali prailginti terminą dar 2–3 dienas. Tikslumas apie krovimo paruošimą yra pusė sėkmės.

5. Kaip savaitgaliai ir šventės veikia pervežimo laiką?

Tarptautiniuose pervežimuose galioja vairuotojų darbo ir poilsio laiko reglamentai. Vairuotojai negali dirbti be pertraukų, o jų poilsis turi būti užtikrintas. Jei krovinys surenkamas prieš pat savaitgalį, jis gali likti sandėlyje iki pirmadienio, nes vairuotojų darbo grafikai yra ribojami. Taip pat reikia atsižvelgti į Vokietijos šventes (pvz., Velykas, Kalėdas, Vienos dieną), kai sandėliai ir verslai nedirba. Tuo metu stovi ne tik transportas, bet ir sustoja krovinio surinkimo procesas.

6. Ar „Express“ ar „Sparta“ pervežimai iš Vokietijos įmanomi?

Įmanomi, tačiau tai kainuoja daugiau. Esant skubiam poreikiui, logistikos kompanija gali siūlyti tiesioginį pervežimą (dedicated transport), kai mašina važiuoja tik su Jūsų kroviniu arba su labai mažu kiekumu kitų siuntų. Tokiu atveju laikas gali sutrumpėti iki 1–2 dienų net ir tolimiausiems Vokietijos kampams. Tačiau standartinis dalinis krovinys (LTL) negali būti laikomas „skubiu“, nes jis priklauso nuo kitų šios mašinos krovinių surinkimo grafiko.

7. Kokios dokumentacijos reikia, kad krovinys neužstrigtų sienoje ar patikrinime?

Nors tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra fizinės sienos su muitine, vykdomi atsitiktiniai patikrinimai. Būtina, kad CMR vekselis būtų užpildytas tiksliai: prekių pavadinimai turi atitikti realią prekę, svoriai turi būti tikslūs. Jei krovinys yra pavojingas (ADR), reikalingi specialūs leidimai. Jei dokumentuose yra klaidų (pvz., nurodytas „generinis“ krovinys vietoje konkrečių prekių), policija ar inspekcija gali sulaikyti mašiną patikrinimui. Tokie patikrinimai gali trukti nuo keleto valandų iki kelių dienų, visiškai sugriaunant planuojamą terminą.

8. Kaip oro sąlygos (žiema) veikia pervežimo laiką?

Žiema Vokietijoje, ypač kalnuotose vietovėse, bei perėjimas per Lenkiją gali sukelti didelius vėlavimus. Sniegas, ledas, avarijos ant greitkelių priverčia vairuotojus važiuoti lėčiau. Be to, vairuotojai turi daugiau laiko skirti poilsiui dėl blogų sąlygų. Kalbant apie dalinius krovinius, net nedidelis vėlavimas viename taške (pavyzdžiui, vėluojant paimti krovinį Miunchene dėl smūgio) gali sukelti lavinos efektą, kadangi vėluojama ir kitiems klientams Lietuvoje.

9. Ką daryti, jei manęs krovinys vėluoja?

Pirmiausia – neskubėkite panikuoti. Susisiekite su savo logistikos vadovu arba brokeriu. Profesionalios transporto kompanijos turi GPS stebėjimo sistemas ir gali tiksliai pasakyti, kur yra mašina. Dažniausiai vėlavimai būna dėl techninių problemų (paprastai stabdžių gedimas arba padangos plyšimas) arba dėl užstrigusio eismo. Jei vėlavimas yra kritiškas, kompanija gali siūlyti alternatyvius sprendimus (pvz., perkrauti krovinį į kitą mašiną tarpinėje stotyje), tačiau tai papildomai kainuoja ir įmanoma ne visada.

10. Ar galiu būti tikras, kad krovinys atvyks nurodytą dieną?

Logistikoje nėra 100 % garantijų, tačiau yra tikimybės. Jei Jums svarbus tikslus pristatymo laikas (pvz., į gamybos liniją, kur neįmanoma sukaupti atsargų), turite tai pranešti iš karto. Tada bus ieškoma mašinos, kuri gali garantuoti terminą, arba kelias bus planuojamas su atsarga. Standartinis dalinis krovinys turi „apytikslį“ pristatymo terminą (pvz., „iki penktadienio“), nes pervežėjas negali kontroliuoti eismo intensyvumo, oro sąlygų ar kitų klientų sandėlių darbo greičio.

Išvada

Dalinių krovinių pervežimas iš Vokietijos yra patikimas ir ekonomiškas būdas gauti prekes, tačiau jis reikalauja kantrybės ir supratimo. Remiantis daugiau nei dvidešimties metų patirtimi, galiu teigti, kad sėkmingiausi klientai tie, kurie neplanuoja savo verslo procesų „paskutinę minutę“. Idealiu atveju, jei Jums reikia prekių sekmadienį, jas reikėtų užsakyti ir paruošti Vokietijoje bent savaitę anksčiau.

Dabar, kai suprantate, kad terminas nuo 3 iki 7 dienų yra ne vėlavimas, o standartinė proceso dalis, kuriantį įtakoja krovinio surinkimas, atstumai, vairuotojų poilsis ir oro sąlygos, Jūs galite geriau planuoti savo verslą. Rinkdamiesi patikimą pervežėją, nebijokite klausti apie konkrečią maršruto logistiką – ar tai bus tiesioginis siuntimas, ar bus konsoliduojamas kuriam nors Vokietijos sandėlyje. Ši informacija leis Jums sužinoti tikrąją laikų viziją.

Gerbiami klientai, atsiminkite – logistika nėra stebuklas, tai sudėtingas mechanizmas. Kuo tiksliau ir išsamiau pateiksite informaciją apie savo krovinį, jo paruošimą ir specialius reikalavimus, tuo greičiau ir sklandžiau jis nukeliaus iš Vokietijos tiesiai į Jūsų sandėlio duris. Planuokite protingai, bent jau šiek tiek atiduokite laiko rezervo, ir Jūsų krovinių srautai bus be problemų.