Kelionės planavimas į Vokietiją – patogus išvykimas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų ne tik verslo, bet ir turizmo atžvilgiu. Kasmet tūkstančiai lietuvių vairuotojų keliauja į šią šalį – vieni vyksta apsipirkti „H&M“ ar „IKEA“ parduotuvėse, kiti lanko giminaičius arba tiesiog mėgsta vokišką kelių kokybę. Kaip žmogus, kuris pervežimų ir logistikos srityje praleidau daugiau nei dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: sėkminga kelionė prasideda ne tada, kai užvedamas variklis, o dar prieš kelias savaites, kai sėdi prie žemėlapio ar planuotojo. Nors maršrutas Lietuva – Vokietija atrodo įprastas ir net trumpas, kiekviena šalis turi savo niuansų, kurie gali gerokai apsunkinti kelionę, jei apie juos nežinote.

Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime techninius reikalavimus, bet ir pasidalinsiu patarimais, kaip padaryti tą išvykimą kuo patogesnį, saugesnį ir, svarbiausia, be nereikalingų nervų. Planuodamas kelionę, visada atsižvelgiu į tris pagrindinius dalykus: dokumentų tvarką, transporto priemonės paruošimą ir pačios šalies specifinius ypatumus. Vokietija yra griežta tvarkos šalis, todėl ten net mažiausios pažeidimai gali kainuoti brangiai. Tačiau sužinojęs taisykles, tu gali jaustis ten kaip namuose ir mėgautiu vienais geriausių kelių Europoje.

Toliau pateikiame išsamią informaciją, padėsiančią jums susiplanuoti idealų maršrutą ir išvengti dažniausių klaidų, kurias, deja, dažnai matau kelyje.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi, keliaujant į Vokietiją automobiliu?

Tai vienas svarbiausių klausimų, ir, mano patirtimi, dažnai pamirščamas. Nors Vokietija yra Šengeno erdvėje, tai nereiškia, kad galite važiuoti be dokumentų. Privalote turėti galiojantį asmens tapatybės dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Vairuotojo pažymėjimas taip pat būtinas, o jei jis – lietuviškas, tai Vokietijoje jis pilnai pripažįstamas.

Be to, su savimi būtina turėti transporto priemonės registracijos sertifikatą (techninį pasą). Jei automobilis ne jūsų, o, pavyzdžiui, draugo ar įmonės, būtina turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą vairuoti šį automobilį, nurodantį jo savininką ir naudotoją. Policija Vokietijoje labai dažnai tikrina, ar automobilis nenuogąstojamas, todėl „įgaliojimo ant popieriaus lapo“ gali nepakakti. Ir, žinoma, neleidžia užmiršti draudimo „Žalios kortelės“ (Green Card). Nors ji nebūtina visose Šengeno šalyse, Vokietijoje tai pagrindinis įrodymas, kad turite civilinės atsakomybės draudimą.

2. Ar reikia mokėti už važiavimą keliais (vignetes) ar mokesčius Vokietijoje?

Tai vienas maloniausių niuansų, skiriantis Vokietiją nuo jos kaimynų. Vokietijoje asmeniniais automobiliais važiuojant greitkeliais ir autobahnais, jokių mokesčių (vignetų) mokėti nereikia. Tai viena iš priežasčių, kodėl šalis taip patraukli vairuotojams – jūs galite važiuoti tūkstančius kilometrų nemokėdami nė cento už kelius.

Tačiau verta paminėti, kad jei jūsų maršrutas eina per Lenkiją arba Čekiją, ten reikės įsigyti vignetes arba mokėti už greitkelių ruožus. Lenkijoje dauguma greitkelių yra mokami, todėl rekomenduoju pasirūpinti elektronine vignetės arba transponderio įsigijimu iš anksto, kad išvengtumėtės eilių prie mokamų punktų. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad kai kurie tiltai ar tuneliai Vokietijoje (pvz., kai kurie miestų tuneliai) gali būti mokami, tačiau tai reti atvejai tarptautiniuose maršrutuose.

3. Kokios yra greičio apribojimai Vokietijoje ir ar tikrai galima važiuoti neribotą greitį?

Legenda apie neribotą greitį Vokietijoje gyva ir tebeveikia, tačiau ji turi daugybę išlygų. Didžiojoje dalyje „Autobahn“ (automagistralių) greičio apribojimo nėra, tačiau tai nereiškia, kad galima važiuoti taip, kaip tinka jums. Yra nerekomenduojamas greitis – 130 km/h ( Richtgeschwindigkeit). Jei įvyksta avarija važiuojant greičiau ir esate kaltas, draudimo išmokos gali būti sumažintos, o atsakomybė padidinta.

Be to, daugumoje ruožų, ypač arti miestų, sankryžų, statybų zonų arba važiuojant paviršiumi, griežtai galioja standartiniai apribojimai: 100 km/h greitkeliais, 50 km/h gyvenamuosiuose rajonuose ir 30 km/h zonose (dažnai pastebimos prie mokyklų). Vokiška policija naudoja daugybę radarų ir paslėptų kamerų, o baudos už viršytą greitį yra labai aukštos. Mano patarimas: jei nesate tikri dėl greičio, laikykitės 130 km/h arba žiūrėkite į ženklus.

4. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženklelis) ir ar jis būtinas lietuviams automobiliams?

Tai labai svarbus dalykas, ypač jei planuojate užeiti į didžiuosius Vokietijos miestus, tokius kaip Berlynas, Miunchenas, Hamburgas ar Kelnas. Dauguma miestų turi taip vadinamas „žaliasias zonas“ (Umweltzone), į kurias gali važiuoti tik automobiliai, turintys specialų ekologinę ženklelį ant priekinio stiklo.

Šis ženklelis rodo automobilio išmetamųjų teršalų klasę. Dauguma naujesnių arba vidutinio amžiaus lietuviškų automobilių gali gauti žaliąjį ženklelį (mažiausiai teršiantys), kuris leidžia važiuoti be apribojimų. Geltonas ir raudonas ženkleliai reiškia didesnius apribojimus arba visišką įvažiavimo draudimą. Ženklelį galima įsigyti daugelyje vietų Lietuvoje (prieš kelionę) arba Vokietijos degalinėse ir techninėse apžiūros stotyse. Jo kaina nedidelė, o bauda už važiavimą be jo miesto zonoje siekia 100 eurų ir daugiau. Geriau pasirūpinti keliais eurais iš anksto.

5. Kokią įrangą privaloma turėti automobilyje pagal Vokietijos įstatymus?

Vokietija yra griežta šalia, kas užtikrina saugumą kelyje, todėl privalomosios įrangos sąrašas tiksliai apibrėžtas. Pirmiausia, tai apsauginė liemenė. Tačiau čia yra svarbus niuansas: liemenė turi būti kiekvienam keleiviui, o ne tik viena vairuotojui. Be to, jos turi būti automobilyje, ne lagamine, o pasiekiamoje vietoje (pvz., po sėdynėmis arba glove box‘e), kad jas būtų galima užsidėti iš karto po išlipimo iš mašinos.

Taip pat būtina turėti pirmosios pagalbos apyrankę (ji turi būti negaliojusi, t.y. su galiojimo data, kuri paprastai yra 3-5 metai nuo įsigijimo) ir atsparų šviesos trikampį (šokiruojantįjį). Rekomenduoju turėti ir židinį su degikliu (nors tai nebūtina visiems, bet kai kuriose situacijose gali praversti). Jei važiuojate žiemą, būtina turėti žiemos padangas – tai ne rekomendacija, o įstatymas. Žiemos padangų reikalavimas galioja nuo spalio iki balandžio, taip pat ir esant žiemos sąlygoms (sniegui, ledui) bet kuriuo metų laiku.

6. Kur geriausia ir pigiausia užpilti degalus Vokietijoje?

Degalų kainos Vokietijoje svyruoja ir priklauso nuo regiono bei degalinės tinklo. Paprastai brangiausia yra pačiose automagistralėse (Autobahn) esančiose degalinėse, ypač didžiųjų tinklų, tokių kaip Shell, Aral arba Esso. Jos patogios, tačiau kainos gali būti 10-20 centų aukštesnės už vidurkį.

Mano patarimas: jei leidžia laikas, nusileiskite nuo magistralės į artimiausią miestelį arba degalinę, esančią šalia mažesnių kelių (B kategorijos keliai). Ten degalai dažnai būna žymiai pigesni. Taip pat verta naudotis specialiomis programėlėmis (pvz., „ADAC Spritpreisrechner“ ar „Tanken“), kurios realiu laiku rodo pigiausias degalines jūsų apylinkėse. Atkreipkite dėmesį, kad daugumoje degalinių galima apmokėti tik bankinėmis kortelėmis (EC-Karte) arba grynaisiais, o kai kurios tarptautinės kreditinės kortelės gali būti nepriimamos (nors situasi gerėja). Geriau turėti grynųjų eurų atsargą.

7. Kokiu maršrutu geriausia važiuoti iš Lietuvos, kad išvengti spūsčių?

Yra keletas pagrindinių maršrutų, tačiau populiariausias ir dažniausiai greičiausias yra per Lenkiją. Maršrutas eina per Marijampolę, Suvalkus, toliau per Lenkiją (Via Baltica) link Varšuvos, o paskui pasuka link Vokietijos sienos (Słubice/Frankfurt (Oder)). Šis maršrutas yra geriausiai išvystytas, tačiau Lenkijos kelių kokybė, ypač vietiniais keliais, gali varginti.

Alternatyva – važiuoti per Kaliningradą, tačiau čia reikia atsižvelgti į vizų reikalavimus, sienų kirtimo laiką ir papildomus mokesčius. Be to, keliai ten gali būti siauresni. Jei keliaujate šiaurės rytų Vokietijos link (pvz., į Hamburgą ar Brėmeną), verta svarstyti maršrutą per Lietuvos ir Latvijos uostus (Klaipėda arba Ryga) ir keltu į Vokietiją (Kylis arba Travemiundė). Tai leidžia atsipūsti nuo vairo, tačiau brangiau. Visgi, man kaip logistikos profesionalui, maršrutas per Lenkiją (A2 autostrada) visada išlieka pagrindiniu pasirinkimu dėl efektyvumo.

8. Kaip elgtis su automobiliu stovėjimo metu Vokietijos miestuose?

Stovėjimas Vokietijos miestuose gali būti tikras iššūkis ir „pinigų duobė“, jei nežinote taisyklių. Miestuose stovėjimas dažnai mokamas. Mokamose zonose (pažymėtose mėlyna ženklu su baltu raštu „P“) reikia įsigyti stovėjimo bilietą iš automatų, esančių gatvėje. Automatai dažnai priima tik monetas arba specialią kortelę, todėl vėlgi – turėkite grynųjų.

Labai svarbu suprasti „Parkscheibe“ (stovėjimo diską) sistemą. Vietose, kur nėra mokamas stovėjimas, bet yra apribotas laikas (pvz., „2 Stunden frei“ – 2 valandos nemokamai), turite uždėti ant priekinio stiklo specialų diską, nustatytą į atvykimo laiką. Jei disko nėra arba laikas neteisingas – gausite baudą. Taip pat niekada nestovėkite vietose, pažymėtose geltona linija (uždrausta stovėti) arba su neįgaliojo ženklu (jei neturitės leidimo). Vokietijoje labai aktyviai tobulinami stovėjimo kontrolės sistemai, todėl rizikuoti nėra verta.

9. Ką daryti, jei įvykia avarija ar pasidaro techninė bėda Vokietijoje?

Nors niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, būti pasiruošusiam – tai profesionalo požiūris. Jei įvykta avarija, pirmiausia užtikrinkite saugumą: įjunkite keturšaklį avarijinę signalizaciją, užsidėkite liemenes ir užstatykite šokiruojantįjį trikampį (mažiausiai 100 metrų prieš avarijos vietą greitkelyje arba 50 metrų mieste).

Vokietijoje veikia galinga pagalbos tarnyba – ADAC. Net jei nesate jų narys, galite paskambinti pagalbos numeriu 112 (visiškai nemokamai), kurie sujungs su policija arba greitosios pagalbos automobiliais. Jei turite „Kasko“ draudimą Lietuvoje, pasitikrinkite, ar jis covers išsiuntimą namo iš užsienio – tai dažnai taip, tačiau gali būti tam tikrų išlygų. Visada turkite su savimi draudimo poliso numerį ir pagalbos tarnybos telefoną, kurį gavote pasirašydami sutartį. Mano patirtis rodo, kad vokiškos pagalbos tarnybos atvyksta labai greitai, tačiau jų paslaugos be draudimo gali kainuoti labai brangiai.

10. Ar yra kokių nors kultūrinių ar elgesio niuansų vairuotojams, kuriuos verta žinoti?

Vairavimas Vokietijoje – tai ne tik taisyklės, bet ir kultūra. Vokiečiai kelyje yra labai disciplinuoti ir tikslūs. Vienas svarbiausių dalykų – dešinės juostos laikymasis. Jei važiuojate lėčiau nei srautas, privalote važiuoti dešinėje. Kairė juosta skirta tik lenkimui. Jei kairėje juostoje važiuojate ne lenkdami ir kas nors jums artėja iš galo, jis gali signalizuoti šviesomis – tai reiškia, kad jūs trukdote ir privalote pasitraukti.

Taip pat labai svarbu naudotis posūkio signalais („blinkeriais“). Vokietijoje tai beveik šventvė: net jei nieko nėra aplinkui, posūkio signalas turi būti įjungtas. Taip pat nenaudokite garso signalų be reikalo – tai laikoma agresyviu elgesiu. Jei pastebėsite, kad priešais važiuojantis vairuotojas rodo dešinę ranką (iš lango), tai gali būti senas, bet dar naudojamas gestas, reiškiantys „aš leidžiu pravažiuoti“ arba „dėkui“, tačiau dažniau šiuo metu naudojami „ūsų“ mirksėjimai šviesomis. Gerbkite kitus vairuotojus, ir jie gerbs jus.

Išvada

Kelionė į Vokietiją gali būti viena maloniausių ir sklandžiausių patirčių, jei tik iš anksto pasirūpinsite smulkmenomis.