Kelionių planavimas į Vokietiją: naudinga informacija ir patarimai

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena populiariausių kryptų ne tik verslo kelionėms, bet ir poilsiui. Šalis pasižymi išvystyta infrastruktūra, griežta, tačiau aiškiais taisyklėmis, bei neribotu kultūros ir istorijos pasiūlymu. Tačiau, nepaisant to, kad Vokietija yra mūsų kaimynė ir atrodo pažįstama, dažnai keliautojai susiduria su smulkiomis, bet svarbiomis niuansais, kurie gali sugadinti kelionės įspūdžius arba, dar blogiau, privesti nereikalingų rūpesčių.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, tūkstančius kartų keliavau per Vokietijos automagistrales, miestus ir kaimo vietoves. Mačiau, kaip lengva yra nukrypti nuo kelio, jei nepasiruošiama iš anksto, ir kaip sklandžiai kelionė gali vykti, kai žinomi pagrindiniai „žemėlapis“. Šis straipsnis sukurtas tam, kad Jūsų kelionė į Vokietiją būtų ne tik maloni, bet ir maksimaliai saugi bei be jokių netikėtumų. Čia rasite praktiškiausius patarimus, kurie padės susiplanuoti marsrutą, suprasti vietinius įstatymus ir išvengti tipiškų keliautojų klaidų.

Nesvarbu, ar planuojate važiuoti savo automobiliu, arba keliauti kitu transportu, detalus planavimas – pusė sėkmės. Vokietiškas tikslumas reikalauja, ir mes paimkime tai kaip pagrindą. Šioje gido dalyje rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, apie kuriuos dažnai pamirštama skaityti standartiniuose turistiniuose vadovuose.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti važiuojant į Vokietiją savo automobiliu?

Tai vienas svarbiausių klausimų, ypač jeigu kelionė atliekama transporto priemone. Pagrindinis taisyklė yra paprasta: jeigu esate ES pilietis, kelionės dokumentu gali būti asmens tapatybės kortelė. Tačiau, jeigu keliaunate iš šalies, kurioje nėra tapatybės kortelių (pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės ar kai kurių kitų šalių), arba jeigu planuojate išvykti už Šengeno zonos ribų, būtinas pasas. Neatsimenant, vairuotojas turi turėti su savimi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Taip pat būtina automobilio registracijos sertifikato originalas (Lietuvoje tai techninės apžiūros pažymėjimas su mašinos duomenimis). Nerekomenduojama turėti tik kopijų – policijos pareigūnai Vokietijoje yra labai reikalaujantys originalų patikrinimo metu. Jeigu automobilis ne Jūsų nuosavybė (pvz., draugo, šeimos nario ar įmonės), būtina turėti raštišką savininko sutikimą vairuoti šį automobilį, nurodant kelionės datas ir tikslą. Be to, privaloma turėti „Žaliąją kortelę“ (Green Card) – tai tarptautinio automobilio draudimo liudijimas, kuris patvirtina, kad automobilis yra apdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Nors daugumoje ES šalių jis nebūtinas, Vokietijoje jo buvimas gali žymiai palengvinti gyvenimą įvykus eismo įvykiui.

2. Ar Vokietijoje yra mokami automagistraliai (Autobahn) ir kaip sumokėti už važiavimą?

Tai vienas dažniausių mitų ir klaidingų supratimų. Vokietijoje asmeniniais automobiliais važiuojant po automagistraliais (Autobahn), mokesčio už važiavimą nėra. Skirtingai nei Prancūzijoje, Italijoje ar Austrijoje, kur reikia įsigyti vinietę, Vokietijoje asmeninės transporto priemonės gali judėti nemokamai. Tačiau yra vienas svarbus išimtis: jeigu Jūsų automobilis yra sunkvesnis nei 3,5 tonos (pvz., gyvenamasis automobilis „autocamper“ arba krovininis automobilis), tuomet mokėti privaloma. Tokiems atvejams naudojama „Toll Collect“ sistema, kuri reikalauja įrengtinio imtuvo arba apmokėjimo per pasienio punktus (vadinamieji „Toll Collect“ terminalai). Jeigu planuojate važiuoti mašina, kuri svorio ribą viršija, būtinai iš anksto susiplanuokite šį mokėjimą, kad nebūtumėte nustebinti didelių baudų.

3. Kokios yra greičio ribos Vokietijoje ir ar tikrai Autobahn’oje galima važiuoti neribotą greitį?

Vokietija garsėja savo automagistraliais, kur nėra bendros greičio ribos, tačiau tai nereiškia chaoso. Visų pirma, gyvenvietėse (užrašas „Ort“) greitis ribojamas iki 50 km/h, o daugelyje vietų net iki 30 km/h. Už gyvenviečių ribų, dviejuose eismo juostų keliuose, greitis dažniausiai ribojamas 100 km/h. Ką gi pasakoti apie garsųjį Autobahną? Taip, ruožuose be greičio apribojimo (nėra mėlynų ženklų su skaičiumi), techniškai leidžiama važiuoti taip greitai, kaip leidžia sąlygos, automobilio techninė būklė ir vairuotojo įgūdžiai. Tačiau yra rekomenduojamas greitis – 130 km/h. Jeigu įvyksta avarija važiuojant greičiau nei 130 km/h ir dalyvauja eismo įvykyje, vairuotojas gali būti laikomas bent jau dalinai kaltu dėl draudimo išmokų mažinimo (t.y, „bendra kaltė“). Be to, vis daugiau ruožų dėl taršos, triukšmo ar statybų gauna ribojimus – 120 arba 100 km/h. Todėl niekada nereikėtų manyti, kad Vokietijoje galima „spaisti“ be jokio saugumo. Mano patirtis rodo, kad racionalus greitis (apie 130–140 km/h) leidžia ne tik taupyti kurą, bet ir išvengti streso bei staigių stabdymų.

4. Kokia privaloma įranga turi būti automobilyje, kad jos netrukdytų policija?

Vokietijos eismo saugumo reikalavimai yra griežti, ir policija dažnai atlieka išsamius patikrinimus. Privaloma įranga, kurią turi turėti kiekvienas vairuotojas, yra ši: 1. Avarinio sustojimo trikampis: Turi būti lengvai pasiekiamas (ne bagažinėje po visais daiktais). 2. Pirmosios pagalbos aptvaras (Medizinischer Verbandskasten): Turi būti hermetiškai uždarytas, su galiojimo data. Jeigu datos pasibaigusios – gausite baudą. 3. Avarinė liemenė (Warnweste): Tai ypač svarbu. Vokietijoje liemenė privaloma kiekvienam keleiviui. Jeigu automobilyje yra 5 žmonės, turi būti 5 liemenės. Jos turi būti automobilyje, o ne dėvimos, tačiau turi būti pasiekiamos iš keleivių salonu (ne iš bagažinės). Jeigu išlipate iš automobilio įkeliant ar nutikus avarijai automagistralėje, liemenės dėvėjimas yra privalomas. Nerekomenduojama vairuoti su „antiradaro“ prietaisais – jų turėjimas ir naudojimas Vokietijoje yra griežtai draudžiamas ir baudžiamas labai didelėmis sumomis, net jeigu prietasas išjungtas.

5. Ar žiemą reikia važiuoti su žieminėmis padangomis, ir kokia bauda už jų nebuvimą?

Vokietijoje nėra fiksuotos datos, nuo kurios privaloma užsidėti žieminę padangas, tačiau yra vadinamoji „situacinė prievolė“. Žieminės padangos (su M+S arba Alpine žymėjimu) privalomos, jeigu kelyje yra sniego, šlapdargio, ledo arba ledingo rūko. Tai nėra žaidimas – policija gali sustabdyti ir patikrinti. Jeigu sąlygos tokios, kad reikalingos žieminės padangos, o jų nėra, bauda svyruoja nuo 60 eurų (jei netrukdo kitiems eismo dalyviams) iki 120 eurų. Jeigu dėl nežieminės padangos kyla pavojus arba sukeliami trukdžiai, bauda didesnė. Be to, jeigu įvyksta avarija dėl blogų padangų žiemos sąlygomis, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti išmoką. Kaip praktikas, rekomenduoju orientuotis į taisyklę „nuo O iki O“ – nuo Oktober (spalis) iki Ostern (Velykos). Tokia strategija užtikrina saugumą ir išvengia nereikalingų problemų su įstatymais.

6. Kokios yra alkoholio leidžiamos normos vairuotojams Vokietijoje?

Vokietija yra alaus šalis, tačiau tai nereiškia, kad vairuoti girtą yra toleruojama. Leidžiamas maksimalus kraujo alkoholio koncentracijos (promilės) kiekis yra 0,5‰. Tai yra standartinė norma daugumoje Europos šalių. Tačiau yra griežtesnių apribojimų: jaunesniems nei 21 metų vairuotojams bei vairuotojams, kurie turi mažiau nei 2 metų vairavimo stažą (nepriklausomai nuo amžiaus), alkoholis kraujje neturi būti aptinkamas iš vis – t. y. 0,0‰. Už viršijimą baudos didelės, o jeigu promilė viršija 1,1‰, vairuotojas laikomas nusikalstamu veiku ir gali net netekti vairuotojo pažymėjimo vietoje. Be to, vengkite vairuoti išgėręs net mažą alkoholio kiekį, jeigu vartojate vaistus, kurie slopina centrinę nervų sistemą – policija gali atimti teisę vairuoti net jeigu promilės riba nepasiekta, jei vairuotojas akivaizdžiai nebegeba saugiai valdyti transporto priemonės.

7. Kaip su el. parduotuvėmis ir mokėjimais Vokietijoje? Ar visur priima korteles?

Tai vienas dalykas, kuris dažnai nustebina lietuvius. Vokietija vis dar yra gana „grynųjų pinigų“ šalis. Nors didelėse parduotuvėse, prekybos centruose ir restoranuose be problemų galima atsiskaityti banko kortele (dažniausiai debetine), mažesnėse užeigose, kepuryne, kavinėse ar turguose grynaisiais pinigais mokėti būtina. Dažnai sutinkamas užrašas „Nur Bar“ (tik grynaisiais). Be to, Vokietijoje labai populiarios „EC-Karte“ (Girocard) – tai vietinės mokėjimo kortelės, kurios ne visada yra suderinamos su mūsų banko kortelėmis (ypač jei tai ne „Visa“ ar „Mastercard“). Todėl visada turėkite su savi šiek tiek grynųjų eurų. Kita sritis – degalinės. Daugumoje degalinių reikia įvesti PIN kodą arba sumokėti prie stotelės prieš degalų pylimą. Nors vis daugiau degalinių pradeda priimti korteles tiesioginiam pylimui, rekomenduoju pasirūpinti, kad kortelėje būtų leidžiamas tarptautinis mokėjimas (nepaisykite kortelės apribojimų Lietuvoje) ir turėti grynųjų atsarginėms.

8. Ar reikia rūpintis vieta automobiliui statyti miestuose?

Vokiškuose miestuose parkavimas gali būti tikras iššūkis ir brangus malonumas. Didžiuosiuose miestuose (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Frankfurtas) centrinėse dalyse beveik visur mokamas parkavimas. Mokami zonos pažymėtos mėlynais ženklais su užrašu „Parkschein“ arba „Anwohnerparken“ (gyventojų parkavimas). Jeigu pastebite ženklą „Anwohnerparken“ su numeriu, tai reiškia, kad čia galima statyti tik vietiniams gyventojams su specialia leidimo kortele. Kiti gali statyti tik su specialiu bilietu, kuris dažnai galioja tik 2 valandas (irgi reikia nusipirkti). Mokėti už parkavimą galima automatinėse arba per mobiliąsias programas (pvz., „Parkopedia“, „APCOA“), tačiau reikia atkreipti dėmesį į automobilio numerio įvedimą – be to gausite baudą. Jeigu norite sutaupyti, geriausia rasti „Park and Ride“ (P+R) aikšteles miesto pakraštyje, kur paliekate automobilį už nedidelį mokestį ir važiuojate toliau viešuoju transportu. Tai pigiau ir nervų taupiau.

9. Ką reikia žinoti apie aplinkosaugos zonas (Umweltzone) miestuose?

Daugelis Vokietijos miestų turi vadinąsias aplinkosaugos zonas (Umweltzone), kuriose draudžiama važiuoti labai taršingu automobiliais. Šios zonos pažymėtos ženklais su užrašu „Umweltzone“. Norint važiuoti į šią zoną, automobilyje privalo būti specialus vokiškas ekologinės klasės ženklelis – vadinamoji Plaketa (Umweltplakette). Jos būna skirtingų spalvų: žalia (geriausia, galima visur), geltona ir raudona (ribotos galimybės). Dauguma šiuolaikinių automobilių, kurie atitinka Euro 4 ir aukštesnes standartus, gali gauti žaliąją plaketę. Lietuvoje ją galima įsigyti daugumoje automobilių servisų arba techninės apžiūros stotyse. Jeigu važiuosite į tokios zonos centre be plaketės, gausite baudą, kuri, mano patirtimi, yra gan didelė (nuo 80 eurų). Prieš važiuodami į didelį miestą, visada patikrinkite ar jis turi šią zoną – dažniausiai tai centriniai miestų rajonai.

10. Kokios skubios pagalbos numeriai ir kaip elgtis avarijos atveju?

Vokietijoje, kaip ir visoje Europoje, skubios pagalbos numeris yra 112. Šis numeris veikia nemokamai ir iš bet kurio telefono, net jeigu neturite SIM kortelės arba jos kreditas išsektęs. Skambučius atlieka operatoriai, kalbantys angliškai ir vokiškai, todėl su pagalba susisiekti nesudėtinga. Jeigu įvykta eismo įvykis (aukščiau minėjau avarinę liemenę), pirmiausia užtikrinkite saugumą: įjunkite „avarinius žibintus“, uždėkite trikampį už 100 metrų (automagistralėje) arba atitinkamu atstumu mieste. Jeigu automobilis negali važiuoti, jį reikia nuvežti į aptarnavimo centrą. Čia praverčia turėti „Allianz“, „ADAC“ ar kitos pagalbos tarnybos numerį, jeigu turite draudimą.