Kelionių planavimas į Vokietiją: patarimai ir geriausi maršrutai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, sužinojama viena pagrindinė tiesa: sėkminga kelionė neprasideda tada, kai užvedamas variklis, o dar daugiau mėnesių anksčiau, kai prie stalo sėdi planuotojas. Vokietija – tai ne tik didžiausia Europos Sąjungos ekonomika, bet ir svarbiausias transporto mazgas. Kasmet per šios šalies kelius pravažiuoja milijonai vairuotojų, ir kiekvienas iš jų nori vieno – pasiekti tikslą saugiai ir laiku.

Nors dauguma keliautojų Vokietiją sieja su idealiais autobahnais (automagistralėmis) ir be galo greitiais Mercedesais, realybė yra kiek sudėtingesnė. Šalies kelių tinklas yra išplėtotas ir efektyvus, tačiau jis turi savo niuansų, kurie gali nustebinti net patį patyrusį vairuotoją. Nuo tinkamo maršruto pasirinkimo, lenkiant Lenkiją arba Čekiją, iki specifinių Vokietijos eismo taisyklių, tokių kaip „Umweltplakette“ (ekologinės ženklo) reikalavimai – viskas turi būti iš anksto apgalvota. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia praktine patirtimi, padėsime Jums sudaryti tobulą kelionės planą, išvengti dažniausių klaidų ir pasiekti tikslą be nereikalingų nervų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiame išsamų atsakymų į klausimus, kurie dažniausiai kyla planuojant kelionę į Vokietiją. Ši informacija padės Jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas laukia kelyje.

1. Kuris yra geriausias maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją, jeigu norima važiuoti savo automobiliu?

Pasirinkimas priklauso nuo Jūsų galutinio tikslo Vokietijoje, tačiau patyręs vairuotojas pasakys: pagrindinis kriterijus – ne trumpiausias atstumas kilometrais, o mažiausias praleistas laikas „užstrigus“ eismo spūstyse. Iš Lietuvos populiariausias yra maršrutas per Lenkiją (Via Baltica, toliau A2 automagistrale). Šis maršutas yra logiškiausias, jeigu keliote į Berlyną, Hamburgą ar vakarinę Vokietijos dalį.

Pastaraisiais metais Lenkijos kelių infrastruktūra patobulėjo, o A2 automagistralė, jungianti Varšuvą su Poznańiu ir vėliau su Vokietijos siena, leidžia važiuoti nemažu greičiu. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad prieš sieną su Vokietija (Švecas-Swiecko) dažnai susidaro didelės spūstys, ypač švenčių metu arba atostogų pradžioje. Alternatyva gali būti maršrutas per Čekiją (jeigu keliote į pietinę Vokietiją – Miuncheną ar Niurnbergą), tačiau čia reikės susidurti su kalnuotu reljefu ir mokėti kelių mokesčius (vinjetes), kurios Lietuvos vairuotojams gali būti nenaudingos grįžtant. Jeigu Jūsų tikslas – pietūs, maršrutas per Lenkiją ir toliau per Vokietiją (Vakarų pusę) ir pietų kryptimi yra dažniausiai ekonomiškesnis dėl kuro kainų skirtumo.

2. Ar reikia mokėti už važiavimą keliais (kelių mokesčiai ar vinjetės) vykstant į Vokietiją?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas gali nustebinti. Vokietijoje, skirtingai nei daugumoje kaimyninių šalių (Lenkija, Čekija, Austrija), asmeniniais automobiliais važiavimas automagistralėmis (Autobahn) ir greitkeliais yra nemokamas. Jums nereikės įsigyti jokių viniečių.

Tačiau yra vienas svarbus „išimtis“ dėsnis, skirtas sunkvežimiams ir transporto priemonėms virš 3,5 tonų – jos privalo mokėti „Maut“ mokestį, kuris renkamas specialiais iregistravimo punktais arba bordiūrinėmis sistemomis (On-Board Unit). Jeigu keliaujate lengvuoju automobiliu, Vokietijoje Jums nieko nebus mokėti už kelio naudojimą. Nepaisant to, nepamirškite, kad keliuj pro transines šalis (pvz., Lenkiją ar Čekiją), reikės įsigyti jų kelius leidžiančias vinietes arba mokėti už važiavimą pagal tam tikrą tarifą (Lenkijoje daugelis greitkelių lengviesiems automobiliams šiuo metu yra nemokami, tačiau A2 ir A4 ruožai gali reikalauti mokesčio, todėl būtina patikrinti „viaTOLL“ sistemą arba naujausius duomenis, nes situacija keičiasi).

3. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinis ženklas) ir ar jis būtinas mano automobiliui?

Kaip logistikos ekspertas, galiu pasakyti, tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurios turistai gauna baudas Vokietijoje. Didžiuosiuose Vokietijos miestuuose (pvz., Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Kelnas) yra įvestos ekologinės zonos („Umweltzone“). į jas važiuoti gali tik tie automobiliai, kurie turi specialų lipduką – „Umweltplakette“, prikabintą prie priekinio stiklo iš vidaus.

Šis ženklas nurodo automobilio išmetamųjų teršalų klasę. Žalia spalva (geriausia) leidžia važiuoti į visas zonas, raudona – ribotai. Jeigu Jūsų automobilis neturi šio lipduko, net jeigu jis yra naujas ir ekologiškas, techninės praleidimo metu jo gali neįteikti, o Vokietijoje už važiavimą be jo į žalą zoną gali būti skirta bauda (iki 100 eurų ir daugiau). Lipduką galima įsigyti internetu arba degalinėse netoli sienos. Patariu rūpintis šiuo dalyku iš anksto, ypač jeigu planuojate apsistoti mieste centre.

4. Kokios yra greičio apribojimai Vokietijoje ir ar tiesa, kad galima važiuoti be greičio limito?

Legenda apie neribotą greitį Vokietijoje yra viena populiariausių pasaulyje, tačiau ji tik dalinai teisinga. Taip, didelėje dalyje automagistralių (Autobahn) nėra fiksuoto greičio limito, tačiau galioja rekomenduojamas greitis – 130 km/h (km/h). Jeigu įvyksta avarija važiuojant greičiau, draudimo įmonė gali sumažinti išmoką, o atsakomybė gali būti didesnė.

Tačiau praktiškai visiškai neribotų greičių ruožų beliek vis mažiau dėl didelio eismo intensyvumo, statybų ir prastų oro sąlygų. Be to, daugumoje ruožų, ypač arti miestų arba važiuojant link sienos, greitis yra ribojamas iki 120 km/h ar net 100 km/h. Svarbiausia – stebėkite kelio ženklus. Jeigu matote apvalų ženklą su baltu skaičiumi mėlyname fone – tai privalomas greičio limitas, kurio viršijimas baigsis labai didele bauda ir taškais („Punkte“) vairuotojo sąskaitoje. Vokietijos policija naudoja ir paslėptus radarus, ir skraidančius prietaisus.

5. Kaip elgtis su technine pagalba ir draudimu, jeigu įvyksta avarija ar gedimas Vokietijoje?

Dvidešimt metų patirtis moko: niekada neįsivaizduokite kelionės be galimybės gauti pagalbą. Prieš išvykdami būtinai patikrinkite, ar Jūsų civilinis atsakomybės draudimas (CASCO arba KASKO) veikia užsienyje, ir ar turite „Green Card“ (Žaliąją kortą). Nors dauguma šalių dabalo pripažįsta ir elektroninius draudimus, fizinė kortelą greičiau padeda spręsti problems vietos pareigūnams.

Jei įvykta avarija, Vokietijoje veikia labai efektyvi pagalbos tarnyba (ADAC), tačiau jos paslaugos gali būti brangios, jeigu nesate narys. Jeigu automobilis sugenda, rekomenduojama nustatyti „triangelį“ maždaug 100 metrų už gedimo vietos (jeigu tai automagistralė – gerokai toliau, apie 150–200 m) ir užsidėti šviesos atšvaitus. Visada šaukite pagalbą naudodami generalinį numerį 112 – operatoriai kalba angliškai. Svarbu: niekada nekeliaukite pėsčiomis automagistrale – tai yra gyvybei pavojinga ir uždrausta.

6. Kur geriausia ir pigiausia užpildyti degalus?

Kuro kainos Vokietijoje paprastai yra žemesnės nei, pvz., Prancūzijoje ar Jungtinėje Karalystėje, tačiau aukštesnės nei Lenkijoje. Patarimas: nereikia laukti, kai degalų bakas bus beveik tuščias. Automagistralėse (Autobahn) esančios degalinės (pvz., Aral, Shell, Tank&Rast) yra patogios, tačiau kainos jose gali būti iki 0,20–0,30 eurų brangiau už vidurkį.

Geriausia strategija – nusileisti iš automagistralės pasinaudojus išvažiavimu (Ausfahrt) ir užpilti degalus miestelyje esančioje degalinėje (pvz., „HEM“ arba „Freie Tankstelle“). Čia kainos dažnai žymiai palankesnės. Taip pat verta atkreipti dėmesį į „Super E5“ ir „Super E10“ kuro rūšis. E10 yra šiek tiek pigesnė, tačiau turi daugiau bioetanolio. Jeigu Jūsų automobilis senesnis arba jo instrukcijoje nėra nurodyta, kad jis toleruoja E10, geriau rinktis E5, kad nebūtų sugadintas variklis.

7. Ar sunku rasti vietą automobiliui stovėjimui miestuose ir kiek kainuoja?

Stovėjimas Vokietijos didmiesčiuose yra organizuotas labai griežtai ir, deja, brangiai. Nemokamų stovėjimo vietų centre beveik nėra. Dažniausiai susidursite su mokamomis zonom („Parkzonen“), kuriose reikia įstatyti parkavimo bilietą arba naudotis specialia mobiliąja aplikacija.

Ypač atsargūs būkite su „Anwohnerparken“ (gyventojų stovėjimo) zonomis. Jos skirtos tik vietiniams gyventojams, turintiems specialų leidimą. Jeigu pastatysite automobilį be leidimo, greitai gausite šaukimo lapelį ant stiklo, o bauda gali siekti 30–50 eurų. Išmanusis pasirinkimas – rasti „Park and Ride“ (P+R) stovėjimo aikštelę miesto pakraštyje (prie geležinkelio stoties ar metro) ir toliau keliauti viešuoju transportu. Tai pigiau ir sutaupo daug nervų ieškant vietos siauruose gatvėse.

8. Kokie yra pagrindiniai vairavimo kultūros ir taisyklių niuansai, kurių reikia laikytis?

Vokietijos vairuotojai yra disciplinuoti, tačiau jie tikisi to paties ir iš kitų. Vienas svarbiausių dalykų, kurį turi žinoti kiekvienas: dešinės juostos taisyklė. Jeigu automagistralėje yra dvi ar daugiau juostų, dešiniausia juosta skirta tik važiavimui (t. y. jeigu kairieji juostos laisvi). Važiuoti dešine juosta kairiuose esant tuščioms yra draudžiama ir laikoma labai grubiu pažeidimu – tokius vairuotojus „mirga“ šviesomis ir garsiai gūžina ragais.

Kitas svarbus dalykas – automagistralės įvažiavimas („Einfädeln“). Važiuojant automagistrale, turite leisti įsivažiuoti tiems, kurie įvažiuoja iš įvažiavimo juostos („Beschleunigungsstreifen“), jeigu eismas leidžia. Tačiau įsivažiuojantys turi pritaigyti greitį pagal pagrindinio srauto greitį. Taip pat, jeigu matote eismo spūstį, Vokietijoje yra privaloma sudaryti „gelbėjimo koridorių“ („Rettungsgasse“) – tarp kairiosios ir likusių juostų, net jeigu neveikia geltonos šviesos. Už šios taisyklės nevykdymą baudos yra labai didelės.

9. Ar saugu keliauti naktį ir ką reikia žinoti apie poilsio vietas?

Vokietija yra viena saugiausių šalių keliauti, tačiau naktį reikia būti atidesniam. Automagistralių poilsio aikštelės („Rasthof“ arba „Autohof“) yra gerai prižiūrimos, šviesios ir dažnai aptarnaujamos 24 valandas per parą. Čia galite rasti kavos, maisto ir tualetų.

Tačiau reikia skirti „Rasthof“ (tiesiogiai prie automagistralės, daugiau paslaugų) ir „Autohof“ (šiek tiek toliau, dažniausiai pigiau maistas ir degalai). Naktį stovint poilsio aikštelėje, patariu neužrakinti durų tik „ant spyruoklės“ – visada užrakinkite automobilį. Nors vagysčių lygis žemas, kiekvienas atvejis yra nemalonus. Be to, naktį vengkite mažų, neapšviestų stovėjimo aikštelių nuošaliuose keliuose.

10. Ką daryti, jeigu manęs sustabdys policija?

Jei Vokietijoje jus sustabdys policija („Polizei“), svarbiausia – išlikti ramiam. Vokietijos policija yra labai profesionali, tačiau nėra linkusi į pokalbius ar „derinimus“. Jeigu Jums signalizuota sustoti, nedelsdami nuleiskite langą, išjunkite variklį, padėkite rankas ant vairo (kad matytumėte, kad laikote ginklą) ir laukite instrukcijų.

Dokumentus (vairuotojo pažymėjimą, registracijos sertifikatą, draudimą) reikia pateikti tik kai to paprašoma. Niekada neišlipkite iš automobilio, jeigu nesate paprašytas – tai gali būti įvertinta kaip grasinamas veiksmas. Jeigu kalbate angliškai, vokiečių policininkai dažniausiai kalba bent jau pagrindus, taigi problemų su komunikacija neturėtų kilti. Niekada nesiekėkite kyšininkauti – tai Vokietijoje yra sunkus nusikaltimas.

Išvada

Kelionė į Vokietiją gali būti viena maloniausių ir patogiausių patirčių Europoje, jeigu tik Jūsų pasiruošimas atitinka šios šalies standartus. Kaip žmogus, kuris šiuos kelius pravažiavo ne kartą ir ne du, galiu užtikrinti, kad pagrindinis sėkmės raktas – tai ne galingas automobilis, o žinios ir atidumas. Nuo tinkamo maršruto pasirinkimo per Lenkiją iki ekologinio ženklo įsigijimo, nuo kuro kainų analizės iki disciplinos automagistralėje – kiekviena smulkmena sudaro visumą.

Vokietija yra šalis, kurioje veikia tvarka, ir tai vairuotojui turi būti naudinga. Žinodamas taisykles, jausiesi saugiau ir drąsiau. Neabejokite investuoti šiek tiek laiko į planavimą prieš išvykstant – patikrinkite padangas, įsigykite reikiamus dokumentus ir nustatykite savo navigaciją. Tada, kai užvesite variklį, galėsite mėgautis ne tik tikslu, bet ir pačiu keliu, kuris, tiesa sakant, Vokietijoje dažnai būna tiek pat įdomus, kiek ir pats kelionės tikslas.