Kelionių organizavimas: saugus ir greitas kelias į Vokietiją

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena pagrindinių kryptų ne tik verslo, bet ir turizmo srityje. Kasmet tūkstančiai lietuvių vairuotojų keliauja į Vokietiją – vieni vyksta apsipirkti „Amazon“ paštomatuose arba prekybos centruose, kiti plėtoja verslo ryšius, o treti tiesiog tyrinėja šios šalies turistinius vertybius. Tačiau, nepaisant to, kad Vokietija yra mūsų kaimynė ir kelias atrodo pažįstamas, kelionės organizavimas reikalauja sisteminio požiūrio. Daugelis klaidingai manyti, kad pakanka įsijungti navigaciją ir važiuoti taip, kaip Lietuvoje. Deja, tokia pasyvi pozicija dažnai veda į nemažai nepageidaujamų staigmenų – nuo baudų už eismo taisyklių pažeidimus iki techninių problemų užsienio valstybės teritorijoje.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, mačiau viską: pradedant nuo puikių, be rūpesčių nueitų tūkstančių kilometrų, baigiant sudėtingomis situacijomis, kai kelionės planavimo stoka kainavo brangiai. Profesionalas žino, kad sėkminga kelionė – tai ne atsitiktinumas, o kruopštus paruošimas. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir pateiksiu praktinius patarimus, kaip organizuoti kelionę taip, kad ji būtų ne tik greita, bet ir, kas svarbiau, saugi. Mes aptarsime maršrutų planavimą, dokumentus, techninį automobilio paruošimą bei specifinius vokiškus kelių eismo taisyklių niuansus, kurie gali nustebinti net patyrusius vairuotojus.

Svarbu suprasti, kad Vokietijos keliai, ypač autobahnai (automagistralės), turi savo unikalią kultūrą ir taisykles. Čia greitis ir disciplina eina ranka rankon su griežtu kontrolės mechanizmu. Todėl, norint pasiekti tikslą be streso, reikia ne tik gero automobilio, bet ir žinių. Šiame gide rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės išvengti tipiškų klaidų ir užtikrins, kad Jūsų kelionė į Vokietiją būtų maloni patirtis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi važiuojant į Vokietiją asmeniniu automobiliu?

Tai vienas pagrindinių klausimų, kurį dažnai užduoda pradedantys keliautojai, o net ir patyrę vairuotojais kartais pamiršta atnaujinti dokumentus. Važiuodamas į Vokietiją, privalai turėti ne tik vairuotojo pažymėjimą, bet ir visus automobilio dokumentus. Pirmiausia, tai techninis pasas (Technische Prüfbescheinigung), patvirtinantis, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir praėjęs apžiūrą. Be jo, Vokietijoje gali neleisti važiuoti toliau, o jei įvyks įvykis, draudimas negalės išmokėti kompensacijos.

Antroji ir labai svarbi dokumento dalis – civilinės atsakomybės draudimo „Žalias kortelė“ (Green Card). Nors Lietuva yra ES narė ir teoriškai standartinis lietuviškas draudimo ženklas ant priekinio stiklo turėtų pakakti, praktika rodo, kad „Žalioji kortelė“ yra neabejotinas privalumas. Ji suteikia aiškų įrodymą apie galiojantį draudimą užsienio policijai ir greitai išsprendžia bet kokius abejones dėl draudimo galiojimo. Taip pat patariu turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Jei važiuoji ne savo automobiliu, būtina turėti notarialai patvirtintą vairuotojo įgaliojimą nuo savininko, kad nebūtum įtariamas automobilio vagyste arba neteisėtu naudojimu.

2. Ar reikia mokėti už važiavimą Vokietijos automagistralėmis (Autobahn)?

Tai vienas populiariausių mitų ir vienas dažniausiai kylančių klausimų. Jei važiuoji lengvuoju automobiliu, geros žinos: Vokietijoje nėra mokamų automagistralių lengviesiems automobiliams. Skirtingai nei Prancūzijoje, Italijoje ar kaimyninėje Lenkijoje, kur reikia įsigyti vinjetes (vignette), Vokietijoje asmeniniais transporto priemonėmis galima važiuoti nemokamai. Tačiau nereikėtų painioti automobilių ir sunkvežimių taisyklių. Jei kelionės metu vairuosi furgoną, kurio bendroji leidžiama masė viršija 3,5 tonos (arba netgi kai kurie lengvieji komerciniai automobiliai, priklausomai nuo konfigūracijos), tau reikės mokėti kelių mokestį (Lkw-Maut). Šis mokestis renkamas automatiškai per specialius prietaisus, todėl jei planuoji komercinę kelionę didesniu transportu, šį klausimą reikia išsiaiškinti iš anksto.

Tačiau nors važiavimas pats savaime yra nemokamas, verta paminėti, kad kai kurie tuneliai, tiltai arba specialios aplinkkelio atkarpos gali būti mokamos. Taip pat, jei nuspręsi važiuoti alternatyviais keliais ne per automagistrales, gali tekti susidurti su vietiniais mokestis už važiavimą pro miestus arba per gamtos rezervatus. Visgi, standartinis maršrutas per „Autobahn“ lietuviškai numerių ženkleliu pažymėtam automobiliui lieka nemokamas.

3. Kokios yra greičio apribojimo taisyklės Vokietijos automagistralėse?

Apie Vokietijos kelių greitį girdėjo kiekvienas – legendos apie neribotą greitį yra pagrįstos, bet tik iš dalies. Tai viena pavojingiausių klaidų manyti, kad Vokietijoje galima važiuoti kiek nori greitai. Taip, yra atkarpų (apie 60-70 proc. visų automagistralių), kur nėra fiksuoto greičio apribojimo, tačiau čia galioja rekomenduojamas greitis – 130 km/h (Richtgeschwindigkeit). Jei įvyksi avariją važiuodamas greičiau, gali būti pripažintas kaltu dėl nepagrįsto greičio, net jei ir neviršijai jokios oficialios ribos.

Visgi, didžiojoje dalyje ruožų, ypač arti miestų, sankryžų, arba statybų zonose (Baustelle), greitis yra griežtai ribojamas. Čia dažnai galioja 120 km/h, 100 km/h, o statybų zonose net 80 km/h ar 60 km/h. Vokietijos policija yra labai techniškai apginkluota – naudoja ne tik paslėptus radarus, bet ir mobiliąsias stovyklas su greičio matavimo įranga. Baudos už greičio viršijimą yra didelės, o jei viršysi greitį daugiau kaip 40 km/h vietovėse su apribojimu, gali netekti vairuotojo pažymėjimo vietoje. Todėl, kaip patirtis rodo, visada laikykės nuorodų, o jei nėra apribojimo, važiuok protingai, atsižvelgdamas į eismo sąlygas, savo automobilio būklę ir kitų dalyvių greitį.

4. Ką reiškia „Umweltplakette“ (ekologinė ženkla) ir ar ji būtina?

Jei tavo kelionės maršrutas įeina į Vokietijos miestus, šis klausimas yra kritiškai svarbus. „Umweltplakette“ – tai ekologinė ženkla, kurią reikia įklijuoti ant priekinio stiklo. Ji leidžia važiuoti į taip vadinamas „žaliasias zonas“ (Umweltzone) miestuose. Be šios ženklos į šias zonas važiuoti draudžiama, už tai skirta bauda svyruoja nuo 80 eurų.

Ženklos yra skirtingų spalvų: raudona, geltona ir žalia. Į daugumą miestų zonų leidžiama važiuoti tik su žalia ženkla. Lietuvoje šias ženklas galima įsigyti per techninę apžiūrą arba specializuotose draudimo įmonėse. Ji nėra brangi (priklausomai nuo vietos, bet paprastai kainuoja nuo 5 iki 15 eurų), bet jos trūkumas gali sugadoti kelionę, jei planuojate apsilankyti, pavyzdžiui, Berlyno, Miuncheno ar Štutgarto centre. Nenuokslu manyti, kad „prieisiu pro miestą“ – jei maršrutas eina per centro dalis, be ženklos gali tekti rinkti apkeliauti. Patariu: jei nesi tikras, ar reikės, geriau įsigyti iš anksto. Ji galioja neribotą laiką automobiliui, kuriam buvo išduota.

5. Kaip elgtis statybų zonose (Baustelle) ir kam svarbi „Reißverschluss“ taisyklė?

Vokietijos keliuose, kaip ir visame pasaulyje, vyksta nuolatiniai remonto darbai. Statybų zonos (Baustelle) pažymimos geltona spalva. Čia dažnai susiaurėja juostos, o eismo intensyvumas lieka didelis. Čia praverčia viena iš svarbiausių neformalių taisyklių – „Reißverschluss“ (užtrauktuko) taisyklė. Ji reiškia, kad kai viena eismo juosta baigiasi ir turi susijungti su kita, vairuotojai turi praleisti vienas kitą pakaitomis: vienas važiuoja iš pagrindinės juostos, kitas – iš besibaigiančios.

Nepaisant to, kad tai yra labai loginis ir efektyvus būdas išvengti spūsčių, daugelis vairuotojų, ypač iš kitų šalių, bando užplūkti kuo toliau ir įsismukti paskutiniame momente, sukeldami agresiją. Vokietijoje ši taisyklė yra labai gerbiama, o kartais netgi įtraukta į eismo taisyklių reikalavimus kaip privalomas elgesys. Jei matysi ženklą „Reißverschluss“, būtinai laikykitės jo – tai ne tik klausimo kultūros, bet ir saugumo klausimas. Taip pat statybų zonose dažnai griežčiau ribojamas greitis (iki 60 ar net 80 km/h), o baudos už viršijimą čia dvigubai didesnės dėl padidėjusios rizikos.

6. Kokios yra specifinės saugumo priemonės, kurios turi būti automobilyje?

Lietuvoje esame pripratę turėti degalų kanistrą, tačiau Vokietijoje situacija šiek tiek kitokia. Pagrindinė būtina priemonė – šarminė ugn gesintuvas. Jis turi būti patikimai užfiksuotas, kad važiuojant nenukristų, o jo talpa turi būti ne mažesnė kaip 2 kg. Be gesintuvo, automobilyje privalo būti aptaisa su raudonu trikampiu (avarijos ženklas) ir pirmosios pagalbos vaistinėlė. Pirmosios pagalbos rinkinys turi būti sandari ir negaliojęs pasibaigęs (tikrinkite datas ant vaistų).

Taip pat verta paminėti šviesų liemenes. Nors Lietuvoje jos privalomos tik pėstiesiems, Vokietijoje rekomenduojama, o kai kuriose situacijose (pvz., išlipus iš automobilio automagistralėje) tiesiog būtina, kad keleiviai ir vairuotojas nešiotų šviesą atspindinčią liemenę. Tai gali išgelbėti gyvybę es prastomis matomumo sąlygomis. Degalų kanistras Vokietijoje nėra privalomas, o dėl gaisrų saugumo netgi nerekomenduojamas jo turėti, nebent jis yra specialios konstrukcijos ir tvirtai pritvirtintas. Taigi, patikrink gesintuvą ir vaistinėlę – tai pirmas dalykas, kurį policija patikrina sustabdžius automobilį.

7. Kaip planuoti maršrutą, kad išvengtum didžiausių spūsčių?

Dvidešimt metų patirtis mokė vieno: niekada nepasikliauk viena navigacija. Nors „Google Maps“ ar „Waze“ yra puikūs įrankiai, jie dažnai vedina per trumpiausius, bet ne būtinai greičiausius maršrutus, arba vedina pro miestus, kur yra daug šviesoforų. Vokietijoje didžiausios spūstys susiformuoja prie didmiesčių (Vokietijos „Rūrys“ – Ruhr sritis ypač) bei statybų zonų.

Profesionalus patarimas: planuodamas kelionę, pažiūrėk į maršrutą iš anksto. Jei matysi, kad maršutas eina per Frankfurto arba Kelno apylinkes per aukščiausią intensyvumo valandas (ryte ir vakare), pabandyk rasti aplinkkelį. Taip pat verta naudotis specialiomis svetainėmis, kurios rodo statybų zonas (Baustellen) Vokietijoje, kadangi jos gali sukelti kelias valandas trukiančias spūstis. Jei turi galimybę, keliauk naktį arba pietų metu (nuo 12:00 iki 14:00), kai vokiečiai turi pietų pertrauką, arba vėlai vakare. Taip išvengsi „Rush hour“ ir padėsi taupyti ne tik laiką, bet ir degalus.

8. Ką daryti, jei automobilis sugenda Vokietijos automagistralėje?

Tai vienas blogiausių scenarijų, bet būtent tam reikia būti pasiruošusiu. Jei automobilis sustoja automagistralėje, pirmiausia įjunk švarosjūžio šviesas (hazard lights). Paskui užsidėk šviesą atspindinčią liemenę. Tai yra gyvybiškai svarbu. Tada išlipk iš automobilio tik iš keleivio pusės (t.y., tos, kurios nėra važiuojamojoje dalyje) ir užsidėk avarijos ženklą už 100-150 metrų (jei matomumas leidžia).

Niekada nebandyk taisyti automobilio važiuojamojoje juostoje! Tai viena dažniausių mirties priežasčių automagistralėse. Pasitraukk už saugos barjeros (geltonos juostos) ir lauk pagalbos pagalbos. Vokietijoje veikia galinga pagalbos tarnyba – „ADAC“. Net jei nesi jų narys, gali paskambinti į pagalbos centrą (112 arba ADAC), tačiau paslaugos gali kainuoti brangiau. Jei esi draudimo bendrovės narys, kuris siūlo pagalbą kelyje (Assistance), skambink jiems iš karto. Būk atsargūs – už automagistralės esančios tarnybos dažnai pasinaudoja jūsų skubos situacija ir gali užpilti kainas už „priviliuotą“ atvežimą.

9. Ar legalu vairuoti su „autopilotu“ arba telefonu rankose?

Vokietijoje technologijos gerbiamos, bet saugumas visada pirmiausia. Vairuoti laikant telefoną rankose (nors ir įjungtą „garsiakalbį“) yra griežtai draudžiama. Už tai skirtos baudos yra didelės, o jei sukeli avariją, draudimas nebus mokamas. Telefonas turi būti įrengtas laikiklyje, o valdymas turi vykti be rankų (balsas arba vairas).

Dėl „autopilotų“ (pvz., Tesla Autopilot ar kitų gamintojų sistemos): Vokietijos įstatymai leidžia naudoti šias sistemas tik kaip vairuotojo pagalbininkus (Fahrerassistenzsysteme). Vairuotojas privalo visada laikyti rankas ant vairo ir stebėti kelią. Jei policija pastebės, kad vairuotojas neseka situacijos (pvz., skaityto laikraštį arba naudojasi telefonu, kai automobilis vairuoja pats), bauda bus didelė, o situacija gali būti kvalifikuojama kaip nepakankamas eismo saugumo užtikrinimas. Nežiūrėk į technologijas kaip į progalą atsipalaiduoti – tai tik pagalbininkas, o ne pavaduotojas.

10. Kokios yra alkoholio tolerancijos normos Vokietijoje?

Vokietija yra alaus šalis, tačiau tai nereiškia, kad eismo taisyklės dėl girtumo yra lengvesnės. Leidžiamas maksimalus kraujo alkoholio kiekis (Promilė) yra 0,5 ‰. Tai yra standartinis rodiklis daugumoje ES šalių. Tačiau vairuotojams, kurie pradėjo vairuoti prieš mažiau kaip 2 metus (arba yra jaunesni nei 21 metų), nulis promilių – alkoholis visiškai draudžiamas.

Verta atkreipti dėmesį, kad Vokietijoje taip pat griežtai baudžiama ne tik už vairavimą girtam, bet ir už tai, jei automobilio rakte yra girtas keleivis, kuris gali perimti vairo valdymą (pvz., jei vairuotojas yra blaivus, bet keleivis girtas ir sėdi šalia vairuotojo). Tai vadinama „Ansprechbarkeit“ (sužadinamumo) klausimu. Policija turi teisę sustabdyti automobilį net be jokios priežasties ir patikrinti vairuotojo būklę. Geriausia taisyklė – jei gėrei, nevairuok visai. Vokietijos keliuose greitis didelis, o reakcija turi būti šarpiška.