Kiek laiko trunka krovinių pristatymas iš Vokietijos? Visas vadovas verslui

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, esu girdėjęs vieną tą patį klausimą tūkstančius kartų: „Kada mano krovinius bus pasiekti?“ Tai viena iš sudėtingiausių ir dažniausiai kylančių temų, kalbant apie logistiką tarp Vokietijos ir Lietuvos. Vokietija, kaip didžiausia Europos ekonomika, yra mūsų pagrindinis prekybos partneris, todėl srautai šia kryptimi yra itin intensyvūs. Tačiau, nepaisant to, kad šalys geografiškai yra gana arti, atvykimo laikai gali svyruoti nuo nepaprastai greitų iki vėluojančių kelių dienų.

Šiame straipsnyje nusileisime nuo paprastų „24–48 valandų“ atsakymų ir panagrinėsime realią situaciją. Kaip logistikos ekspertas, aš paaiškinsiu, kas tik įtakoja jūsų siuntos greitį, kokios yra standartinės terminologijos ir kodėl kartais net ir geriausi planai gali žlugti dėl išorinių veiksnių. Suprasdami procesus, galėsite realiau planuoti savo verslo veiklą ir išvengti nereikalingo streso.

Svarbiausia žinoti: nėra vieno vienodo atsakymo. Visi priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite, kur Vokietijoje yra krovinys ir, žinoma, nuo to, kokia yra situacija keliuose.

Įvadas

Vokietijos ir Lietuvos logistinis ryšys yra tarsi arterija, maitinanti daugelį mūsų šalies verslų. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, gabenančių viską – nuo automobilių detalių ir mašinų iki maisto produktų ir tekstilės. Per mano dvidešimtmetę praktiką aš mačiau, kaip pasikeitė rinka: iš „chaotiškų“ devyndešimtųjų ir nereguliuotų nuliniųjų, mes perėjome prie itin preciziškai veikiančių logistikos grandinių. Tačiau vienas dalykas išlieka nekintamas – laiko vertė.

Klientai dažnai mano, kad atstumas tarp, tarkime, Berlyno ir Vilniaus yra mažas (apie 800 km), tad krovinys turėtų atvykti per naktį. Tačiau profesionalioje logistikoje skaičiuojame ne tik važiavimo greitį, bet ir įkėlimo laiką, vairuotojo poilsio režimus, galimas eismo spūstis, ir svarbiausia – iškrovimo tvarkaraštį gavėjo sandėlyje.

Šiame straipsnyje mes sužinosime, kiek tikėtinos pristatymo datos yra įprastoms (FTL) bei daliniams (LTL) kroviniams, kodėl lenktynininkų mentalityje nėra vietos sunkvežimio vairuotojui ir kaip suprasti logistikos kompanijų pažadus. Mūsų tikslas – suteikti jums žinių, kurios leis ne tik tiksliau numatyti atvykimo laiką, bet ir efektyviau derėtis su savo partneriais bei klientais.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformavau 10 labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš verslo atstovų, bei pateikiau išsamius atsakymus, remdamasis savo ilgamečia patirtimi.

1. Koks yra vidutinis krovinių atvykimo laikas iš Vokietijos į Lietuvą, jei užsakau pilną sunkvežimį (FTL)?

Kai kalbame apie pilną sunkvežimį (Full Truck Load), kuris yra skirtas vienam klientui, situacija yra paprastesnė ir greitesnė. Standartinis atvykimo laikas, jei krovinys yra pakrautas Vokietijos vakarinėje arba centrinėje dalyje (pvz., Hesenas, Šiaurės Reinas-Vestfalija), yra 24–48 valandos.

Tačiau čia būtina daryti ypatingą akcentą: 24 valandas dažniausiai įgyvendinami tada, kai kalbame apie taip vadinamą „kabotažą“ arba tarpinę stotelę Lenkijoje. Jei vairuotojas pradeda važiuoti iš toliau esančių Vokietijos regionų, pavyzdžiui, iš Miuncheno (Bavarija) arba Hamburgo šiaurės, atstumas didėja iki 1200–1400 km. Tokiu atveju realus laikas svyruoja nuo 36 iki 72 valandų. Taip pat labai svarbu yra vairuotojo išvykimo laikas. Jei prekės surenkamos (pakraunamos) iki 12:00 valandos dienos, sunkvežimis dažnai spėja išvykti tą pačią dieną ir, jei kelias laisvas, gali atvykti kitą dieną anksti ryte. Jei įkėlimas vyksta popietę arba vakare, pristatymas atidėliojamas dar diena.

2. Kodėl dalinių krovinių (LTL) pristatymas trunka ilgiau nei pilnų?

Dalinių krovinių (Less Than Truck Load) logistika yra visiškai kita istorija. Čia negalime kalbėti tiesioginio važiavimo principu. Kai užsakote mažesnį krovinį, jis nukeliauja į vadinamąjį konsolidacijos sandėlį (terminalą) Vokietijoje.

Procesas atrodo taip: mūsų partneris surenka jūsų siuntą, veža ją į artimiausią terminalą (pavyzdžiui, Berlyne arba Frankfurte), kur ji laukiama, kol bus surinktas pakankamas kiekis kitų krovinių, skirtų Lietuvai arba Baltijos šalims. Šis surinkimo etapas gali trukti nuo 1 iki 3 dienų. Tik kai sunkvežimis užpildomas maždaug 80–90 proc., jis išvyksta į maršrutą. Todėl LTL atvykimo laikas Lietuvoje dažniausiai yra nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo prekių pasiėmimo dienos. Nors tai atrodo ilgiau, šis metodas yra žymiai pigesnis, nes kaina yra padalijama tarp kelių siuntėjų. Mano patirtis rodo, kad klientai dažnai painioja „siuntos išsiuntimo“ datą su „išvykimo iš Vokietijos“ data, todėl susidaro klaidingas įspūdis, kad siunta vėluoja.

3. Ar savaitgaliai ir šventės turi įtakos pristatymo laikui?

Absoliučiai taip. Tai vienas dažniausių vėlavimų priežasčių, apie kurią klientai dažnai pamiršta. Sunkvežimių vairuotojų darbo laiką reglamentuoja griežti Europos Sąjungos reglamentai (pvz., 561/2006 EB reglamentas), kurie riboja vairavimo laiką ir privalo poilsio.

Jei krovinys surenkamas penktadienį pavakare, yra didelė tikimybė, kad jis nebeišvyks tą dieną. Vairuotojas turi užbaigti savo darbo laiką, o sunkvežimis gali stovėti iki pirmadienio. Be to, dauguma sandėlių Lietuvoje ir Vokietijoje savaitgaliais nedirba. Tai reiškia, kad net jei sunkvežimis atvyks prie jūsų sandėlio šeštadienį vidurdienį, jis negalės iškrauti, kol prasidės darbo laikas pirmadienį ryte. Todėl, planuodami kritiškus siuntimus, visada vertėkite atsižvelgti į darbo dienas ir, jei įmanoma, bandykite siųsti krovinius savaitės pradžioje (pirmadienį-antradienį). Tai didžiausia tikimybė, kad prekės pasieks paskirtį toje pačioje savaitėje.

4. Kiek įtakos atvykimo laikui turi Vokietijos regionas, iš kurio keliaujama?

Vokietija yra didelė šalis, ir geografinis padėtis čia vaidina lemiamą vaidmenį. Kalbant apie atstumus, galiu pateikti tokius apytikslius skaičius, remdamasis savo daugiamete praktika:

• Vakarinė Vokietija (Kelnas, Diuseldorfas, Frankfurtas): Tai yra artimiausi regionai Lietuvai logistiniu požiūriu. Atstumas iki Vilniaus svyruoja apie 1000–1100 km. Čia greičiausias pristatymas įmanomas per 24–30 valandas (jei vairuotojas pradeda važiuoti anksti ryte).
• Pietinė Vokietija (Miunchenas, Štutgartas, Niurnbergas): Čia atstumas didėja iki 1300–1500 km. Sąlyginai tai reiškia papildomas 4–6 valandas važiavimo. Be to, Pietų Vokietijoje yra daug kalnų ir kalnų perėjų, kurios žiemą gali sulėtinti greitį. Vidutinis pristatymas – 36–48 valandos.
• Šiaurinė Vokietija (Hamburgas, Brėmenas, Hanoveris): Nors atstumas taip pat didelis (apie 1100–1200 km), keliai čia paprastai geresni. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad maršrutą tenka derinti su intensyviu tranzitu į kitas šalis (pvz., Olandiją, Daniją).

Taigi, klausdami apie atvykimo laiką, visada nurodykite tikslų miestą, o ne tik šalį. Skirtumas tarp Hamburgo ir Miuncheno gali sukelti vienos dienos delsą.

5. Ar kelių eismo sąlygos Lenkijoje ir Vokietijoje veikia greitį?

Žinoma, ir tai yra faktorius, kurio negalime kontroliuoti. Maršrutas iš Vokietijos į Lietuvą beveik visada eina per Lenkiją (naudojant A2 autostradą). Nors Lenkija pastaruoju metu padarė didžiulę pažangą, išasfaltuodama „Via Baltica“ ir A2 kelią, eismo intensyvumas ten išlieka milžiniškas.

Aš daugybę kartų mačiau situacijų, kai vairuotojas važiuoja puikiu greičiu Vokietijoje, tačiau užkertamas Lenkijoje dėl eismo įvykio, kelio remonto darbų arba intensyvaus sunkvežimių srauto prie Varšuvos arba Poznanės. Tokios spūstys gali „suvalgyti“ nuo 2 iki 6 valandų. Be to, Vokietijoje, ypač prie didžiųjų miestų, taip pat pasitaiko „Bauarbeiten“ (kelio darbų), kurios sukelia apribojimus. Patyręs logistas visada įtraukia į savo skaičiavimus tam tikrą laiko rezervą (buffer) šiems neprognozuojamiems įvykiams. Todėl, jei sakome „2 dienos“, rekomenduoju planuoti „2,5 dienos“, kad būtų užtikrintas saugus maržas.

6. Kas vyksta su siunta, jei ji keliauja iš ne ES šalių per Vokietiją?

Čia situacija tampa dar sudėtingesnė. Jei jūsų krovinys atkeliauja iš Azijos ar JAV ir yra įvežamas į Vokietijos uostą (pvz., Hamburgas arba Bremerhaven), o iš ten pervežamas į Lietuvą, turiame kalbėti ne tik apie vairavimo laiką, bet ir apie muitinės procedūras.

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje, krovinys, atvykęs iš trečiosios šalies, turi būti „customs cleared“ (išvalytas muitinėje). Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo dokumentų tikslumo (T1 dokumentai, inveso deklaracijos). Esu matęs atvejų, kai klaidingai užpildytas eksportavimo dokumentas sulaikydavo visą sunkvežimį Vokietijoje savaitę. Todėl, jei pervežimas yra toks (importas per Vokietiją), atvykimo laiką Lietuvoje skaičiuokite nuo to momento, kai krovinys oficialiai išleidžiamas iš Vokietijos muitinės, o ne nuo to momento, kai jis atplaukia į uostą.

7. Ar „ekspresinis“ pervežimas tikrai taip greitas, kaip skelbiama?

Ekspresinis pervežimas yra paslauga, už kurią mokate daugiau, norėdami gauti konkrečiu laiku. Taip, ji efektyvi, bet turi savo niuansų. Standartinis ekspresas („1-day“) reiškia, kad krovinys yra vežamas tiesioginiu reisu be sustojimų (be kita konsolidacija).

Tačiau čia būtina atsižvelgti į fizinę galimybę. Jei užsakote ekspresinį pervežimą iš pietinės Bavarios į Vilnių ir tikimybės, kad jis atvyks rytoj, tai fiziškai neįmanoma atsižvelgiant į vairuotojo poilsio laiką. Ekspresas dažniausiai užtikrina, kad krovinys nebus laukiamas terminaluose ir bus išvežtas pirmu reisu. Taip pat egzistuoja „team driving“ (dviejų vairuotojų) variantas, kai vairuotojai keičiasi ir sunkvežimis važiuoja be sustojimų. Tai leidžia apimti atstumus, pvz., 1500 km, per 18–20 valandų. Tai brangiausia, bet greičiausia paslauga rinkoje. Jei jums skubia kritinė siunta (pvz., gamybai sustojus), ši paslauga yra vienintelis išsigelbėjimas.

8. Kaip vairuotojo darbo laikas (tachografas) veikia pristatymą?

Tai techninis, bet labai svarbus dalykas. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kurią gali padalyti į 15 min. + 30 min.). Taip pat per paros laikotarpį jis negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas (gali išsiplėsti iki 10 valandų du kartus per savaitę).

Ką tai reiškia klientui? O tai reiškia, kad net jei atstumas yra 800 km, o vairuotojo vidutinis greitis 80 km/h, teoriškai jis galėtų nuvažiuoti per 10 valandų. Tačiau realybėje, atsižvelgiant į 4,5 valandų blokus ir pertraukas, bei į tai, kad jis turi išvengti vairavimo naktį (jei nėra specialių leidimų arba jei tai ne komercinis reisas su naktiniu vairuotoju), kelias užtrunka ilgiau. Jei vairuotojas pradeda važiuoti 14:00 valandą, jis privalo sustoti vairuoti naktį dėl poilsio. Todėl išvykimo laikas yra kritiškai svarbesnis nei atstumas. Mano patirtis rodo, kad geriausia yra, kai vairuotojas pradeda važiuoti anksti ryte (6:00–8:00 val.) – tuomet jis gali maksimaliai išnaudoti dienos šviesą ir atvykti kitą dieną.

9. Kaip tiksliai sekti savo krovinio vietą ir ar duomenys visada tikslūs?

Modernioje logistikoje beveik visi sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis. Jūsų ekspeditorius turėtų suteikti galimybę stebėti krovinią realiu laiku (Live tracking). Tačiau čia būtina atsižvelgti į vieną dalyką – GPS duomenys gali būti atidėloti (pvz., atnaujinami kas valandą) arba netikslūs didžiuosiuose terminaluose.

Be to, GPS parodo, kur yra sunkvežimis, bet ne parodo, kada jis bus iškrautas. Dažnai klientas mato, kad sunkvežimis jau yra mieste arba net gatvėje, ir laukia, kol vairuotojas paskambins. Tačiau gali būti, kad prieš jį eilėje stovi 5 kitų sunkvežimių iškrovimui. Todėl, stebėdami krovinius, vertėkite GPS kaip apytikslę orientyrą. Tikslią informaciją apie iškrovimo laiką geriausia gauti tiesiogiai susisiekus su vairuotoju arba atsakingu dispečeriumi, kai sunkvežimis jau artėja prie paskirties taško. Nemanoma, kad technologija pasakytų apie tai, kad vairuotojas užstrigo įkrovimo rampoje dėl sugedusios keltuvo.

10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja, ir kieno tai kaltė?

Vėlavimai yra nepageidaujama, bet kartais neišvengiama logistikos dalis. Jei krovinys vėluoja, pirmiausia susisiekite su savo ekspeditoriumi. Nereikia panikuoti. Dažniausios priežastys yra techninės problemos (pneumatinės padangos gedimas) arba eismo įvykiai.

Kaltės klausimas yra sudėtingas. Jei vėlavimas įvyko dėl vairuotojo klaidos (pvz., užmiršo išsiųsti dokumentus laiku), atsakomybė gali būti priskiriama pervežėjui.