Kelionių organizavimas į Vokietiją: planuokite be streso

Vokietija – viena artimiausių ir populiariausių kryptų lietuviams, tiek verslo, tiek poilsiniais tikslais. Nors tai šalis, kurioje infrastruktūra atrodo idealiai, o keliai – lyg lentos, netikėtų situacijų išvengti gali tik tiksliai suplanavęs kelionę. Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad kelionė į Vakarus yra paprasta kaip į parduotuvę už namų kambario, tačiau praktika rodo, kad net ir čia pasitaiko nereikalingų rūpesčių, kuriuos galima išvengti gerai pasiruošus. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų ir matau, kad pagrindinės problemos kyla ne dėl tolių atstumų, o dėl smulkių detalių, kurios buvo praleistos planavimo etape.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu sudaryti tokį kelionės planą, kuris leis jus jaustis saugiai ir ramiai. Mes nekalbėsime tik apie tai, ką pamatyti, o kaip techniniu ir organizaciniu požiūriu pasiruošti kelionei, kad ji būtų sklandi. Nuo maršruto parinkimo ir automobilio paruošimo iki specifinių Vokietijos kelių taisyklių ir dokumentų tikrinimo – viskas čia yra svarbu. Geras planavimas tai ne tik laiko taupymas, tai ir pinigų taupymas bei, svarbiausia, saugumas.

DUK

1. Kaip tinkamai suplanuoti maršrutą, kad išvengtumėte didžiausių spūsčių Vokietijoje?

Maršruto planavimas Vokietijoje yra daugiau nei tik įvedimas taško A į tašką B navigacijoje. Šalis yra labai tankiai gyvenama, o automagistralių tinklas – vienas intensyviausių Europoje. Pagrindinė problema – „Stau“, arba eismo spūstys, kurios, ypač prie didžiųjų miestų kaip Miunchenas, Hamburgas ar Frankfurte, gali sukelti valandas prastovėjimo.

Pirmasis patarimas – nenaudokite tik vieno navigacijos šaltinio. Profesionaliai planuodami reisus, mes visada lyginame kelias duomenų bazes (pavyzdžiui, „Google Maps“, „TomTom“ ir, būtina, „ADAC“ arba Vokietijos kelių policijos informaciją). Ypatingą dėmesį skirkite „Baustellen“ – statyboms. Vokietijoje keliai nuolat remontuojami, juos greitai atnaujinama, tačiau juos lydi siauros juostos ir nukrypimai.

Antras svarbus dalykas – laiko pasirinkimas. Jei turite galimybę, vengkite važiuoti rytiniais ir vakariniais peakais (7:00–9:00 ir 16:00–19:00) prie didmiesčių. Jeigu jūsų kelionė yra ilga, planuokite poilsio pertraukas taip, jos sutaptų su potvynių laiku. Taip pat verta prisiminti, kad Vokietijoje yra nemažai zonų, kurioje galima važiuoti tik tam tikru greičiu arba yra įvesti apribojimai dėl taršos („Umweltzone“), todėl maršruto planavimo metu įsitikinkite, ar jūsų maršutas neveda pro uždraustas zonas be reikiamo ženklo.

2. Kokius techninius reikalavimus turi atitikti automobilis kelionei į Vokietiją?

Techninis automobilio paruošimas yra pusė sėkmės. Vokietijos kelių policija yra griežta ir techniškai labai pažengusi. Pagrindinis dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, – padangos. Vokietijoje galioja „situacinės padangų įpareigojimo“ taisyklės („Winterreifenpflicht“). Tai reiškia, kad jeigu kelyje yra sniego, šlapdgnos arba ledo, automobilis turi būti apdėlta žieminėmis arba visai sezoninėmis padangomis (pažymėtomis M+S arba 3PMSF simboliais). Vasarinės padangos tokiose sąlygose yra griežtai draudžiamos, ir bauda už tai gali siekti 60 eurų, o jei dėl to trukdomas eismas – dar daugiau. Be to, padangų protektoriai turi būti ne mažiau kaip 1,6 mm (nors rekomenduojama ne mažiau 4 mm žieminėms).

Taip pat būtina patikrinti šviesas. Vokietijoje būna daug rūkų ir lietingų dienų, todėl gerai veikiančios žibintai yra privalomas dalykas. Nepamirškite apie „Kit“ komplektą. Nors Lietuvoje dažniausiai neprivaloma turėti atsarginių lempučių su savimi, Vokietijoje tai yra labai rekomenduojama, ypač jei planuojate važiuoti greitaisiais keliais. Techninės būklės kontrolė prieš išvykimą gali sutaupyti nervų vėliau.

3. Ar reikia mokėti už kelių naudojimą Vokietijoje, ir kaip veikia mokesčių sistema?

Tai vienas dažniausių klausimų. Jei keliaujate lengvuoju automobiliu, gera žinia ta, kad Vokietijoje nėra bendrojo mokesčio už automagistrales (vadinamųjų „Maut“ lengviesiems automobiliems), palyginti su pavyzdžiui Prancūzija ar Austrija, kur reikia įsigyti vinjetes. Vokietijos automagistralės („Autobahn“) lengviesiems automobiliams dažniausiai nemokamos.

Tačiau jei keliaujate sunkvežimiu, autobusu arba automobiliu su priekaba (kai bendroji leidžiama masė viršija 3,5 tonos), situacija kitokia. Tokiems transporto priemonėms mokamas mokesčis už kelių naudojimą, kuris apskaičiuojamas pagal ašies skaičių ir emisijos klasę. Šiuo metu sistema beveik visiškai automatizuota – mokesčiai renkami tam tikrais vartais (Toll Collect) arba per GPS sekimo sistemas.

Taip pat verta paminėti, kad kai kurie tuneliai, tiltai arba specialūs kalnų keliai (pavyzdžiui, Alpių regione netoli sienos) gali būti mokami. Todėl, nors pagrindinis „Autobahn“ tinklas nemokamas, visada turite pasirūpinti grynaisiais pinigais arba banko kortele atsitiktiniams mokesčiams, ypač jei nukryptote nuo pagrindinio maršruto.

4. Kokie yra pagrindiniai greičio apribojimai ir kaip juos laikytis?

Legenda apie Vokietijos automagistrales, kuriose neleidžiama važiuoti kuo greičiau nori, yra tik iš dalies tiesa. Taip, yra ruožų (apie 60-70 proc. automagistralių), kur nėra fiksuoto greičio limito, tačiau čia galioja „rekomenduojamas greitis“ – 130 km/h. Jei įvyksta avarija važiuojant greičiau ir nėra kaltininko (pavyzdžiui, įsirėžėte į gyvūną arba praradote valdymą dėl lietaus), nors ir neviršijote limito, jūs galite būti pripažintas kaltu dėl nepritaikyto greičio sąlygoms.

Visur kitur, kur yra aptvari arba ženklai, greičio apribojimai griežti. Miestuose dažniausiai 50 km/h, gyvenamuosiuose rajonuose net 30 km/h. Užmiestyje greitis dažniausiai ribojamas iki 100 km/h. Labai svarbu atkreipti dėmesį į greičio apribojimo pabaigos ženklus. Vokietijoje dažnai naudojami greičio apribojimai „800 m“ prieš sankryžą, po to gali būti „600 m“, „400 m“, o po to – ženklas „Krypčiai“, kuris panašus į greičio apribojimo panaikinimą, tačiau reiškia, kad grįžtate prie pagrindinio taisyklių nustatyto greičio (pavyzdžiui, 100 km/h už miesto). Profesionalai visada stebi ne tik pirmąjį ženklą, bet ir visą seką.

5. Kas yra „Umweltzone“ ir ar man reikalinga ekologinė veketė?

„Umweltzone“ (ekologinės zonos) – tai tam tikrų Vokietijos miestų zonos, į kurias gali važiuoti tik automobiliai, atitinkantys tam tikrus emisijos standartus ir turintys atitinkamą ženkliuką (vokietiškai vadinamą „Plakette“). Šios zonos įvestos siekiant mažinti oro taršą miestuose. Be šios veketės važiuoti į miesto centrą griežtai draudžiama, ir už tai skiriamos didelės baudos (nuo 80 eurų).

Kur jos būna? Didžiuosiuose miestuose kaip Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Kelnas, Frankfurtas, Štutgartas. Prieš įvažiuodami į miestą, pamatysite raudoną apskritimą su uždraustu įvažiavimo ženklu ir užrašu „Umweltzone“. Ženklai skirstomi į spalvas: žalia (mažiausiai teršiantys), geltona ir raudona. Dauguma šiuolaikinių automobilių gali gauti žaliąją veketę.

Kaip ją įsigyti? Jei jūsų automobilis jau turi šį ženklą (mažas apskritimas ant priekinio stiklo dešinėje), jums nereikia nieko daryti. Jei ne, ją galima įsigyti internetu (pateikus techninį pasą arba registracijos liudijimą) arba tam tikrose degalinėse bei techninės apžiūros stotyse arti sienos. Ženklas kainuoja nedaug (5–10 eurų), o bauda už jo nebuvimą – kur kas didesnė. Geriau pasirūpinkite šiuo dokumentu iš anksto.

6. Kokie privalomi įrankiai ir reikmenys turi būti automobilyje?

Vokietijos įstatymai nustato griežtus reikalavimus dėl automobilio įrangos, skirtos avarinėms situacijoms. Nors kai kurie dalykai yra bendri visoje Europoje, Vokietijoje jų laikomasi ypatingai griežtai.

1. Avarinė sustojimo ženklų komplektas (triangelis): Turi būti patvirtintas ECE R27 standartu. Jis turi būti lengvai pasiekiamas (ne lagamine po visais daiktais).
2. Avarinė liemenė (švarkas): Tai būtinas dalykas. Lietuvoje dažnai tik vienas vairuotojas turi, tačiau Vokietijoje rekomenduojama, kad kiekvienas keleivis turėtų savo liemenę. Bent jau vairuotojas privalo ją turėti ir dėvėti išėjęs iš automobilio esant avarijai ar gedimui.
3. Pirmosios pagalbos apyrankė (Vaizdo įrašas): Vokietijoje privaloma turėti medicininę pirmosios pagalbos apyrankę. Ji turi būti negadinta, su tinkamu galiojimo laiku (dažnai ant jos užrašomas data, paprastai galioja 3-5 metus).
4. Užgesintuvas: Nors kai kuriose šalyse nebūtinas, Vokietijoje jis yra privalomas. Turi būti techniškai tvarkingas.
5. Atsarginės lemputės: Nėra privalomos pagal įstatymą kiekvienam vairuotojui, tačiau jų nebuvimas gali būti įvertintas kaip nepakankamas paruošimas, jei sustojote dėl nenusilietusios šviesos.

7. Kaip elgtis degalų klausimu? Kur pigiau ir ką reikia žinoti?

Degalų kainos Vokietijoje svyruoja, tačiau dažniausiai yra šiek tiek aukštesnės nei Lietuvoje. Tačiau yra vienas dalykas, kuris leidžia sutaupyti – „Tankrabatt“ arba kainų dinamika. Degalinių kainos keičiasi kelis kartus per dieną. Paprastai brangiausia yra vakare (apie 17:00–19:00), o pigiausia – anksti ryte (apie 6:00–8:00) arba vėlai vakare (po 21:00).

Naudingos programėlės, tokios kaip „ADAC Tanken“ ar „Clever Tanken“, padeda rasti pigiausias degalines netoliese. Taip pat verta paminėti, kad Vokietijoje nemažai degalinių veikia automatiniu režimu (be personalo). Jose galima sumokėti banko kortele (dažnai reikia PIN kodo) arba grynaisiais. Jei mokate banko kortele, atminkite, kad kai kurios kortelės gali turėti papildomas mokestis už užsienio valiutos operacijas, todėl verta pasirinkti degalinę, kurioje galima mokėti eurų sąskaitoje (Lietuvoje išduodamose kortelėse).

Taip pat svarbu: „Autobahn“ degalinės dažnai yra patogios, tačiau brangnios. Jei norite sutaupyti, pasukite į miestelio degalinę, kuri yra už kelių šimtų metrų nuo greitkelio – ten degalai dažnai būna pigesni keliais centais.

8. Ką daryti, jei įvyko avarija ar gedimas? Kviekti pagalbą?

Avarija ar gedimas užsienyje visada yra stresinė situacija, tačiau Vokietijoje veikianti pagalbos sistema yra viena geriausių pasaulyje. Pirmiausia, įsitikinkite, ar saugu. Jei įmanoma, nuvažiuokite nuo kelio (prie šalies). Jei ne, įjunkite „avarinius žibintus“ ir užsidėkite avarinę liemenę.

Skubios pagalbos numeris Vokietijoje, kaip ir visoje ES, yra 112. Dispečeriams kalbėsite angliškai arba vokiškai. Jie sujungs jūsų su policija, greitąja pagalba arba technine pagalba. Jei turite „CASCO“ draudimą arba pagalbos paslaugą (pavyzdžiui, „ADAC“ narystę), skambinkite į savo draudimo kompanijos pagalbos liniją – jie dažnai turi sutarčių su vietos vėžikais.

Dėl techninės pagalbos: Vokietijoje „Gelbe Engel“ (Geltonieji angelai – ADAC) yra matomi visur. Jei neturite narystės, techninės pagalbos iškvietimas gali kainuoti brangiai, ypač jei reikia tempti automobilį. Todėl prieš išvykdami patikrinkite savo draudimo polisą – ar jis apima techninę pagalbą užsienyje.

Svarbiausia: niekada nepalikite avarinės zonos pėsčiomis automagistralėje! Tai nelegalu ir labai pavojinga. Laukite pagalbos už apsauginių atitvarų arba automobilyje su užsegtais saugos diržais.

9. Ar galima naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant?

Klausimas atrodo elementarus, tačiau Vokietijoje šios taisyklės yra itin griežtai taikomos. Vairuotojui draudžiama laikyti mobiliųjį telefoną rankose arba juo naudotis (skambinti, rašyti žinutes, naudotis programėlėmis) jei automobilis yra judėjime. Tai taikoma net jei stovite raudoname šviesofore arba spūstyje, jei variklis veikia.

Baudos už šių taisyklių pažeidimą yra didelės (nuo 100 eurų) ir taip pat pridedamas 1 baudos taškas (Vokietijoje veikia taškų sistema „Fahrerlaubnisregister“).

Kaip teisingai elgtis? Naudokite „Hands-free“ sistemas (garso sistemą automobilyje, Bluetooth ausines). Naudodami navigaciją, nustatykite maršrutą prieš pradedami važiuoti. Jei reikia kažką pakeisti kelionės metu, raskite saugią vietą sustoti (parkingą arba poilsio zoną) ir tik tada keiskite nustatymus. Policija Vokietijoje dažnai stebi vairuotojus iš sunkvežimių arba maskuotais automobiliais, todėl neskubėkite rizikuoti.

10. Kokios yra pagrindinės vairavimo kultūros ypatybės Vokietijoje, apie kurias turėtų žinoti lietuvis?

Vairavimo kultūra Vokietijoje skiriasi nuo Lietuvos, nors atrodo panaši. Čia labai gerbiamos taisyklės ir disciplina. Pirmiausia – „Rechtsfahrgebot“. Tai reišmia, kad kelių su daugiau nei viena juosta eismo juosta reikia laikytis kuo dešiniau. Kairioji juosta yra skirta tik lenkimui. Jei lenkiate, po to privalote grįžti į dešinę.