Kelionės planavimas keleiviams į Vokietiją: patogus maršrutas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų ne tik verslo kelionėms, bet ir turizmui bei asmeniniam poilsiui. Kaip žmogus, kuris pervežimo srityje praleido daugiau nei dvidešimtmetį ir matęs tūkstančius kilometrų, galiu pasakyti viena: sėkminga kelionė prasideda ne tada, kai įsijungiate variklį atvykusimo dieną, o tuomet, kai gerai išplanavote maršrutą. Dažnai keleiviai susiduria su iššūkiais, kurių būtų galima išvengti turint šiek tiek daugiau žinių apie kelių nuostatas, mokesčius ir logistiką. Šiame straipsnyje pasidalysiu savo patirtimi ir padėsiu susikurti ne tik trumpiausią, bet ir patogiausią, bei saugiausią kelionės schemą į Vokietiją.

Planuojant kelionę, svarbiausia ne tik pasirinkti tašką A ir tašką B, bet ir suprasti, kas vyksta tarp jų. Lietuva ir Vokietija nėra geografiškai artimos, tad kelias apima kelias valstybes, skirtingus kelių dangas ir kultūrinius niuansus. Nors šiuolaikinės navigacijos sistemės siūlo optimalius maršrutus, jos visada nemoka įvertinti žmogiškojo faktoriaus – būtinybės išsimiegoti, kokybiško maisto paieškos ar netikėtų eismo užstrigimų. Todėl, siekiant maksimalaus komforto, reikia atsižvelgti į daugelio detalių, kurias aptarsime toliau. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad kelionėje neiktų nė minutės nervų, o atvyktumėte į paskirties vietą atsinaujinę ir ramūs.

Šiame gide mes ne tik aptarsime geografinius maršrutus, bet ir atsakysime į praktiškiausius klausimus, kylančius keleiviams. Nuo dokumentų reikalavimų iki degalinių kainų logikos – visa tai sudaro vientisą paveiksllą. Tad, jei ruošiatės kelionei, ar tai būtų vizitas pas draugus, verslo susitikimas Berlyne ar slidinėjimas Alpėse, skaitykite toliau. Sužinosite, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurias, deja, darau dauguma pradedančiųjų keliautojų.

DUK

1. Kuris yra patogiausias maršrutas iš Lietuvos į Vokietiją automobiliu?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, į kurą Vokietijos dalį keliaujate, tačiau egzistuoja vienas pagrindinis „tramvajus“, kurį naudoja beveik visi profesionaliai vairuotojai ir patyrę keliautojai. Tai maršrutas per Lenkiją. Nors keliauti per Latviją ir Estiją (jūros keliu) atrodo traukiantis, tačiau jis dažnai būna brangesnis dėl keltų ir ilgesnis laiku. Patogiausias ir dažniausiai renkamas variantas yra važiavimas magistrale A1 Lietuvoje, toliau per Lenkiją (viaBaltica maršrutu) ir vėliau į Vokietiją.

Konkreciau, po Lietuvos sienos įveikiate Lenkijos kelius: S61 (Šiaulių–Varšuvos kelio tęsinys), vėliau A8 ir A2 link Varšuvos, o toliau pasirinkimas priklauso nuo tikslo. Jei keliaujate į Berlyną ar vakarinę Vokietiją, reikės pasukti link Liubeko arba per Ščeciną. Mano patirtis rodo, kad maršrutas per Ščeciną link A11 ir vėliau Berlyno žiedą (Berliner Ring) yra labai populiarus, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į Lenkijos kelių būklę. Nors viaBaltica nuolat gerinama, vietomis dar galima susidurti su sunkiai pravažiuojamomis vietovėmis arba remonto darbais. Todėl patogumo sumetimais visada verta pasitikrinti dabartinę eismo situaciją ir, jei įmanoma, išvengti važiavimo pro didžiuosius Lenkijos miestus pikinėmis valandomis, kas gali gerokai prailginti kelionę.

2. Ar reikia mokėti už važiavimą keliais (mokesčiai už kelius ar vignetes) šiame maršrute?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir teisingas atsakymas gali nulemti jūsų biudžeto dydį. Lietuvoje važiuojame nemokamai. Įveikus Lenkijos sieną, situacija kiek pasikeičia. Lenkijoje dauguma greitkelių yra mokami. Svarbiausia žinoti tai, kad Lenkijoje nėra vieningos vinietės sistemos, kaip, pavyzdžiui, Čekijoje ar Vengrijoje. Mokama už konkretų atkarpą, mokėjimas vyksta brankose (gate’uose). Galite mokėti grynaisiais pinigais arba kortele.

Čia pat ir prasideda svarbus niuansas: Lenkijos autostradų kainos nėra mažos, todėl maršruto planavimas turi įtraukti ir šias išlaidas. Jei norite sutaupyti, galima rinkti nacionalinius kelius (drogówki krajowe), tačiau tuomet prarandate laiką. Atvykus į Vokietiją, keleiviams automobiliais gaunasi maloni naujiena – Vokietijoje nėra mokamų autostradų (Autobahn) asmeniniams automobiliams. Nors pastaraisiais metais vyko diskusijos dėl vinietų įvedimo, teismas jas sustabdė, todėl šiuo metu važiuoti po Vokietijos greitkeliais galite nemokamai. Vienintelė išimtis yra kai kurių tunelių arba specialiųjų tiltų mokesčiai, tačiau jie reti ir dažniausiai tenka sunkvežimiams. Taigi, didžioji pinigų dalis keliui bus išleista Lenkijoje.

3. Kokius dokumentus būtina turėti sau kelionės metu?

Nors mes esame Šengeno erdvėje ir fizinės sienų patikros dažnai nebėra, tai nereiškia, kad galima važiuoti be dokumentų. Esu matęs daugybę situacijų, kai keleiviai nukentėjo dėl paprasto neatsargumo. Pirmiausia, turiite turėti galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens kodą kortelę (jei keliaujate ES šalyse). Vairuotojas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą.

Be to, automobilis turi būti techniškai tvarkingas, o tai patvirtina techninės apžiūros pažymėjimas (TA). Nepamirškite ir transporto priemonės draudimo poliso („Žalios kortelės“). nors Lietuvoje įprasta draudimą įsisakyti elektroniniu būdu, Vokietijoje ar Lenkijoje policijos pareigūnai gali paprašyti parodyti popierinį arba el. formos dokumentą. Be to, labai svarbu turėti duomenis apie civilinį atsakomybės draudimą (OSAGO). Jei keliaujate ne savo automobiliu, būtina turėti notarišką įgaliojimą vairuoti transporto priemonę, kad nebuvo įtarimų dėl vagystės ar neteisėto naudojimo. Šie dokumentai turi būti pasiekiami ne telefonu, o fiziškai arba greitai atspausdintuose kopijose.

4. Kaip tinkamai pasiruošti automobilį ilgai kelionei?

Esu matęs, kaip puikiai suplanuotos kelionės žlunga dėl banalaus techninio gedimo. Prieš išvykstant reikia atlikti „techninį patikrinimą“ savo jėgomis. Patikrinkite padangų protektoriaus gylį – jis turi atitikti sezono reikalavimus. Atsiminkite, kad Vokietijoje ir Lenkijoje žiemos padangos yra privalomos tam tikru laikotarpiu (nuo spalio iki balandžio), o tai yra griežtai kontroliuojama.

Ne mažiau svarbu yra tepalai, skysčiai (vanduo, „antifrizas“, skysčiai valytuvams) ir, žinoma, padangų slėgis. Ilgoje kelionėje netinkamas slėgis ne tik padidina degalų suvartojimą, bet ir keliau padidina padangų išsiplešimo riziką. Taip pat įsitikinkite, kad visos lempos veikia (ynet dienos žibintai, kurie Vokietijoje yra privalomi). Dėl saugumo visada verta turėti su savimi papildomą degalų kanistrą (atitinkamai saugiai uždarytą), vandens butelį ir paprastą įrankių rinkinį. Dauguma šiuolaikinių automobilių turi „serviso“ rinkinį, tačiau verta patikrinti, ar jame nėra pasibaigusių reikmenų.

5. Kiek laiko užtrunka kelionė ir kada geriausia išvykti?

Atstumas nuo Vilniaus iki, tarkime, Berlyno yra maždaug 1000–1100 kilometrų, atsižvelgiant į pasirinktą maršrutą. Teoriškai, važiuojant vidutinišku greičiu (įskaitant sustojimus), kelionė trunka apie 11–13 valandų. Tačiau tai yra „grynasis“ laikas be didesnių užstrigimų. Praktiškai verta skirti maždaug 14 valandų.

Kada išvykti? Mano patarimas kaip veterano: niekada nevykite taip, kad paskutinė kelionės atkarpa būtų naktį arba po ilgos darbo dienos. Jei įmanoma, pradėkite kelionę anksti ryte (4–6 valandą ryto). Tai leis išvengti didelių spūsčių prie didmiesčių (ypač Varšuvos arba Poznanės) ir leis atvykti į paskirties vietą dar esant šviesiai. Jei planuojate važiuoti per savaitgalį, atkreipkite dėmesį, kad Vokietijoje sekmadieniais naktį sunkvežimiams draudžiama važiuoti, todėl autostrados bus tuščesnės, o prieš tai – šeštadienį – gali būti labai judrūs.

6. Kur geriausia ilsėtis ir ką daryti su maistu?

Dvidešimt metų patirtis mokėjo vieno: neleiskite sau išalkti arba per daug pavargti. Lenkijoje ir Vokietijoje yra daug puikių poilsiaviečių (MOP – Miejsce Obsługi Podróżnych Lenkijoje, Rasthof Vokietijoje). Jos yra pažymėtos ženklais su paltuko arba stalo įrankių paveikslėliais.

Mano rekomendacija: maistas didžiųjų autostradų poilsiavietėse dažnai būna brangus. Jei norite sutaupyti ir valgyti sveikiau, pasiruoškite maisto namuose. Vokietijos poilsiavietėse dažnai galima rasti paprastų užeigų, kuriose parduodami karšti sumuštiniai arba kava, tačiau kainos gali smarkiai skirtis nuo mūsų įprastų. Lenkijoje situacija panaši, tačiau ten dažnai galima rasti ir vietinių prekybos centrų, esančių šalia autostradų išvyjimų, kur galima užsukti papietauti pigiau. Svarbiausia yra sustoti kas 2–3 valandas bent 15 minučių pailsėti. Tai ne tik klausimas fizinio komforto, bet ir saugumo – pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis nei girtas.

7. Kokie yra greičio apribojimai ir kaip juos laikomis?

Tai yra vienas pavojiausių dalykų, ypač Vokietijoje. Daugelis girdėjo apie Vokietijos „autobanus“, kur nėra greičio apribojimų. Tačiau tai yra mitas, kad jų nėra visur. Didžiojoje dalyje Vokietijos autostradų galioja rekomenduojamas greitis – 130 km/h, nors jis nėra įstatymu įtvirtintas kaip baudžiamas (jei įvyksta avarija ir važiavote greičiau, gali būti kaltinamas). Tačiau daugelyje vietų, ypač arti miestų arba remonto zonų, greičio apribojimai yra griežti – 120, 100 ar net 80 km/h. Už jų pažeidimą baudos yra milžiniškos, o greičio kamerų ten yra daug.

Lenkijoje situacija griežtesnė: užmiestyje greitis dažniausiai ribojamas iki 100 km/h, o greitkeliuose – 120 arba 140 km/h. Gyvenvietėse – dažniausiai 50 arba 70 km/h. Lenkijoje labai daug mobiliųjų greičio matuoklių ir foto radarų, todėl nerekomenduoju eksperimentuoti. Vokietijoje taip pat reikia atidžiai stebėti kelio ženklus, nes greičio limitai gali keistis staiga. Be to, Vokietijoje griežtai draudžiama naudotis greičio matuoklių detektoriais (radarais), už ką gali konfiskuoti net įrangą.

8. Ar yra kokių nors specifinių taisyklių, būdingų tik Vokietijai ar Lenkijai?

Taip, kai kurios taisyklės gali nustebinti lietuvius. Vokietijoje labai griežtai vertinamas automobilio techninis state ir įranga. Pavyzdžiui, automobilyje privalo būti pirmosios pagalbos aptaras, šokirėjančiojo signalo trikampis ir privalomi šviesos atšvaitai (šviesos liemenės). Be to, Vokietijoje griežtai draudžiama vairuoti su „šlamštais“ – jei automobilis labai nešvarus, pvz., numeriai neįskaitomi dėl purvo, gali gauti baudą.

Dar vienas svarbus dalykas – alkoholis. Vokietijoje ir Lenkijoje leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės (kaip ir Lietuvoje), tačiau vairuotojams-pradedantiesiems (nuo 21 metų ir mažiau nei 2 metų stažo) Vokietijoje riba yra 0,0 promilės. Taip pat Lenkijoje ir Vokietijoje draudžiama vairuoti su įjungta „avarine“ šviesa, jei nėra avarinės situacijos – tai skiriasi nuo kai kurių kitų šalių įpročių. Dar vienas Vokietijos niuansas – užkirsti kelią greičiau važiuojantiems automobiliams dešinėje juostoje. Jei važiuojate kairiausia juosta ir jus lenkia iš dešinės – jūs pažeidžiate taisykles, nors ir važiuojate leistinu greičiu.

9. Kaip elgtis esant techniniam gedimui ar avarijai užsienyje?

Tai būtina žinoti kiekvienam keleiviui. Pirmasis dalykas – nepamirškite savo saugumo. Jei įvyko gedimas arba avarija, įjunkite „avarines“ šviesas, užsidėkite šviesos liemenę (Vokietijoje ir Lenkijoje tai privaloma net ir dieną, jei esate už kelio ribų) ir pastatykite šokirėjančiojo signalo trikampį. Atstumas turi būti maždaug 100 metrų mieste ir 150–200 metrų užmiestyje (Vokietijoje rekomenduojama net 150–200m greitkeliuose).

Jei turite kasko draudimą, susisiekite su savo draudimo kompanija – dauguma jų turi pagalbos linijas, kurios veikia 24/7 ir gali padėti organizuoti techninę pagalbą bet kurioje ES šalyje. Jei neturite tokios galimybės, Vokietijoje galite skambinti pagalbos numeriu 01802 22 22 22 (ADAC), o Lenkijoje – 112 (visuotinis pagalbos numeris). Svarbu: niekada nepulte remonto automobilio arba nebandykite patys remontuoti automobilio ant greitkelio juostos – tai gyvybei pavojinga. Palikite automobilį ir užeikite už saugos grotų.

10. Ar verta rinktis autobusą užuot važiavus savo automobiliu?

Jei nesate įsitikinę savo vairavimo įgūdžiais ilgose kelionėse arba tiesiog norite atsipalaiduoti, autobusas gali būti puiki alternatyva. Šiuo metu Lietuvoje veikia daug patikimų keleivinių pervežėjų (pavyzdžiui, Kautra, Lux Express, Ecolines), kurie siūlo tiesioginius reisus į Vokietijos miestus (Berlyną, Hamburgą, Miuncheną).

Privalumai akivaizdūs: nereikia rūpintis degalų kainomis, mokesčiais už kelius Lenkijoje, automobilio technine būkle arba pavargimu. Galite skaityti knygą, žiūrėti filmą arba miegoti.