Kelionės trukmė į Vokietiją be persėdimų: Visiškas vadovas ir eksperto nuomonė

Įvadas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnerė ir viena svarbiausių logistikos krypčių visame Baltijos regione. Kasdien tūkstančiai tonų krovinių keliauja mūsų automagistralėmis link Vokietijos pramonės širdies – nuo Hamburgo uosto iki Miuncheno inžinerijos įmonių. Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu girdėjęs vieną tą patį klausimą, kurį dažniausiai užduoda tiek didieji eksportuotojai, tiek mažesnių siuntų siuntėjai: „Kiek laiko užtruks mano kroviniui nuvykti į Vokietiją, jei jis keliaus be persėdimų?“.

Atsakymas, panašu kaip ir patys logistikos procesai, nėra vienareikšmis. Skaičiuoti tik nuvažiuotų kilometrų greitį būtų per daug paprasta ir netikslu. Kelionės trukmę į Vokietiją be persėdimų – tai kompleksinis dydis, kurį lemia ne tik fizinis atstumas, bet ir techninės sąlygos, teisiniai reikalavimai, bei pačių vairuotojų darbo organizavimas. Straipsnyje aš nesirgsiu sausais statistiniais duomenimis, o bandysiu paaiškinti, kaip tai vyksta praktikoje, ką tiksliai reiškia „be persėdimų“ ir kodėl šis pasirinkimas dažnai būna geriausias sprendimas jūsų verslui.

Svarbu suprasti, kad „be persėdimų“ logistikoje paprastai reiškia tiesioginį krovininio transporto maršrutą, kai siunta nėra iškraunama tarpiniuose terminaluose ar sandėliuose. Tai užtikrina greičiau pristatymą ir mažesnę krovinio pažeidimo riziką. Tačiau net ir tokiu atveju, laikas nuo išvežimo iki pristatymo gali svyruoti. Kalbėsime apie realius terminus, vairuotojų poilsio režimus, įtakos veiksnius ir, svarbiausia, kaip tai visą laiką sujungta su jūsų lūkesčiais.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus subtilybes, susijusias su tiesioginiais pervežimais į Vokietiją, kad galėtumėte planuoti savo tiekimo grandines kuo tiksliau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, susidedantis iš dešimt pagrindinių klausimų, padėsiančių suprasti šios logistikos krypčies specifiką.

1. Kokia vidutinė kelionės trukmė į Vokietiją be persėdimų iš Lietuvos?

Vidutinė kelionės trukmė priklauso nuo konkrečios vietovės, į kurią keliaujame, tačiau galime išskirti tris pagrindinius intervalus. Jei keliaujame į Vokietijos vakarus (pvz., į Kelno, Frankfurto, Duisburgo regionus), kurie yra arčiausiai Lietuvos atsižvelgiant į geografiją (nors keliaujant per Lenkiją), kelionė trunka apie 18–24 valandas. Tiesioginis važiavimas be sustojimų techniškai įmanomas maždaug per 14–16 valandų, tačiau vairuotojų darbo laiko apribojimai (apie kuriuos kalbėsime toliau) priverčia šį laiką pratęsti.

Jeigu krovinys keliauja į Vokietijos pietus (Miunchenas, Niurnbergas, Štutgartas), trukmė svyruoja nuo 24 iki 30 valandų. Čia atstumas didesnis, o maršrutai eina per daugiau užstatytas vietas. Kelionės į šiaurę (Hamburgas, Brėmenas, Kielyje) paprastai trunka 20–26 valandas. Svarbu pažymėti, kad tai yra „vairavimo laikas“ su privalomais poilsiais, o ne tik grynas nuvažiuotas atstumas. Taigi, dažniausiai klientas gauna savo krovinį per 1–2 dienas nuo išvežimo momento, jei viskas vyksta sklandžiai.

2. Kas konkrečiai reiškia „be persėdimų“ tarptautiniame pervežime?

Terminas „be persėdimų“ (angliškai dažnai vartojamas direct shipment arba FTL – Full Truck Load) logistikoje turi gana aiškų apibrėžimą. Tai reiškia, kad krovinys, užkrautas į transporto priemonę Lietuvoje (prie siuntėjo arba mūsų sandėlio), nėra liedomas ir nėra iškraunamas iki pat galiniojo paskirties taško Vokietijoje.

Priešingai, kai kalbame apie dalinius krovinius (LTL – Less Than Truck Load), siunta gali būti vežama į tarpinį terminalą (pavyzdžiui, Kaune, Varšuvoje arba Berlyne), ten iškraunama, surūšiuojama ir pakrauta į kitą automobilį, kuris važiuoja toliau. Tokiu atveju „persėdimai“ būna ne tik fiziniai, bet ir laikiniai. „Be persėdimų“ pasirinkimas užtikrina, kad tarpinis sandėlis nedalyvauja procese. Tai sumažina krovinio pažeidimo, dingo arba sugadinto prekių riziką, nes prekės lieka vienoje sunkvežimio platformoje ir vienoje vairuotojo atsakomybėje visą kelionę.

3. Kokius vairuotojų poilsio režimus lemia šios kelionės trukmę?

Tai vienas svarbiausių faktorių, kurį dažnai pamiršta klientai, nesusipažinę su logistikos teisine puse. Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo laiko taisyklės, reglamentuojamos „EOBR“ (tachoografo) įrenginio. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kurią gali padalinti į 15 min. + 30 min.).

Be to, per 24 valandų vairuotojas negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais gali išsiimti iki 10 valandų du kartus per savaitę). Po 4,5 valandų vairavimo ir 45 min. pertraukos, laikas eina. Kai vairuotojas pasiekia 9 valandų vairavimo limitą, jis privalo padaryti 11 valandų nepertraukiamo poilsio (arba 9 valandų poilsį + 3 valandas per dieną). Todėl, net jei atstumas iki Hamburgo yra maždaug 1000 km, kurį „Ferrari“ galėtų nuvažiuoti per 10 valandų, sunkvežimis tai padarys ne greičiau kaip per 18–20 valandų dėl šių taisyklių. Jei maršrutas ilgesnis nei 9 valandos vairavimo, reikės nakties poilsio, kas automatiškai prailgina kelionę iki dviejų dienų.

4. Ar kelyje į Vokietiją yra vietų, kuriose dažnai užstringa eismas, dėl ko vėluojama?

Absoliučiai taip. Nors Vokietija garsėja savo automagistralėmis (Autobahn), kai kurios jų vietos yra chroniškai perkrautos. Vieni didžiausių „grybų“ yra Berlyno apylinkėse, ypač A10 žiedinėje aplinkkelį. Sujungiant visus pagrindinius kryptis iš rytų į vakarus ir šiaurės į pietus, čia dažnai susiformuoja spūstys, kurios gali trukti nuo pusės valandos iki kelių valandų.

Taip pat problematiška yra A9 magistralė (Miunchenas – Niurnbergas – Berlynas) ir Ruhro srities keliai (Vokietijos pramonės širdis), kur eismas intensyvus visą parą. Lenkijoje, kurią taip pat reikia kirsti keliaujant į Vokietiją, A2 autostrados mokesčiai ir konstrukcija kartais sukelia eismo stagnaciją prie mokamų sektorių. Esu patyręs atvejų, kai dėl avarijos vienoje vietoje, visas eismas sustodavo valandai, o tai tiesiogiai persiduodavo į pristatymo terminą. Todėl, planuodami „be persėdimų“ pervežimą, visada verta palikti laiko rezervą bent 4–6 valandoms.

5. Kuo skiriasi trukmė, jei keliaujama pavasario-vasaros arba žiemos sezonu?

Sezoniškumas daro didelę įtaką, nors ne tiek paties važiavimo greičiu, kiek kiek „priedų“ prie proceso. Žiemą, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, didelę įtaką daro orų sąlygos. Sniegas, ledas arba rūkas Vokietijos pietuose (Bavarijoje) arba Lenkijos lygumose gali priversti vairuotojus važiuoti lėčiau saugumo sumetimais. Be to, žiemą dažniau pasitaiko avarijų, kurios sukelia ilgalaikes spūstis.

Vasaros sezono metu (ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais) didelę problemą kelia statybų sezonas. Vokietijoje ir Lenkijoje vyksta intensyvios kelių remonto darbai. Dažnai viena eismo juosta uždaryta, o greitis ribojama iki 60 km/h arba mažiau. Tokiuose ruožuose sunkvežimiai, kurie ir taip važiuoja lėčiau dėl greičio ribojimų (paprastai 80 km/h Vokietijoje), sukuria „kamuolius“. Vasarą taip pat padidėja turistinio eismo intensyvumas, kas ypač pasireiškia pietų kryptimis link Alpių.

6. Ar „be persėdimų“ pervežimas visada brangesnis, ir ar tai verta greičio?

Taip, tiesioginis pervežimas (FTL) paprastai yra brangesnis už dalinių krovinių (LTL) pervežimą. Kodėl? Todėl, kad sumokėjote už visą sunkvežimio talpą, net jei joje užpildėte tik pusę. Taip pat, vairuotojas vyksta tiesiai į tikslą ir grįžta tuščias (arba ieško grįžtam krovinio), o tai taip pat įkastruojama į kainą.

Vis dėlto, klausimas „ar tai verta“ turi teigiamą atsakymą daugeliu atvejų. Pirma, tai greitis – siunta atvyksta 1–2 dienomis anksčiau nei su daliniais kroviniais (kurie gali „šokioti“ terminaluose 3–5 dienas). Antra, tai saugumas – mažiau manipuliacijų reiškia mažiau rizikos, kad brangios prekės bus sugadintos. Trečia, tai patikimumas – žinote tiksliai, kur yra jūsų krovinys, ir jis neprarasomas tarpinėse stotyse. Jei jums reikia pristatyti brangų įrangą arba sudėtingą produkciją į gamyklą, kurioje sustojimas gali kainuoti milijonus, papildoma kaina už tiesioginį reisą yra nedidelė investicija į ramybę.

7. Kaip įtakoja krovinio paruošimas (pakavimas) pačios kelionės trukmę?

Gali būti, kad tai nustebins, bet blogai supakuotas krovinys gali žymiai prailginti kelionę. Kaip? Jei prekės neufiksuotos ant palečių arba yra nestabilios, vairuotojas gali būti priverstas sustoti ir užtikrinti jų saugumą, jei pastebi, kad krovinys „keliauja“. Vokietijoje ir Lenkijoje policija dažnai tikrina krovinių fiksavimą.

Jei krovinys nėra pakruotas pagal taisykles (pvz., per sunki viena pusė), vairuotojas gali būti nubaustas, o transporto priemonė gali būti sustabdyta tol, kol bus ištaisyta klaida. Tai galiai užtrukti. Be to, jei krovinys paruoštas expedijavimui (t.y., lengvai pakraunamas ir iškraunamas), tai „nuo durų iki durų“ procese užtrunka mažiau laiko prie siuntėjo ir gavėjo. Gerai supakuotos ir pažymėtos siuntos leidžia vairuotojui išvykti iš Lietuvos ir pristatyti į Vokietiją be nereikalingų dokumentų tvarkymo ar krovinio perpakavimo delsimų.

8. Kokios dokumentinės procedūros gali sulėtinti pristatymą Vokietijos pasienyje arba viduje?

Nors Lietuva ir Vokietija yra abi Schengeno zonoje ir ES erdvėje, formalumų išvengti neįmanoma. Pagrindinis dokumentas yra CMR krovinio kvitas. Jeigu jame yra klaidų (neteisingas svoris, prekių kodai, gavėjo adresas), tai gali sukelti problemas.

Taip pat svarbu muitinės deklaravimas. Nors prekės juda tarp ES šalių, kai kurios prekės (pvz., alkoholis, tabakas, kai kurios chemikos, arba prekės su specialia paskirtimi, pvz., pašarai) gali reikalauti papildomų kontrolių arba susitarimų (EX-1 deklaracijos, jei prekės atvyko iš ne ES šalies anksčiau). Jei vairuotojas turi sustoti prie muitinės posto patikrinti dokumentus (nors tai retai nutinka standartinėms prekėms), tai gana užtrukti. Taip pat Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl atliekų (pakuočių) tvarkymo dokumentų, todėl jei trūksta „Lizenz“ dokumentų, gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kas privers vairuotoją laukti.

9. Ar įmanoma užtikrinti, kad kelionė įvyks per 24 valandas, ir ką tai reikalauja?

Įmanoma, bet tai priklauso nuo atstumo. Jei kalbame apie krovinius į Berlyną, Magdeburgą ar net Hamburgą, 24 valandų terminas yra realistinis, jei krovinys paruoštas iš anksto.