Kelionės planavimas į Vokietiją: viskas apie saugumą ir komfortą

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių transporto krypčių ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame kontinente. Kasdien tūkstančiai vairuotojų kerta šios šalies sienas – vieni keliauja verslo reikalais, kiti traukia į atostogas Alpėse, o treti tiesiog gabena krovinius. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip smarkiai pasikeitė kelių kokybė, transporto priemonių technologijos ir patys vairavimo įpročiai. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: sėkminga kelionė visada prasideda ne tada, kai užvedamas variklis, o tuomet, kai daromas išsamus planas.

Kelionės planavimas į Vokietiją – tai ne tik žemėlapio paieška ir maršruto brėžimas. Tai sudėtingas procesas, apimantis techninį automobilio pasiruošimą, įstatymų išmanymą, psikologinį nustatymą ir galų gale – savo bei keleivių saugumo užtikrinimą. Vokiški keliai, ypač garsusis Autobanas, žymimi savo aukšta kokybe, tačiau jie reikalauja ir ypatingo discipline. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, kad jūsų kelionė būtų ne tik saugi, bet ir kuo patogesnė, be nereikalingų nervų ir staigmenų.

Svarbu suprasti, kad komfortas kelyje nėra tik prabangus salonas ar klimato kontrolė. Tai yra ramybė, kurią jaučiate tikėdamiesi, kad jūsų automobilis neleis, o jei ir įvyks nenumatyta situacija, žinosite, kaip elgtis teisėtai ir saugiai. Todėl, žingsnis po žingsnio, aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su kelione į Vokietiją.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi keliaujant į Vokietiją automobiliu?

Tai vienas pagrindinių klausimų, kurį dažnai užduoda pradedantieji keliautojai, o patirtis rodo, kad dėl dokumentų trūkumo galima susilaukti nemalonių pasekmių. Pirmiausia, tai akivaizdu, bet visada reikia patikrinti – vairuotojo pažymėjimas. Jis turi būti galiojantis ir, jei reikalinga, vertimas į lotynų kalbą arba tarptautinis vairuotojo pažymėjimas.

Svarbiausias dokumentas yra Transporto priemonės registracijos sertifikatas (mūsų vadinamos „techninės“). Jis turi būti originalas. Taip pat būtina turėti galiojančį civilinės atsakomybės draudimo „Žaliąją kortelę“. Nors Lietuva yra ES narė ir dažnai pasienio kontrolės nėra, Vokietijos policija gali tikrinti šį dokumentą. Be to, jei keliaujate ne savo automobiliu (pvz., draugo ar įmonės), būtina turėti raštišką įgaliojimą vairuoti šį automobilį, nurodantį savininko duomenis ir kelionės tikslą. Nepamirškite ir asmens dokumento (pasas arba ID kortelė). Profesionalas visada pasiduoda įprotį patikrinti šiuos dokumentus prieš išvykstant, o ne ties paties siena.

2. Ar reikia mokėti už važiavimą Vokietijos keliais (vinjetės ar mokesčiai)?

Vienas dažniausių mitų arba nesupratimų susijęs su kelių mokesčiais. Asmeniniams automobiliams Vokietijoje vinietės nėra. Važiavimas Autobanu (greitkeliais) ir kitais keliais asmeninėmis transporto priemonėmis yra nemokamas. Tai viena priežasčių, kodėl šalis yra taip patraukli tranzito šalis.

Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“. Jei keliaujate sunkvežimiu arba komerciniu transportu (pvz., furgonu, kurio bendroji leistina masė viršija 7,5 tonos), situacija visiškai kitokia. Tokioms transporto priemonėms yra taikomas mokesčiai už kelių naudojimą (LKW-Maut), kuris renkamas automatiškai per specialias sistemas. Jei planuojate kelionę didesniu furgonu verslo reikalais, būtinai pasidomėkite šiuo klausimu iš anksto, kad netyčia nesužeistumėte biudžeto. Taip pat verta paminėti, kad kai kurie tuneliai arba specialūs tiltai (pvz., Herremo tunelis arba kai kurie miestų centrai) gali turėti atskirus mokesčius, todėl visada verta sekti kelio ženklais.

3. Kokios yra pagrindinės taisyklės važiuojant Autobanu (greitkeliu)?

Autobanas yra Vokietijos lankomumo kortelė, tačiau jis kelia didelį atsakomybę. Legenda apie tai, kad Vokietijoje nėra greičio limito, yra tik dalinai teisinga. Nors didelėje dalyje greitkelių nėra fiksuoto greičio ribojimo (rekomenduojamas greitis yra 130 km/h, tačiau jis nėra privalomas), yra daugybė vietų, kurioje greitis griežtai apribotas (prie miestų, sankryžų, statybų zonų). Čia veikia foto fiksavimo kameros, ir baudos yra gana aštrios.

Svarbiausia taisyklė – eismo juostų disciplina. Dešinė juosta skirta tik važiavimui ir vengiama išvažiavimą, kairė – lenkimui. Jei važiuojate kairiąja juosta ir jus lenkia iš dešinės, jūs pažeidžiate taisykles, net jei važiuojate 200 km/h. Taip pat būtina laikytis saugumo atstumo. Vokiečiai yra labai drausmingi šiuo klausimu, o policija dažnai naudoja lėktuvus ir tiltus saugumo atstumui matuoti. Mano patirtis sako, kad Autobane geriau laikytis dešinės juostos ir tenkinasi vidutiniu greičiu, nei bandyti lenkti visus ir rizikuoti gyvybe.

4. Kokie privalomi įranga yra reikalaujama automobilyje Vokietijoje?

Saugumas Vokietijoje yra prioritetas nr. 1, todėl privalomosios įrangos sąrašas yra griežtai reglamentuojamas. Pirmiausia, tai apsauginės liemenės. Jos turi būti užsegamos visiems keleiviams tiek priekinėse, tiek galinėse vietose. Už tai, kad keleivys galinėje sėdynėje nebus užsegęs diržo, gali būti baudžiama.

Kita būtina įranga – apšvietimo liemenės (šviesiai atspindintys liemenės). Jos turi būti automobilyje tiek, kiek yra vietų (t.y., jei automobilis 5-vietis, reikia 5 liemenių). Taip pat būtina turėti švyturėlį (trikampį) ir pirmosios pagalbos aptarą. Rekomenduojama turėti ir degiųjų skysčių gesintuvą, nors jis ne visada yra privalomas asmeniniams automobiliams, bet labai padeda išvengti didesnių rūpesčių avarijos atveju. Jei keliaujate žiemą, būtina pasirūpinti ir žieminėmis padangomis bei sniego grandinėmis (pastarosios privalomos tam tikrose vietovėse, jei to reikalauja kelio ženklai).

5. Kaip elgtis avarijos ar techninės gedimo atveju?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau būti pasiruošusiam – tai experto požymis. Jei įvykeda avarija ar gedimas Autobane, pirmiausia reikia įjungti žibintus (avarinius) ir uždėti švyturėlį (nepamirškite dėvėti apsauginę liemenę!). Svarbiausia taisyklė: jei įmanoma, palikite automobilį ir užsidėję liemenę persikėkelite per apsauginę atitvarą į saugią vietą. Autobane niekada nebučkite automobilio, jei jis yra važiuojamojoje dalyje – tai viena pavojingiausių vietų.

Būtina skambinti pagalbos numeriu 112 (veikia visoje Europoje). Vokietijoje šios tarnybos veikia labai efektyviai. Jei įvykė avarija su kitu dalyviu, būtina užpildyti avarijos protokolą (Europos avarijos pareiškimo formą). Jei abiejų šalių nuomonės sutampa, tai greitai išspręs problemą dėl kaltės. Jei ne – laukite policijos. Niekada nepripažinkite kaltės vietoje ir nepasirašinėkite tuščių dokumentų. Iš mano patirties, rami ir šaltai apgalvota reakcija gedimo metu taupo ne tik nervus, bet ir pinigus.

6. Ar Vokietijoje yra draudžiama vairuoti išgėrus? Kaip atrodo alkoholio koncentracijos limitai?

Vokietija turi griežtas alkoholio vartojimo kontrolės taisykles, nors ir šiek tiek lengvesnes nei kai kurios kitos šalys. Bendrasis atleidžiamas alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės. Tačiau jaunesniems nei 21 metų vairuotojams bei naujokams, kurie vairuoja mažiau nei 2 metus (probacinis laikotarpis), limitas yra absoliutus – 0,0 promilės.

Verta paminėti, kad jei alkoholio kiekis kraujyje svyruoja nuo 0,5 iki 1,09 promilės, gresi bauda (paprastai 500 eurų) ir 2 taškai Vokietijos vairuotojo sąskaitoje (Fahrerlaubnisregister). Jei viršijate 1,1 promilės, baudos gerokai didesnės, gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas, o be to, reikės eiti medicininį-psichologinį patikrinimą (MPU), kuris yra brangus ir sudėtingas. Mano patarimas paprastas: jei planuojate vakarėlį su alumi, vairuoti net nesusimąstykite. Tai kainuoja per daug brangiai.

7. Kokios yra taisyklės susijusios su aplinkosauga (Umweltplakette – žalia kortelė)?

Tai labai svarbus taškas, ypač jei planuojate važiuoti į didmiesčius, tokius kaip Berlynas, Miunchenas, Kelnas ar Štutgartas. Dauguma Vokietijos miestų turi taip vadinamas „žalias zonas“ (Umweltzone). į jas įvažiuoti galima tik su tam tikru ekologiniu ženkliuku ant priekinio stiklo (Umweltplakette).

Šie ženkliukai būna trijų spalvų: raudonas, geltonas ir žalias. Raudoną ir geltoną daugiausia galioja senesniems automobiliams, tačiau daugumoje miestų jau galioja tik „žalia“ kortelė. Be jos įvažiavus į zoną gresi bauda, kuri svyruoja nuo 80 iki 100 eurų. Šią kortelę galima įsigyti Lietuvoje (dažnai techninės apžiūros centruose) arba jau Vokietijoje (degalinėse). Prieš išvykstant patikrinkite, ar jūsų automobilio techniniame pase turi nurodytą Euro standartą, pagal kurį išduodamas ženkliukas. Nenuvilkite šios kortelės – ji privaloma.

8. Kaip planuoti poilsies pertraukas ir kur geriausia ilsėtis?

Komfortas kelyje priklauso ne tik nuo sėdynių minkštumo, bet ir nuo to, kaip gerai jūs pailsite. Vokietijoje poilsio zonos (Raststätte) yra labai gerai išvystytos. Jos būna dviejų tipų: „Rasthof“ (su restoranu, degaline, parduotuve) ir „Rastplatz“ (paprastai tik tualetai ir pavėsis).

Mano patarimas: nebraizžykite per ilgai be pertraukų. Eismo saugumo ekspertai rekomenduoja padaryti pertrauką kas 2 valandas arba kas 200 km. Vokietijos poilsio zonos dažnai siūlo geros kokybės maistą (netgi tradicinius Vokiškus patiekalus), taigi tai gali būti ne tik fizinis, bet ir gastronominis poilsis. Taip pat verta paminėti, kad naktį daugumoje poilsio zų stovėjimas yra leidžiamas, tačiau kai kurios gali būti apribotos (pvz., sunkvežimiams skirtos zonos). Jei keliaujate su kemperiu, reikėtų ieškoti specialiai tam pritaikytų vietų (Stellplatz), kad nesumokėtumėte pernelyg aukšto mokesčio už paprastą automobilių stovėjimo aikštelę.

9. Kaip elgtis su degaline Vokietijoje? Ką svarbu žinoti apie mokėjimus?

Degalinių tinklai Vokietijoje yra labai išvystyti (Shell, Aral, Total, ir t.t.), tačiau kainos gali smarkiai svyruoti priklausomai nuo vietovės. Autobano degalinėse degalai dažniausiai brangiausi (kartais net 0,20–0,30 eurų brangiau nei miestų pakraščiuose). Jei norite sutaupyti, verta užsukti į mažesnes degalines mieste arba naudotis specialiomis programėlėmis, kurios rodo pigiausias kainas artimiausiose degalinėse.

Mokėjimas dažniausiai vyksta degalinėje prie kasos arba tiesiai prie stotelės (daugumoje prie stotelės reikia įvesti PIN kodą, jei mokate kortele). Svarbu: Vokietijoje vis labiau plinta „mokėk pirmas“ sistema, kai reikia sužinoti, kiek stotelės numeris, prieš kurį stovite, nes mokėjimas vyksta iš anksto. Taip pat nepamirškite, kad didžioji dauguma degalinių dirba visą parą, tačiau mažesnės kaimo vietovėse gali būti uždarytos naktį. Visada turkite šiek tiek grynųjų eurų atsarginėms.

10. Ar yra kokių nors ypatingų taisyklių, susijusių su technine automobilio būkle?

Vokietijos techninės apžiūros (TÜV) standartai yra griežti, ir tai atsispindi ir eismo kontrolėje. Policija gali sustabdyti automobilį ir patikrinti jo techninę būklę, jei kyla įtarimų. Dažniausiai problemos kyla dėl pernelyg nusidėvėjusių padangų (gylis mažesnis nei 1,6 mm) arba sugedusių žibintų.

Taip pat griežtai tikrinamas automobilio pakrovimas. Krovinys negali būti pakrautas taip, kad dengtų numerio ženklą ar šviesas, taip pat jis turi būti tvirtai užfiksuotas, kad neiškristų važiuojant. Jei automobilis yra techniškai netinkamas važiavimui (pvz., variklis smarkiai dūmga, yra degalų nutekėjimas), policija gali uždrausti tolimesnį važiavimą. Prieš išvykstant patikrinkite padangų slėgį, žibintus, stabdžius ir skysčių lygius. Tai paprasti veiksmai, kurie užtikrina, kad kelionė nebaigtųsi ant pakelės laukiant vilkiko.

Išvada

Kelionė į Vokietiją gali būti viena maloniausių ir sklandžiausių patirčių, jei tik jai pasiruošiate su atsakomybe. Kaip žmogus, kuris šiuos kelius įveikęs tūkstančius kartų, galiu pasakyti viena: geriausias draugas kelyje yra disciplina ir pasiruošimas. Nėra nieko blogiau, nei nustatyti laiką atvykti į susitikimą, bet dėl techninės bėdos arba baudos už nežinomą taisyklę vėluoti valandą.

Saugumas ir komfortas nėra priešingybės – jos eina ranka rankon. Gerai užtikrintas automobilio techninis budrumas, supratimas apie greičio limitus, poilsio planavimas ir paprastas žinių apie vietos įstatymus turėjimas leidžia mėgautis vaizdingais Vokietijos kraštovaizdžiais ir puikių kelių kokybe.

Tikimės, kad šis straipsnis padės jums išvengti pagrindinių klaidų ir padarys jūsų kelionę kuo ramesnę. Kelionė prasideda jums dabar, o ne tik tada, kai užsukate variklį.