Kelionių planavimas į Vokietiją: visa informacija vienoje vietoje

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų ne tik tiems, kurie keliauja verslo reikalais, bet ir tiems, kurie planuoja poilsį arba vairuoja pro šalį toliau į Europos gelmes. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė kelių kokybė, taisyklės ir vairuotojų įpročiai. Vokietija – tai šalis, kurioje viskas veikia kaip laikrodis, tačiau tik tuo atveju, jei tu pats žinai, kaip šį laikrodį „sukrauti“. Neteisingai suplanuota kelionė gali tapti ne malonumu, o stresine patirtimi, susidedančia iš baudų, eismo įstrigimų ir nesusipratimų su vietine policija.

Šiame straipsnyje suksime visus reikalingus ratus: nuo dokumentų, kuriuos būtina turėti su savimi, iki subtilybių, susijusių su vairavimu autobanuose ir miestuose. Nors daugelis įpratę laikyti, kad Vokietija – tai „vairavimo rojus“, realybė yra šiek tiek sudėtingesnė. Čia griežtai laikomasi taisyklių, o techninė automobilio būklė ir tvarkinga dokumentacija yra ne formalumas, o būtinybė. Nesvarbu, ar važiuojate savo automobiliu, ar nuomotu, ši informacija padės išvengti nemalonių netikėtumų ir užtikrins, kad jūsų kelionė būtų sklandi.

Svarbiausia taisyklė, kurią per savo praktiką išmokau giliai – geriausias kelioniės planavimas prasideda ne nuo bagažo surinkimo, o nuo teisinės ir techninės puslapies išsiaiškinimo. Todėl šiame vadove rasite išsamią informaciją, suskirstytą pagal dažniausiai kylančius klausimus, tad galėsite greitai rasti tai, kas aktualiausia būtent jums.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti važiuojant į Vokietiją automobiliu?

Tai vienas pagrindinių dalykų, kurį dažnai pamirštame, susirūpinę viešbučiais ar maršrutu. Vokietijoje dokumentų kontrolė gali būti labai thorough (išsami), ypač jei esate užsienietis. Visų pirma, vairuotojo pažymėjimas turi būti galiojantis. Jei jis – lietuviškas, nėra problemų, tačiau vertinga turėti ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, ypač jei jo duomenys nėra lotyniškais rašmenimis (tačiau Lietuvoje jie jau tokie, tai šiuo atveju nėra būtinas, bet visada naudinga kaip papildomas dokumentas).

Antrasis, ir bene svarbiausias dokumentas – transporto priemonės registracijos sertifikatas (mūsų vadinamos „techninės“). Jis turi būti originalas, o ne kopija. Be originalo techninės apžiūros liudijimo (jei transporto priemonė registruota Lietuvoje), gali kilti nesusipratimų. Taip pat būtina civilinės atsakomybės draudimo polisas („Žaliasis kortelė“). Nors Lietuva priklauso Europos Sąjungai ir draudimas galioja visose ES šalyse, patariu visada turėti šį popierių su savimi. Jis ne tik padeda greičiau išaiškinti situaciją įvykus eismo įvykiui, bet ir jo numeris gali būti reikalingas policijai.

Jei automobilis nėra jūsų nuosavybė (pvz., draugo, įmonės ar nuomos), būtina turėti notarinį leidimą vairuoti arba įgaliojimą, patvirtinantį, kad turite teisę valdyti šį automobilį. Be šio dokumento policija gali įtarti automobilio vagystę arba neteisėtą naudojimą, kas gali baigtis ne tik bauda, bet ir automobilio konfiskavimu. Ši taisyklė ypač griežtai taikoma verslo transportui.

2. Ar reikalinga speciali automobilio įranga (pirma pagalba, žibintai ir t.t.)?

Vokietijos eismo taisyklės (StVO) nustato griežtus reikalavimus dėl privalomos automobilio įrangos. Nors Lietuvoje esame įpratę turėti tam tikrą rinkinį, Vokietijoje reikalavimai gali šiek tiek skirtis. Būtina turėti: 1. Avarinio sustojimo ženklą (trikampį). Jis turi būti patvirtintas ECE R27 standartu (dažniausiai tai nurodyta pačiame trikampyje). 2. Atspindėtines liemenes. Jos privalomos kiekvienam keleiviui, jei reikia išlipti iš automobilio kelyje tamsiu paros metu (pavyzdžiui, per avariją). 3. Pirmosios pagalbos rinkinį. Jis turi atitikti Vokietijos standartus (DIN 13164). Nors lietuviškas rinkinis gali tenkinti paprastam vairuotojui, patariu įsitikinti, kad jame yra tvarsmažių, pleistrų ir steriliose pakuotėse esančių priemonių. Rinkinio galiojimo laikas taip pat yra svarbus – pasibaigusio galiojimo rinkinio gali būti laikomas netinkamu. 4. Avarinio šviesos signalo (šviesų rinkinys). Nors šiuo metu ES lygmeniu reikalavimai šiek tiek suminkštėjo, Vokietijoje patartina turėti nešiojamą šviesų rinkinį, kurį galima įrengti į automobilį, jei nė vienas iš priekinių žibintų neveikia.

Kas dėl žiemos padangų, tai Vokietijoje nėra fiksuotos datos (pvz., nuo lapkričio 1 d.), tačiau yra situacinis reikalavimas: žiemos padangos turi būti naudojamos, kai kelyje yra sniego, šlapdigos arba ledo. Taigi, jei keliaujate žiemą, net jei oras atrodo šiltas, rinkinyje turėtų būti žieminės padangos, kitaip bauda gali siekti 60 eurų, o jei d�l to sukeliama eismo įvykis – dar daugiau.

3. Kaip veikia greičio limitai Vokietijoje ir ar tikrai „autobane“ galima važiuoti be greičio apribojimo?

Legenda apie beprotiškus greičius Vokietijos automagistralėse (Autobahn) yra viena populiariausių, tačiau ji reikalauja išsamesnio paaiškinimo. Taip, yra ruožų, kur nėra fiksuoto greičio limito (taigi, galioja tik rekomenduojamas 130 km/h greitis), tačiau tai nereiškia, kad galima važiuoti kuo norint. Jei įvyksta eismo įvykis, važiuojant greičiau nei 130 km/h (nors ir neviršijant limito), vairuotojas gali būti laikomas至少 dalinai atsakingu („minkštas“ atsakomybės principas).

Be to, didžioji dalis autobanų turi greičio apribojimus, dažniausiai 130 km/h arba 120 km/h, ypač arti miestų, sankryžų, statybų zonų arba važiuojant pavojingais ruožais. Statybų zonos (Baustelle) Vokietijoje yra griežtai kontroliuojamos, ir greitis juose dažnai nukrenta iki 80 ar net 60 km/h. Viršijus šį greitį, baudos yra labai aukštos, o dažnai statybų zonose įrengtos ir greičio matavimo kameros.

Gyvenvietėse (Ortschaft) greitis visada yra ribojamas iki 50 km/h. Daugelyje vietų, ypač prie mokyklų ar vaikų žaidimų aikštelių, taikomas 30 km/h ribojimas. Užmiestyje, keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, greitis dažniausiai yra 100 km/h (nepainiokite su autobanu). Mano patarimas: nepaisant to, kad matote tuščią kelią be ribojimo ženklo, visada vertinkite oro sąlygas, eismo intensyvumą ir savo automobilio būklę. 200 km/h greitis neįvertinus situacijos gali tapti mirtinas.

4. Ar reikia mokėti už važiavimą keliais (vinjetės, mokesčiai)?

Čia yra vienas maloniausių dalykų privačiems vairuotojams. Vokietijoje privatūs automobiliai (iki 3,5 t) neturi mokėti jokio mokesčio už važiavimą autobanais ar kitais keliais. Nėra vinietių sistemos, kaip, pavyzdžiui, Austrijoje ar Šveicarijoje. Galite važiuoti iš vieno šalies galo į kitą nemokamai.

Tačiau svarbu atskirti privatų ir komercinį transportą. Jei vairuate sunkvežimį arba komercinį automobilį, kuriuo pervežamos prekės, tada privalote mokėti mokesčį (LKW-Maut). Šis sistemą veikia tik sunkiajam transportui.

Verta paminėti, kad kai kurie specifiniai tiltai, tuneliai ar kalnų keliai (pvz., Alpių regione netoli sienos) gali turėti atskirus mokesčius, tačiau tai reti atvejai pagrindiniuose maršrutuose. Taigi, planuodamas kelionę, nereikia įtraukti biudžeto lėšų Vokietijos kelių mokesčiams, jei važiuojate paprastu keleiviniu automobiliu.

5. Ką reikia žinoti apie degalinių tinklą ir kainas?

Degalų kainos Vokietijoje svyruoja ir priklauso nuo regiono bei degalinės grandinės. Paprastai brangiau degaluoti prie autobanų („Autohof“ arba didžiosios grandinės kaip Shell, Aral, Esso), o pigiau – užmiestyje arba mažesnėse, taip vadinamose „tankstelle“ degalinėse. Tačiau didžiosios grandinės siūlo aukštesnę kokybę ir papildomas paslaugas (plovimas, parduotuvės, maistas).

Svarbu žinoti, kad Vokietijoje degalų kainos keičiasi kasdien, o dažnai ir kelis kartus per dieną (dažniausiai brangiau ryte ir vakare, pigiau – vidurdienį arba naktį). Naudinga turėti mobilias aplikacijas (pvz., „ADAC Spritpreise“ ar „Clever Tanken“), kurios padeda rasti pigiausias degalines netoliese.

Dėl degalų rūšių: Benzinas (Benzin) žymimas skaičiais: E10 (10% etanolio, pigesnis, bet ne tinka visiems senesniems automobiliams) ir E5 (5% etanolio, brangesnis, bet universalus). Dyzelis žymimas kaip „Diesel“. Elektromobilių vairuotojams Vokietija turi gerai išvystytą įkrovos stočių tinklą, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurios stotelės reikalauja specialių programėlių ar RFID kortelių mokėjimui, nors vis dažniau pasitaiko ir paprastų bankinių kortelių skaitytuvų.

6. Kaip elgtis su policija ir kokia yra alkoholio tolerancija?

Vokietijos policija (Polizei) yra labai disciplinuota ir technologinė. Jei sustabdo jūsų automobilį, niekada neišlipkite iš jo, kol to nepaprašys pareigūnas. Laikykitės rankose vairo, rankas padėkite ant vairo, kad juos matytumėte – tai sukuria pasitikėjimo atmosferą. Dokumentus pateikite tik kai pareigūnas juos paprašo (paprašysius „Ihre Dokumente bitte“).

Alkoholio tolerancija Vokietijoje standartinė: 0,5 promilės. Tačiau yra ir griežtesnių taisyklių. Jei vairuotojas yra jaunesnis nei 21 metai arba turi vairavimo stažą mažiau nei 2 metus (probationary period), tolerancija yra 0,0 promilės. Be to, jei alkoholio kiekis kraujyje yra tarp 0,5 ir 1,09 promilės, tai laikoma administraciniu pažeidimu (bauda 500 eurų ir 2 taškai), tačiau jei viršijama 1,1 promilės – tai jau baudžiamasis nusikaltimas, susijęs su vairavimo įgūdžių praradimu.

Mano patarimas: geriausia nė nebandyti girti vairuoti. Vokietijoje taip pat galimi atsitiktiniai alkotesterių patikrinimai, o jei įtariant girtumą atsisakote testuotis – laikoma kaip sutikimas su kaltės pripažinimu ir baudos skaičiuojamos pagal didžiausią tarifą.

7. Kas yra „Umweltzone“ (Aplinkos zona) ir ar reikia specialios vinietės?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų kylančių keliautojų. Daugelyje Vokietijos miestų (pvz., Berlyne, Miunchene, Hamburgas, Kelne) yra įvestos Aplinkos zonos (Umweltzone). Į jas galima važiuoti tik su automobiliu, kuris turi specialią žaliąją (retesniais atvejais geltonąją ar raudonąją) vinietę ant priekinio stiklo („Umweltplakette“).

Ši vinietė nėra susijusi su mokesčiais – ji rodo automobilio išmetamųjų dujų standartą (Euro 4, Euro 5, Euro 6). Be šios vinietės važiuoti į miesto centrą griežtai draudžiama. Baudos už šios taisyklės pažeidimą yra gana aukštos (apie 100 eurų). Vinietę galima įsigyti daugumoje degalinių, techninės apžiūros stotyse arba internetu prieš kelionę. Jei planuojate lankytis didmiesčiuose, būtinai pasirūpinkite šia žalia kortele.

8. Kaip planuoti poilsį kelyje? Kokie yra poilsiavimo taisyklės?

Vokietija garsėja savo poilsiavimo aikštelėmis (Rastplatz) ir automagistralių servizais (Autohof). Pagrindinė taisyklė: negalima stovėti automagistralėje (Autobahn). Jei reikia pailsėti arba pasitikslinti maršruto, privaloma važiuoti iki artimiausios išvykimo (Ausfahrt) arba poilsiavimo aikštelės. Stovėjimas pačioje juostoje, net jei yra „avarijinės juostos“ zonos, griežtai draudžiamas ir baudžiamas.

Poilsiavimo aikštelės (Rasthof) dažniausiai turi tualetus, picerijas, kavines ir parduotuves. Jos yra mokamos, tačiau kai kuriose vietose (prie mažesnių kelių) galima rasti nemokamas aikšteles su tik paprastais tualetais. Planuodamas maršrutą, vertinga numatyti poilsį kas 2 valandas. Ne tik dėl saugumo, bet ir dėl to, kad Vokietijoje ilgas važiavimas be pertraukos gali būti vertinamas kaip nuovargis, jei įvyks eismo įvykis.

Beje, naktinis poilsis automobilyje poilsio aikštelėse oficialiai yra draudžiamas (tam yra specialios stovyklavietės arba „Wohnmobilstellplätze“), tačiau trumpas miegas (keletas valandų) paprastai toleruojamas, jei nekeliate triukšmo ir neįrengiate stovyklos (kėdės, stalai po automobiliu).

9. Kas daryti, jei įvyksta eismo įvykis ar pasiduoda automobilis?

Pirmiausia – išsijunkite variklį, įsijunkite avarinę šviesą ir užsidėkite liemenę. Jei įvykis įvyko autobane ar greitkelyje, būtina išlipti iš automobilio per keleivio pusę (jei įmanoma) ir užlipti už apsauginės atitvaros. Niekada nestovėkite tarp eismo juostų!

Skambinkite 112. Vokietijoje šis numeris veikia be jokių išimčių, operatoriai kalba angliškai. Praneškite vietą (jei nežinote tikslaus adreso, pažiūrėkite į kelio krašte esančius stulpelius su kilometražu – „Kilometer-Tafel“). Jei automobilis tiesiog sugedo (techninė gedimas), o ne įvykis, skambinkite savo draudimo kompanijos pagalbos numeriu (dažnai ant „Žaliosios kortelės“).

Jei įvykis nedidelis ir nėra sužeistųjų, būtina užpildyti „Europinį eismo įvykio pranešimą“ (Euro Accident Form). Jis dvikalbis (vokiškai/angliškai), todėl labai palengvina komunikaciją su kitu vairuotoju. Niekada nepripažinkite kaltės vietoje, tiesiog užpildykite faktus. Būtina nufotografuoti abiejų automobilių pažeidimus, vietą ir aplinką.

10. Kokios yra pagrindinės vairavimo kultūros ir etiketo ypatybės?

Vokietijos vairuotojai yra labai disciplinuoti, tačiau ir reikalauja to paties nuo kitų. Vienas svarbiausių dalykų – „Rechts vor Links“ (Dešinė prieš kairę) taisyklė. Jei susikerta dvi lygiavertės gatvės be šviesoforų ir pirmumo ženklų, važiuoti turi tas, kas važiuoja iš dešinės pusės. Tai dažnai stebina lietuvius, įpratusius, kad pagrindinė gatvė visada turi pirmumą.