Kelionės planavimas iš Vokietijos: patikimas ir išsamus sprendimas

Vokietija neabejotinai yra Europos ekonominės širdies ir logistikos centras. Kasmet milijonai tonų krovinių ir tūkstančiai žmonių keliauja į šią šalį ir iš jos, ieškodami gerovių, grįžtant namo arba plėsdami verslą. Esdamas srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai teigti: sėkmingas kelionės ar krovininio pervežimo planavimas iš Vokietijos nėra tik automobilio pasirinkimas ar bilieto įsigijimas. Tai sudėtingas mozaikos sudėliojimas, kuriame kiekvienas detalės – nuo dokumentų tvarkos iki kelių situacijos – turi lemiamą reikšmę.

Nors Vokietija pasižymi puikia infrastruktūra ir „vokišku tvarkingumu“, net ir čia pasitaiko iššūkių, galių sujaukiančių net patį atidžiausią planuotoją. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, padėsiančiomis jums suprasti, kaip veikia tarptautinių pervežimų mechanizmas, kaip išvengti tipiškų klaidų ir kas tikrai įtakoja jūsų kelionės ar krovinio saugumą bei laiką. Mūsų tikslas – suteikti jums pilną ir išsamų vadovą, kuris leistų jaustis ramiai, kai raktai perduodami vairuotojui ar kai ruošiatės išvykti patys.

Įvadas

Planuojant kelionę ar krovinių pervežimą iš Vokietijos, svarbiausia yra ne vien geografinis atstumas, bet ir organizacinis procesas. Per savo ilgametę praktiką mačiau, kaip nekilnojamojo turto perkėlimas iš Miuncheno į Vilnių ar verslo atstovybės įkūrimas Berlyne gali virsti tikru košmaru, jei trūksta informacijos. Vokietijos logistika turi savo specifiką: čia griežtai laikomasi darbo laiko normų, kelių mokesčių (Maut) sistema yra viena sudėtingiausių Europoje, o muitinės procedūros, net ir ES viduje, turi savo niuansų.

Šiame straipsnyje mes nesirūpinsime turistinio maršruto planavimu (kur lankyti, kur pavalgyti). Mes kalbėsime apie logistiką: kaip saugiai ir efektyviai perkelti save, savo turtą ar prekes iš Vokietijos. Mes aptarsime dokumentus, kuriuos būtina turėti ne tik „popieriniame“ variante, bet ir elektroniniame, paaiškinsime, kodėl kaina nėra pastovi ir nuo ko ji priklauso, bei atsakysime į klausimus apie draudimą ir atsakomybę.

Nepaisant to, ar planuojate grįžti gyventi į Lietuvą, ar ketinate importuoti mašiną, baldus ar pramoninę įrangą, principai išlieka tie patys: parengimas, tikslumas ir profesionali pagalba. Štai irgi vienas svarbiausių dalykų, kuriuos per 20 metų išmokau – geriausia „pataisyti“ problemas dar prieš jos pasirodant. Todėl šis straipsnis yra jūsų žemėlapis per tą, kas atrodyti gana sudėtinga, bet su žiniomis tampa valdoma.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos klientai užduoda mano karjeros eigoje. Atsakymai į juos padės jums susiformuoti išsamų vaizdą apie tai, kas laukia planuojant išvyką iš Vokietijos.

1. Kokius pagrindinius dokumentus reikia turėti planuojant krovinių pervežimą iš Vokietijos?

Tai vienas pagrindinių klausimų, nes be teisingai parengtų dokumentų kelionė gali sustoti ties pirmuoju patikrinimu. Jei kalbame apie krovinius, būtina turėti CMR važtaraštį. Tai yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis sandorį tarp siuntėjo, vežėjo ir gavėjo. Jame turi būti tiksliai nurodytos krovinių charakteristikos, svoris ir vietų skaičius.

Be to, jei pervežami prekiniai kroviniai (ne asmeniniai daiktai), būtinos kvitų (Rechnung) kopijos, patvirtinančios prekių kilmę ir vertę. Jei planuojate vežti transporto priemonę (pavyzdžiui, automobilį iš Vokietijos), reikės originalo vairuotojo pažymėjimo, techninio paso (Fahrzeugschein) ir, jei reikia, notarinio įgaliojimo važiuoti užsienyje. Asmeninių daiktų (perkeliant gyvenamąją vietą) atveju, svarbu turėti detalių inventoriaus sąrašą (Packing List) su nurodyta apytikrė verte, taip pat dokumentus, patvirtinančius gyvenamosios vietos pakeitimą (pvz., išregistruotą iš Vokietijos gyvenamąją vietą), kad būtų galima taikyti mokesčių lengvatas.

2. Ar reikia eiti per muitinę, jei keliuojama iš Vokietijos į kitą ES šalį (pvz., Lietuvą)?

Dažnai kyla klaidingas nuojauta, kad ES viduje muitinė neegzistuoja. Tai tiesa tik dalinai. Fizinės sienos ir muitinės postų kontrolės nebėra, tačiau muitinės procedūros vis dar vyksta. Jei pervežami asmeniniai daiktai (baldai, rūbai, buitinė technika) ir jūsų šeima pakeitė gyvenamąją vietą iš Vokietijos į Lietuvą, šis veiksmas laikomas nekomerciniu perkėlimu ir dažniausiai nuo PVM ir importo mokesčių atleidžiamas. Tačiau būtina pateikti deklaraciją „EM“ (Exemption Certificate) arba analogišką dokumentą Lietuvos muitinėje, kad įrodytumėte, kad daiktai naudoti ir jūsų nuosavybėje ne mažiau nei 6 mėnesius.

Jei kalbame apie prekinį krovinį, tai yra intrakomuninės prekybos (Intrastat) atvejis. Muitinės deklaravimas fiziškai sienoje nereikalingas, tačiau apskaitos tikslais reikia teisingai užregistruoti sandorį. Jei krovinys keliauja toliau į ne ES šalis (pvz., Jungtinę Karalystę po „Brexit“, Norvegiją ar Šveicariją), tuomet būtina atlikti pilną eksporto procedūrą, užpildyti eksporto deklaraciją ir pridėti TIR knygelę (jei naudojama), o šios šalys atliks importo kontrolę.

3. Kaip susiformuoja kaina už pervežimą ir kodėl ji gali skirtis?

Kainos formavimas – tai ne tiesiog atstumo dauginimas iš kuro kainos. Per savo patirtį mačiau, kaip klientai stebisi, kai viena diena kaina skiriasi nuo kitos. Pagrindiniai komponentai yra: kuro kaina (kurios svyravimai tiesiogiai veikia tarifą), vairuotojo darbo užmokestis (pagal Vokietijos ir ES tarifus, „Mindestlohn“), kelių mokesčiai Vokietijoje (Maut) ir kiti mokesčiai (pvz., tiltai Alpėse, jei keliuojama per Austriją ar Šveicariją).

Taip pat didelę įtaką turi sezoniškumas. Pavyzdžiui, rugsėjis yra vienas brangiausių mėnesių, nes prasideda mokslo metai, tėvai veža vaikus į universitetus, o verslas aktyviai veža prekes po vasaros atostogų. Taip pat reikia atsižvelgti į krovinio tipą: standartinis 33 europaletų krovinys kainuos mažiau nei „neįtvertas“ krovinius (kai reikia specialios įrangos krovimui) arba šaldytuvas. Taip pat, jei reikalinga „Last Minute“ paėmimo paslauga Vokietijoje, kaina gali būti aukštesnė dėl logistinių sunkumų rengiant maršrutą.

4. Kiek laiko užtrunka tipinis krovinio pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Standartinis tranzito laikas nuo Vokietijos centro (pvz., Frankfurto ar Miuncheno) iki Lietuvos yra apie 2–3 dienas. Tačiau „užtrunka“ sąvoka yra labai reliatyvi. Jei kalbame apie tarpininkavimą (kai mūsų kompanija suranda vairuotoją), tai reikia laukti, kol surandamas atitinkamas automobilis. Tai gali užtrukti nuo 1 iki 5 dienų, priklausomai nuo rinkos užpildumo.

Jeigu kalbame apie patį važiavimą, tai priklauso nuo maršruto. Vokietija didelė, todėl važiavimas iš Hamburgo užtruks ilgiau nei iš Berlyno. Taip pat svarbi vairuotojo poilsio laiko kontrolė (tachografai). Vairuotojas negali vairuoti be pertraukų, todėl net jei atstumas yra 1200 km, jis gali turėti praleisti naktį poilsio aikštelėje. Be to, jei krovinio pakrovimas Vokietijoje vyksta popietę, vairuotojas gali išvažiuoti tik kitą dieną ryte (dėl darbo laiko apribojimų sandėliuose), kas taip pat prailgina terminą. Todėl visada vertėtų planuoti atsargą ir numatyti 4–5 dienų laiko nuo užsakymo iki pristatymo.

5. Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę mano krovinio tipui?

Tai vienas techninių dalykų, kuriuo dažnai netenkame. Pasirinkimas priklauso ne tik nuo tūrio, bet ir nuo svorio. Paprasčiausias atvejis – 3,5 tonų sunkvežimis su „kėbulu“. Jis tinka perkelti 1–2 europaletes arba baldus iš 1–2 kambarių buto. Šie automobiliai gali važiuoti greičiau (ne visur yra 80 km/h riba), tačiau jų svorio limitas yra griežtas – jei užpildysite pilną 3,5 t automobilį sofos ar knygoms, jis gali viršyti leistiną svorį.

Didesniems kroviniams (pvz., namų apyvokos prekėms iš parduotuvės ar pilnam butui) reikalingas 7,5 tonų sunkvežimis arba 13,6 m puspriekabė (tarpinė ašis). Šie automobiliai gali paimti iki 33 europalečių. Jei pervežate brangų elektroniką ar maisto produktus, reikės šaldytuvo arba tentinio sunkvežimio, turinčio „kietą“ kėbulą („Koffer“), kad krovinys būtų apsaugotas nuo vagystės ir oro sąlygų. Svarbu tiksliai nurodyti, ką pervežate, nes neteisingai pasirinktas automobilis gali lemti tai, kad krovinis tiesiog netilps arba bus pažeistas.

6. Kokios draudimo galimybės yra ir ką daryti, jei krovinys pažeidžiamas?

Draudimas – tai tema, apie kurią dažnai kalbama tik tada, kai jau nutiko nelaikė. Standartinis draudimas, kurį turi visi vežėjai, yra pagal CMR konvenciją. Tačiau verta žinoti, kad šio draudimo išmokos sumos dažnai būna ribotos (pvz., 8,33 SDR vienam kilogramui), kas elektronikos ar brangių daiktų atveju gali padengti tik nedidelę dalį nuostolių.

Esu matęs situacijų, kai klientas, perkeldamas brangų pianiną, pasikliovė standartiniu draudimu. Kai kelyje atsirado avarija, kompensacija nebeuždenginėjo instrumento vertės. Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinių draudimą (All Risk), kuris apima visą krovinio vertę nuo išvežimo iki pristatymo. Jei krovinys pažeidžiamas, pirmiausia reikia sukurti defektų aktą (protokolą) vietoje, pasirašyti jį su vairuotoju ir nedelsiant pranešti draudimo kompanijai. Be vairuotojo pasirašyto akto, gauti kompensaciją yra beveik neįmanoma.

7. Ar yra kokių nors specialių reikalavimų dėl krovinio pakavimo Vokietijoje?

Vokietija yra griežta šalis ir čia ne tik mokama už kokybę, bet ir reikalaujama atsakomybės. Krovinys turi būti pakluotas taip, kad jis nejudėtų važiuojant. Neteisingai užfiksuotas krovinys gali ne tik pažeisti patį prekę, bet ir sukelti avariją – pavojingą vairuotojui ir kitiems eismo dalyviams.

Jeigu planuojate pakruoti daiktus patys (pavyzdžiui, grįžtant su savo automobiliu), būtina naudoti tvirtinimo juostas, apsauginius dangčius, putų polistireną. Jei naudojate profesonalų vežėją, jis paprastai siūlo pakavimo paslaugas. Vokietijos sandėliuose dažnai reikalaujama, kad europalečių krovimas būtų atliktas pagal VDI standartus (pvz., VDI 2700), kuris reglamentuoja, kaip dėti dėžes ant paletės, kad ji neišsiristų. Neteisingai supakuotas krovinys gali būti atmestas sandėlyje, o tai uždelgs visą procesą.

8. Kaip elgtis, jei reikia pervežti ypatingai didelius ar sunkius krovinius (projektinė veža)?

Projektinė veža (pvz., industrinės mašinos, vėjo jėgainių dalys, jachtos) visada yra individualus užsakymas. Tokiu atveju negalima taikyti standartinių kainų ar terminų. Pirmiausia reikia gauti tikslias krovinio matmenis, svorį ir svorio centro tašką. Vėliau reikia gauti specialius leidimus (kelių tarnybų licencijas) Vokietijoje ir tranzitinėse šalyse, nes tokie automobiliai dažnai viršija standartinius matmenis ar svorį.

Be to, dažnai reikia lydinčių automobilių (policijos ar privačių), kurie praneša kitiems eismo dalyviams apie didelį krovinį. Tokioms vežoms planavimas prasideda ne išvykos dieną, o savaitėmis ar net mėnesiais anksčiau. Mano patirtis rodo, kad štai čia dažniausiai žlunga nepatyrusių planuotojų laiko grafikai, nes gauti leidimą Vokietijos „Autobahn“ tinklui gali užeiti ilgiau nei tikėtasi.

9. Ką daryti, jei krovinio atsiėmimas Vokietijoje vėluoja?

Tai labai dažna situacija, ypatingai perkeliant gyvenamąją vietą arba gaunant prekes iš gamintojų. Vokietai yra disciplinuoti, tačiau ir jų sandėliuose gali būti neryškumų, arba tiesiog paskutinis klientas pavėlavo. Jei krovinio atsiėmimas vėluoja, vairuotojas praranda laiką.

Pagal Vokietijos įstatymus ir logistikos standartus, vairuotojas turi teisę reikalauti laukimo kompensacijos (Wartezeitvergütung), jei vėlavimas nėra jo kaltė. Šios išlaidos gali būti įskaičiuotos į galutinę sąskaitą. Todėl, kaip ekspertas, visada patariu klientams susitikti su vairuotoju arba sandėlininku anksčiau ir suderinti tikslų laiką. Jei žinote, kad prekės bus paruoštos tik 14:00 val., nerašykite 10:00 val., kadangi vairuotojas gali atvykti anksti, laukti ir pateikti papildomą sąskaitą už laukimą, kurią jums teks mokėti.

**10.