Kelionės planavimas iš Vokietijos: kaip sutaupyti laiko ir pinigų

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, viena dažniausiai girdimų frazių nuo klientų yra: „O kiek tai kainuos ir kiek laiko užtruks?“ Per daugiau nei dvidešimt metų savo karjeros susidūriau su tūkstančiais situacijų, kurios mokėjo vieno pagrindinio dalyko – Vokietija yra ne tik Europos, bet ir viso kontinento logistikos širdis. Tačiau ši širdis plauna ne tik pinigais, bet ir reikalauja preciziko, lyginamo su šveicarių laikrodžiu. Planuojant krovininę kelionę iš Vokietijos, ar tai būtų prekių gabenimas į Lietuvą, Lenkiją ar toliau į Skandinaviją, kiekviena detalė turi savo kainą ir reikšmę.

Nesvarbu, ar esate didelės gamyklos logistikos vadovas, ar mažos įmonės savininkas, bandantis išsiųsti pirmąjį partijos krovinį, pagrindiniai principai išlieka tie patys. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie to, kaip logistika veikia „po gaubtu“, ir pakalbėsiu apie tai, kaip profesionaliai suplanuoti maršrutą, kad išvengtumėte brangių klaidų ir nereikalingų lašą laiko. Sutaupyti čia galima ne renkant pigiausią pasiūlymą, o suprantant procesus ir efektyviai valdant išteklius.

Įvadas: Kodėl Vokietija yra specifinis atvejis?

Vokietija turi vieną tankiausių ir moderniausių kelių tinklų Europoje, tačiau tai reiškia ir vieną didžiausių eismo intensyvumo lygių. Be to, šalis turi griežtus teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojų darbo laiką, sunkiasvorių transporto priemonių judėjimą (ypač sekmadieniais ir švenčių dienomis) bei, žinoma, garsiąsias „Maut“ – kelių mokesčius. Mano patirtis rodo, kad dauguma klientų, matydami galutinę sąskaitą, stebisi, kodėl kaina pakilo arba kodėl krovinys atvyko vėliau, nei planuota. Dažniausiai priežastis slypi ne pervežėjo nerangume, o neadekvatiame iš anksto planavime.

Efektyvus kelionės planavimas iš Vokietijos tai ne tiesiog maršruto paieška žemėlapyje. Tai kompleksinis procesas, apimantis krovinio paruošimą, tinkamos transporto priemonės pasirinkimą, dokumentų tvarkymą ir lankstumo gebėjimą reaguoti į nepageidaujamas situacijas, tokias kaip eismo spūstys ar techniniai sugedimai. Sekančiuose skyriuose, atsakymu į dažniausiai užduodamus klausimus, aš pasidalinsiu savo žiniomis, kaip šį procesą padaryti sklandžiu ir ekonomiškai naudingu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius veiksnius labiausiai veikia galutinę pervežimo kainą iš Vokietijos?

Dažnai klientai mano, kad kainą formuoja tik atstumas kilometrais. Tačiau per mano dvidešimt metų patirtį tapo aišku, kad atstumas yra tik kintamasis tarp daugelio kitų. Vokietijoje vienas didžiausių kainos formuotojų yra kuro kaina, kuri čia yra gana aukšta, ir mokesčiai už važiavimą autostradomis (Maut). Šis mokestis priklauso nuo sunkiasvorio transporto ekologinės klasės ir ašių skaičiaus.

Be to, didelę įtaką turi rinkos pasiūla ir paklausa (taip vadinamas „sezonas“). Pavyzdžiui, prieš Kalėdas ar vasaros atostogų pradžią transporto priemonių trūkumas staiga padidina kainas. Taip pat svarbu ir krovinio tipas – jis reikalauja specialios įrangos (pvz., šaldymo mašinos, tentai su liftu, „mega“ traileriai). Negaliu pamiršti ir vairuotojų darbo sąnaudų: Vokietijoje darbo užmokestis standartų požiūriu yra aukštas, tad ir kvalifikuoto vairuotojo valandos savikaina nėra maža. Sutaupyti galima tik gerai suplanavus užsakymą ir išvengiant skubos, nes skubos mokestis logistikoje gali padidinti sąskaitą net 30–50 proc.

2. Kaip tinkamai suplanuoti maršrutą, kad išvengti didelių eismo spūsčių (Stau)?

Vokietijos autostrados (Autobahn) yra legendinės, tačiau rytais ir vakarais jos tampa viena didžiausių klientų košmarų. Mano patarimas: vengti didžiųjų miestų „ašarų“ aukščiausiomis valandomis. Jeigu įmanoma, reikia planuoti krovinio išvežimą ar pristatymą taip, kad vairuotojas nepraeitų per Miuncheną, Štutgartą, Frankfurtą arba Rūro sritį (Ruhrgebiet) nuo 6:00 ryto iki 9:00 ryto bei nuo 16:00 iki 19:00 valandos.

Taip pat būtina atsižvelgti į statybų zonų (Baustelle) skaičių. Vokietijoje keliai nuolat remontuojami, o statybų vietos dažnai yra siaurinamos, kas sukuria „grėsmių taškus“. Mes, planuodami maršrutus, visada naudojame profesionalias navigacijos sistemas, skirtas sunkiasvoriams transporto priemonėms, kurios atsižvelgia į transporto priemonių aukščio, svorio ir pločio apribojimus. Paprasta žemėlapių programa gali nukreipti per miesto centrą, kur ženklas „Įvažiavimas sunkiasvoriams draudžiamas“ gali lemti ne tik baudą, bet ir dienų dydžio vėlavimą.

3. Kuo skiriasi dalinis (LTL) ir pilnas krovinys (FTL), ir kada verta rinktis vieną ar kitą?

Tai vienas esminiausių klausimų, leidžiančių sutaupyti. Pilnas krovinys (Full Truck Load – FTL) reiškia, kad jūsų prekės užpildo visą sunkiasvorį automobilį (arba jo svoris atitinka maždaug 22–24 tonas). Tokiu atveju automobilis važiuoja tiesiai iš siuntėjo į gavėją be sustojimų tarpinėse vietose. Tai yra greičiausias ir saugiausias, tačiau brangiausias būdas, jeigu krovinio trūksta.

Dalinis krovinys (Less than Truck Load – LTL) yra kai kelių klientų siuntos sujungiamos į vieną automobilį. Čia jūs mokate tik už užimamą vietą arba tūrį. Atrodo, kad tai idealus būdas sutaupyti, tačiau čia yra savas pavojus – tarpinis sandėliavimas. Krovinys gali būti nuvežtas į sandėlį, ten iškrautas, perrinktas ir vėl pakrautas į kitą automobilį. Tai didina pažeidimo riziką ir prailgina pristatymo laiką. Jeigu jūsų siunta nedidelė ir neskubi, LTL yra puikus pasirinkimas. Tačiau jei prekės brangios, trapios arba jums svarbus tikslus pristatymo laikas, visada rekomenduoju rinktis FTL arba dalinį krovinį be perrinkimo (taip vadinamas „direct part load“).

4. Kokius dokumentus būtina paruošti, kad krovinys nebuvo uždelstas Vokietijos muitinėje ar policijos kontrole?

Nors Vokietija yra ES narė ir vidinės sienos dažnai yra tik simbolinės, dokumentų tvarka išlieka griežta. Pagrindinis dokumentas yra TIR deklaracija (jei naudojama TIR knygelė) arba CMR važtaraštis. Tačiau daug kas pamiršta apie prekių pirkimo–pardavimo sutartis (invoices) ir pakavimo sąrašus (packing list). Šie dokumentai turi būti paruošti tris egzemplioriais ir turi būti aiškiai surašyti vokiškai arba angliškai.

Labai dažnai problema kyla su papildomais kodais, pvz., HS kodais (Prekių harmonizuotos sistemos kodai). Jeigu dokumentuose nėra tikslaus kodo, muitinės pareigūnai gali sulaikyti krovinį patikrinimui. Mano patirtis rodo, kad geriausia investicija yra pasamdyti kompetentingą custom's brokerį (muitinės brokerį), kuris užtikrins, kad visi dokumentai atitinka galiojančius reikalavimus. Vieną kartą neteisingai užpildyta CMR sąskaita kainavo klientui 400 eurų baudos už laiko praradimą terminaluose.

5. Kaip vairuotojo darbo laikas ir poilsis veikia pristatymo terminus?

Europos Sąjungos reglamentai dėl vairuotojų darbo laiko yra vieni griežčiausių pasaulyje, ir Vokietijoje jie yra kontroliuojami itin atidžiai. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o per parą gali dirbti tik 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10). Po savaitės jis privalo atlikti 45 valandų poilsį.

Ką tai reiškia klientui? Jei jūsų kelionė iš Miuncheno į Vilnių trunka apie 18 valandų, tai vairuotojas į Vilnių neatvyks ryte, jei startavo vakare. Jis privalo sustoti poilsio. Planuodami laiką, visada turėkite omenyje ne tik fizinį važiavimo laiką, bet ir šiuos legalius apribojimus. Būna situacijų, kai krovinys turi būti pristatytas tam tikru laiku (pvz., „just in time“ pristatymas į gamyklą), ir dėl blogo planavimo vairuotojas gali tiesiog negauti leidimo pradėti vairuoti tam tikru laiku, nes jam poilsio laikas „nepasileidžia“.

6. Ar verta rinktis pigiausią pervežėją rinkoje?

Trumpas atsakymas: ne. Ilgas atsakymas: logistikoje, kaip ir gyvenime, gauni tai, už ką moki. Pigiausias pasiūlymas dažnai slepia nematomas išlaidas. Gali būti, kad pervežėjas naudoja senas, technikai nepatikimas mašinas, kurios dažnai sugenda, kas atidėlioja siuntą. Dar blogiau – gali būti, kad jis vengia mokėti mokesčius (pvz., Maut) arba pažeidžia vairuotojų poilsio režimus.

Esu matęs atvejų, kai klientas, siekdamas sutaupyti 50 eurų, pasirinko nepatikimą pervežėją. Rezultatas – krovinys buvo pristatytas vėluoti, klientas gavo baudą nuo savo pirkėjo už pristatymo laiko pažeidimą, o prekės buvo pažeistos dėl blogo užkrovimo. Patikimas pervežėjas, nors kiek brangesnis, suteikia garantiją, atsakingumą ir, svarbiausia, ramybę. Jis turi gerą draudimą (pvz., CMR draudimas 1,5 mln. eurų ar daugiau), kas apsaugo jūsų turtą.

7. Kokios yra specifinės apkrovos (iškrovos) problemos Vokietijoje?

Vokietijoje labai populiarios yra vadinamosios „Fenestration“ – t. y. griežtai apibrėžtos pristatymo laiko (time slots). Tai reiškia, kad jei užsirezervavote laiką nuo 10:00 iki 10:30 valandos, o atvykstate 10:31, gali būti, kad sandėlis jūsų nepriims ir jums teks laukti iki kito laiko, o tai gali būti net kitos dienos.

Be to, daugelyje Vokietijos sandėlių nėra vairuotojų ar krovikų, kurie padėtų iškrauti krovinį. Vairuotojas turi būti pasiruošęs pats iškrauti savo krovinį (jei tai leidžia sveikata ir saugumas), arba reikia iš anksto susitarti dėl vairuotojo pagalbininkų (samdyti krovikus Lietuvoje ir vežti juos su savimi, arba rasti juos Vokietijoje – kas kainuoja brangiai).