Kelionės trukmė į Vokietiją ir išvykimo grafikai: Eksperto vadovas klientams

Įvadas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partneriu ir vienu svarbiausių logistikos centrų visoje Europoje. Kasdien tūkstančiai tonų krovinių keliauja mūsų automagistralėmis, link Berlyno, Miuncheno, Hamburgo ar Frankfurto. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinių pervežimų srityje tūkstančius kartų esu girdėjęs tą patį klausimą, kurį klientai užduoda vos tik pasirašydami sutartį: „Kiek laiko užtruks šis krovinys atvykti?“ ir „Kada būtent išvyksta sunkvežimis?“.

Atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas – atstumą galima suskaičiuoti žemėlapyje, o greitį nustatyti pagal tachografą. Tačiau logistika yra gyvas organizmas, priklausantis ne tik nuo fizikos dėsnių, bet ir nuo biurokratijos, oro sąlygų, vairuotojų darbo laiko apribojimų bei netgi metų laikų. Daugelis klientų, susidūrę su vėluojančiais siuntomis, kaltina vairuotojus ar transporto kompanijas, tačiau realybėje dažniausiai kaltė yra netikslų supratimą apie tai, kaip veikia tarptautiniai pervežimai.

Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia praktika, aš išsamiai paaiškinsiu visus niuansus, susijusius su kelionės trukme į Vokietiją bei išvykimo laikų formavimu. Mūsų tikslas – padaryti tai, ką darome kasdien, kiek įmanoma skaidresniu jums. Suprasdami procesus galėsite geriau planuoti savo verslą, išvengti nereikalingo streso ir, svarbiausia, realiai įvertinti savo poreikius.

Verta paminėti, kad Vokietija yra ne tik didelė šalis (beveik du kartus didesnė už Lietuvą), bet ir turi itin griežtus transporto reguliavimus bei intensyvų eismą. Todėl kelionės trukmė į Vakarų Vokietiją (pavyzdžiui, į Duisburgą) visai kitokia nei į Pietų Bavariją (į Miuncheną). Toliau nagrinėjame svarbiausius klausimus, kylančius planuojant pervežimus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Tai yra sudėtingiausias klausimas, kurio netikslinga atsakyti vienu skaičiumi, tačiau pateiksiu orientacines gaires. Jei kalbame apie krovinių pervežimus daliniais kroviniais (LTL – Less than Truckload), kai sunkvežimis surinko keletą siuntų skirtingų klientų, standartinė kelionės trukmė svyruoja nuo 2 iki 4 dienų.

Viskas priklauso nuo konkretaus maršruto: * į Berlyną ar šiaurės rytus: 24–48 valandos (jei krovinys paruoštas iš karto). * į Hamburgo ar Šiaurės Reino-Vestfalijos regioną (Diusburgas, Esenas, Kelnas): 48–72 valandos. * į Pietų Vokietiją (Miunchenas, Štutgartas): 72–96 valandos (3–4 dienos).

Jei kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), kuris važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio iki gavėjo be sustojimų kitiems klientams, laikas gali būti trumpesnis. Tada atstumas nuo Vilniaus iki Berlyno (apie 1000 km) yra įveikiamas maždaug per 18–24 valandas, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus. Tačiau būtina suprasti, kad tai yra gryvas vairavimo laikas, o ne „nuo durų iki durų“ laikas, įskaitant įkrovą ir iškrovą.

2. Kas lemia tikslų išvykimo laiką ir kodėl jis ne visada yra „šeštą valandą ryto“?

Daugelis klientų mano, kad sunkvežimiai išvyksta iš Lietuvos kiekvieną rytą tam tikru laiku, pavyzdžiui, 06:00 valandą, kaip autobusai. Tačiau krovinių pervežimai veikia pagal kitą principą – krovimo užbaigimo principą.

Reguliariais maršrutais važiuojantys transportai turi tam tikrą „langą“ išvykimo laikui, pavyzdžiui, nuo 12:00 iki 18:00 valandos dieną. Tai reiškia, kad vairuotojas ar logistikos vadovas planuoja maršrutą taip, kad būtų surinkti visi kroviniai. Jei jūsų krovinys pateikiamas vėlai (pavyzdžiui, 15:00 valandą, o planuojama išvykti 16:00), gali kilti rizika, kad jis nebus įkeltas ir liks kitam reisui. Be to, išvykimo laiką lemia ir vairuotojo darbo laikas – jei jis praleido daug laiko laukdamas įkrovos ankstesniame taške, jo vairavimo laikas gali baigtis, ir jam teks ilsėtis prieš pradedant kelionę į Vokietiją.

3. Kokios yra pagrindinės kelionės trukmę į Vokietiją lemiančios priežastys?

Per dvidešimt metų esu susidūręs su visais įmanomais kliūtimis. Sąrašas ilgas, bet išskirčiau penkias pagrindines: 1. Kelio sąlygos ir darbai: Lenkijoje ir Vokietijoje automagistralių remonto darbai yra neįveikiama kasdienybė. Laikino juostos susiaurinimai sukuria milžiniškas spūstis, kurios gali prailginti kelionę net kelias valandas. 2. Oro sąlygos: Žiema Vokietijoje būna smarkiai snieguoja (ypač Miuncheno apylinkėse), o rudenį pasitaiko rūkas, kur visiškai sustabdo eismą. 3. Vairuotojų poilsio režimai: Europos Sąjungos reglamentai griežtai reglamentuoja vairavimo laiką (4,5 valandos vairavimo – 45 min. poilsis, 9 valandų vairavimo per dieną). Net jei atstumas mažas, vairuotojas gali būti priverstas sustoti dėl pasibaigusio laiko. 4. Uždelsta įkrova/iškrova: Tai dažniausia kliūtis. Jei vokiečių sandėlyje gavėjas vėluoja priimti prekes net valanda, tai sukelia „domino efektą“ – vairuotojas vėluoja į kitą punktą. 5. Savaitės diena: Vykstant penktadienį, eismas Vokietijoje yra intensyvesnis dėl savaitgalio pradžios, o sekmadieniais rytuje didžiuosiuose miestuose susidaro sunkvežimių spūstys dėl prasidedančios darbo savaitės.

4. Ar savaitgaliais vyksta krovinių pervežimai į Vokietiją?

Tai svarbus klausimas, ypač jei reikia greito pervežimo. Vokietija turi vieną griežčiausių uždraustų vairavimo laikų taisyklių Europoje. Vokietijoje galioja visiškas vairavimo draudimas (Wochenendfahrverbot). Jis prasideda šeštadienį 22:00 valandą ir baigiasi sekmadienį 22:00 valandą.

Ką tai reiškia klientui? * Jei jūsų krovinys išvyksta iš Lietuvos penktadienį, vairuotojas turi suspėti įveikti maršrutą arba pasiekti vietą prieš 22:00 val., kitaip jis privalo sustoti ir laukti sekmadienio vakaro. * Kroviniai, kuriems reikalinga vairuotojo pagalba (neautomatinė įkrova), negali būti iškraunami ar įkraunami šių draudžiamųjų laikų metu (išskyrus tam tikras išimtis, pvz., šviežių maisto produktų ar kai kurių statybinių medžiagų, bet tai retas atvejis). Todėl planuodami siuntą prieš savaitgalį, visada verta pasitarti su logistika – kartais geriau palaukti iki pirmadienio rytos, nei rizikuoti, kad sunkvežimis stovės prie kelio krašto.

5. Kuo skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) trukmė?

Skirtumas yra esminis ir dažnai supainiojamas. FTL (Full Truck Load) – tai kai jums nuomojamas visas sunkvežimio priekaba. Jūsų krovinys yra vienintelis. Tokiu atveju maršrutas parenkamas trumpiausias ir greičiausias. Išvykimo laikas priklauso tik nuo to, kada jums patogu įkrauti prekes (žinoma, atsižvelgiant į vairuotojo darbo grafiką). Tai yra greičiausias, bet brangiausias variantas.

LTL (Less than Truck Load) – tai kai jūsų krovinys užima tik dalį priekabos (pavyzdžiui, 2 europaletes iš 33). Tokiu atveju sunkvežimis turi apvažiuoti po keletą sandėlių Lietuvoje, kad surinktų visus krovinius, o po to Vokietijoje jis taip pat sustoja keliuose iškrovimo vietose (pvz., vienas klientas Berlyne, antras – Magdeburge, trečias – Hanoveriuose). Dėl šių sustojimų, manevrų sandėliuose (kur gali praeiti kelios valandos laukiant eilės), bendras kelionės laikas visada ilgesnis. Jeigu FTL gali atvykti per 24 valandas, tas pats atstumas LTL formatu gali užtrukti 3 dienas.

6. Ar sunkvežimiai gali važiuoti tam tikru greičiu, ar yra ribojimų?

Daugelis klausia, kodėl nepavyksta nuleisti „pedalą į dugną“. Vokietijoje yra vienintelė šalis pasaulyje be bendro greičio ribojimo automagistralėse (Autobahn), tačiau tai netaikoma sunkvežimiams. * Vokietijoje sunkvežimių, kurių masė viršija 3,5 tonos, greitis ribojamas 80 km/h (daugeliu atvejų), o kai kurose ruožuose net 60 km/h. * Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi intelektualius greičio ribotuvus, kurių išjungti neįmanoma legaliai. Todėl net jei vairuotojas nori važiuoti greičiau, kad pasivytų laiką, technika ir įstatymai to neleidžia. Vidutinis kelionės greitis, atsižvelgiant į sustojimus, miestų ribas ir poilsį, retai kada viršija 50–60 km/h.

7. Kaip veikia muitinė ir ar ji sukelia uždelsimus?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno zonoje ir ES narės, tai nereiškia, kad krovinys vaziuoja „be jokių patikrinimų“. * Bazinė situacija: Sienos kirtimas (pavyzdžiui, per Lenkiją) dažniausiai vyksta be sustojimo arba su ritualiniu dokumentų patikrinimu, kur trunka kelias minutes. * Rizikos kroviniai: Jei pervežate tabaką, alkoholį, vaistus ar brangų elektroniką, rizika, kad krovinys bus pašalintas į papildomą patikrinimą, išauga. * Sankcijos: Jei CMR sąskaita faktūra ar pirkimo-suties dokumentai yra užpildyti neteisingai, muitinė gali sustabdyti transportą kol bus išaiškinta situacija. Tokių atvejų aš esu matęs nemažai, ir jie gali prailginti kelionę nuo kelių valandų iki keletos dienų. Todėl dokumentų tvarka – 50 % sėkmės greitam pristatymui.

8. Kas atsitinka, jei vairuotojas susiduria su technine gedimu?

Tai kiekvieno logistikos koordinatorio ir kliento košmaris. Techniniai gedimai (pneumatinės pakabos gedimai, variklio problemos, padangų plyšimas) nutinka, nepaisant to, kaip gerai prižiūrimas automobilis. Esu matęs, kaip 20 metų senumo sunkvežimai važinėjo be problemų, o nauji „Mercedesai“ stodavo dėl elektronikos trikdžių. Jei įvyksta gedimas Vokietijoje (kas yra dažniausia, dėl didelio apkrovimo), procedūra tokia: 1. Vairuotojas skambina pagalbos tarnybai (ADAC ar pan.). 2. Atvyksta techninė pagalba. 3. Jei gedimas neišsprendžiamas vietoje, krovinys gali būti perkraunamas į kitą sunkvežimį. Šis procesas gali užtrukti nuo 4 iki 24 valandų. Patikimos transporto kompanijos visada turi draudimą ir techninę pagalbą, tačiau fizikas laikas – neįmanoma sugrąžinti. Klientui visada siūlau pasirūpinti draudimu (Cargo insurance), kuris apsaugotų nuo nuostolių, jei prekės sugestų arba suvėtų dėl ilgos laukimo trukmės šaltoje.

9. Ar įmanoma užsisakyti ekspresinį pervežimą į Vokietiją ir kiek tai kainuoja?

Taip, įmanoma. Ekspresinis pervežimas (Express) reiškia, kad sunkvežimis arba mažesnis transportas (pavyzdžiui, 3,5 tons sunkvežimis „kablyje“) yra skiriamas tik jūsų kroviniui. Jis nekelia jokių kitų krovinių ir važiuoja tiesiai į tikslą. Trukmė: * į Berlyną: 12–14 valandų (įskaitant įkrovą). * į Miuncheną: 18–20 valandų. Kaina? Ji gali būti nuo 2 iki 5 kartų didesnė už standartinį pervežimą. Tačiau jei jums stabdo gamybos linija dėl trūkstamų detalių, šios išlaidos pasiteisina. Verta paminėti, kad net ir ekspresiniu reisu vairuotojas turi laikytis poilsio laiko – nėra jokios galimybės „privažiuoti prie durų“ 30 valandų be sustojimo, tai būtų nelegalu ir pavojinga.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greičiausią galimą pristatymą?

Esu patvirtinęs, kad geriausias klientas yra tas, kuris aktyviai bendrauja. Ką galite padaryti jūs? 1. Laiku pateikite dokumentus: CMR sąskaitos faktūros ir pirkimo sutarčių kopijos turi būti paruoštos prieš atvykstant vairuotojui. 2. Sutikrinkiš krovinius: Jei vairuotojas atvyksta 15:00, o pradeda ieškoti prekių, kurių nėra, arba pakuoja jas netvarkingai, tai valandas praleidžiamas akivaizdžiai be reikalo. Turėkite prekes paruoštas prie rampos. 3. Nurodykite tikslų adresą: Vokietijoje yra daug panašių gatvių pavadinimų. Neteisingas ZIP kodas arba miesto rajonas gali nuvesti vairuotoją į kitą miesto pusę. 4. Susisiekite su gavėju: Patikrinkite, ar Vokietijoje esantis sandėlis dirbo tą dieną, kada planuojamas atvykimas, ir ar jie tai žino. Dažnai vairuotojai atvyksta, o gavėjas sako: „Mes nežinojome, kad ateisite šiandien, mūsų vadybininkas atostogauja“.

Išvada

Sumažėjus atstumams tarp šalių dėl geresnių kelių, mums visiems kyla noras tikėti, kad prekės gali persikelti iš Vilniaus į Miuncheną per kelias valandas kaip elektroniniu laišku. Deja, realybė yra kitokia. Kelionės trukmė į Vokietiją yra sudėtingas derinys tarp atstumo, teisės aktų, oro sąlygų ir žmogiškojo faktoriaus.

Išvadoje noriu pabrėžti: planuokite savo siuntas su atsarga. Nors dauguma krovinių pasiekia tikslą per 2–3 dienas, visada verta numatyti papildomą dieną neatpažįstamoms situacijoms. Pasitikėkite savo logistikos partneriu – jei jis sako, kad reikia 3 dienos, tikėkite, tai paremta ilgamečia patirtimi, o ne noru uždirbti daugiau. Greitis pervežimuose svarbus, tačiau saugumas ir krovinio vientisumas yra prioritetiniai.

Gerai suprasdami šiuos procesus – nuo to, kodėl sunkvežimis išvyksta ne anksčiau nei užpildomas, iki to, kodėl jis turi sustoti prieš šeštadienio vidurnaktį – galėsite ne tik efektyviau valdyti savo verslo procesus, bet ir išvengti nereikalingo streso. Logistika nėra magija, tai tikslus mokslas, kurį mes, ekspertai, stengiamės pritaikyti jūsų poreikiams.