Kelionės planavimas į Vokietiją: patogus ir be streso būdas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka viena populiariausių kryptų ne tik tiems, kurie keliauja verslo reikalais, bet ir turistams, bei tiems, kurie vairuoja pro šalį toliau į kitas Europos šalis. Kaip žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje dirbu beveik dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: gerai suplanuota kelionė – tai pusė sėkmės. Dažnai klientai klausia: „Kaip išvengti streso tiesioginių kelių?“, „Ar verta važiuoti pro miestus, ar geriau rinkti apkelius?“ ar „Kokie yra pagrindiniai suktukai, su kuriais susiduria vairuotojai Vokietijoje?“.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir suteiksiu jums išsamų gidą, kaip suplanuoti kelionę į Vokietiją taip, kad ji būtų ne tik patogi, bet ir maksimaliai be streso. Mes nekalbėsime tik apie tai, kurią automobilio markę pasirinkti (nors tai ir svarbu), bet daugiau dėmesio skirsime logistikai, maršrutų planavimui, Vokietijos eismo taisyklių niuansams ir būtent tiems smulkmenoms, kurios dažnai sukelia didžiausią nervų įtampą. Po daugelio metų praleistų už vairo ir krovinių bei keleivių gabenimo, ačiau pastebėjau, kad rami kelionė prasideda ne tada, kai užvedamas variklis, o dar prieš kelias savaites, kai prie stalo sėdate planuoti maršruto. Todėl, jei norite atvykti į tikslą šviežias ir nusiteikęs pozityviai, skaitykite toliau – čia rasite viską, ką reikia žinoti prieš išvykstant.

DUK

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi keliaujant į Vokietiją automobiliu?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir, galiu pasakyti, vienas svarbiausių. Nors Vokietija yra Šengeno erdvėje, ir sienos kontrolės dažnai nebūna, dokumentų tikrinimas gali įvykti bet kur, ypač esant techninėms apžiūroms ar eismo įvykiams. Pirmiausia, patikrinkite vairuotojo pažymėjimo galiojimą. Jeigu planuojate būti šalyje ilgiau arba jei jūsų pažymėjimas paseno – pakeiskite jį dar Lietuvoje.

Svarbu: jeigu keliaujate ne savo asmeniniu automobiliu, o, pavyzdžiui, draugo, kolegos ar nuomos automobiliu, būtinai turėkite raštišką savininko sutikimą vairuoti šį automobilį. Vokiškas policija yra labai atidi šiuo klausimu – jei automobilis ne jūsų, o sutikimo nėra, gali būti įtarimas dėl vagystės, ir automobilis gali būti konfiskuotas. Taip pat nepamirškite techninės apžiūros talono (TA) bei civilinės atsakomybės draudimo „Žalios kortelės“. Nors draudimas veikia visoje Europoje, pažymėjimas greičiau padės išspręsti problemas įvykus įvykiui. Ir, žinoma, asmens dokumentas – pasas arba asmens kodą turintis pažymėjimas.

2. Kaip geriausiai planuoti maršrutą, kad išvengtume didžiausių spūsčių (Stau)?

Vokietija garsėja savo automagistralėmis – „Autobahn“, tačiau jos gali tapti jūsų košmaru, jei nepasiruošiate. Per savo praktiką mačiau, kaip vairuotojai praleidžia valandas spūstyse, nors galėjo važiuoti šalutiniu keliu. Mano patarimas: nenaudokite tik vieno žemėlapio. Geriausia derinti kelias priemones.

Pirmiausia, „Google Maps“ ar „Waze“ puikiai tinka kasdieniam važiavimui ir rodo dabartines spūstis. Tačiau profesionalams planuojant ilgas keliones, aš visada rekomenduoju naudotis specializuota transporto priemone, pvz., „Peco Inspect“ ar panašiomis programėlėmis, kurios rodo ne tik spūstis, bet ir statybas, sankryžas, kuriose dažnai susidaro eismas, net jei spūsčio dar nėra. Taip pat verta atsižvelgti į važiavimo laiką. Vengkite važiuoti pro didžiuosius miestus (Frankfurtas, Miunchenas, Berlynas, Štutgartas) ryto ir vakaro piko valandomis (nuo 7:00 iki 9:00 ir nuo 16:00 iki 18:00). Jei įmanoma, planuokite pervežimą arba kelionę naktį – automagistralės naktį tuščios, o važiavimas yra daug lygesnis.

3. Ar tikrai Vokietijoje nėra greičio limito automagistralėse, ir kaip tai veikia saugumą?

Tai mitas, kad Vokietijoje galima važiuoti be greičio apribojimų visur. Taip, yra ruožų (pirmiausia tarp miestų), kurioje galioja rekomenduojamas greitis – 130 km/h ( Richtgeschwindigkeit), tačiau techninės būklės leidžiant galima važiuoti greičiau. Tačiau labai dažnai, ypač arti miestų, sankryžose ar statybų zonose, greitis ribojamas iki 120, 100 ar net 80 km/h.

Kaip ekspertas, primenu: gatvė nėra Formulės-1 trasa. Nors daugeliui leidžiama važiuoti greitai, reikia prisiminti apie „bausmės“ mokestį už greičio viršijimą. Vokietijoje baudos yra griežtos, o jei viršysite greitį daugiau kaip 20 km/h zonose, kuriose ribojimas yra 70 km/h ar mažiau, galite ne tik gauti didelę baudą, bet ir prarasti vairuotojo pažymėjimą vienam mėnesiui (vokiškai tai vadinama „Fahrverbot“). Be to, didelis greitis reiškia didesnės kuro sąnaudas. Jei jūsų tikslas – patogi ir be streso kelionė, laikykitės 130–140 km/h greičio. Taip taupysite nervus, kurą ir išvengsite staigaus stabdymo matant „Blitzer“ (greičio kamerą).

4. Kokie yra privalomi automobilio įranga reikalavimai Vokietijoje?

Vokietijos policija dažnai tikrina, ar automobilis atitinka saugumo reikalavimus. Nors Lietuvoje turime panašius reikalavimus, yra keletas niuansų. Būtina turėti: 1. Avarinį sustojimo trikampį. Jis turi būti lengvai pasiekiamas (ne bagažinės gilumoje po visais daiktais). 2. Pirmosios pagalbos apyrankę. Ji turi būti nesena (tikrinkite galiojimo datą ant pakuotės). 3. Atšvaitines liemenes. Tai labai svarbu. Vokietijoje reikalaujama, kad automobilyje būtų bent viena atšvaitinė liemenė kiekvienam keleiviui. Jei teks išlipti iš automobilio automagistralėje dėl gedimo ar avarijos, liemenės neįkainojamos. 4. Žibintų atsarginias lempas. Nors tai nebūtina kiekvienam automobiliui pagal įstatymus, tačiau jei jūsų žibintai degina ksenonus ar LED, dažniausiai atsarginės lempos neįmanoma pasikeisti patys, todėl šis reikalavimas nėra toks griežtas kaip senesniems automobiliams.

Taip pat verta paminėti, kad jei keliaujate žiemą, nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d. privaloma turėti žieminę padangą. O jei sniegas pasirodo anksčiau arba vėliau, žieminės padangos privalomos nepriklausomai nuo datos.

5. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženklelis) ir kodėl jis reikalingas?

Tai vienas dalykas, apie kurį dažnai pamiršta keliautojai iš Lietuvos. Jei planuojate važiuoti į didžiuosius Vokietijos miestus (pvz., Berlynas, Miunchenas, Kelnas, Hanoveris), jums būtinas „Umweltplakette“ – ekologinė ženklelis, kuris kabinamas ant priekinio stiklo. Vokietija siekia mažinti taršą miestuose, todėl į „Umweltzone“ (ekologines zonas) įvažiuoti gali tik automobiliai, atitinkantys tam tikrus išmetamųjų dujų standartus (dažniausiai Euro 4 ir aukštesni).

Šį ženklelį galima įsigyti internetu (už keletą eurų) arba degalinėse arti sienos. Jei važiuosite be šio ženklelio į miesto centrą, gresia bauda, kuri svyruoja nuo 80 iki 100 eurų. Mano patarimas: nebandykite to išvengti. Policija arba vietinės savivaldybės kameros tikrina stikus labai aktyviai, ypač centriniuose rajonuose. Užsakykite ženklelį iš anksto ir užklijuokite jį dar prieš išvykstant – tai taupyti nervų verta investicija.

6. Kaip elgtis degaliniuose: ką reikia žinoti apie mokėjimus ir kainas?

Degalų kainos Vokietijoje gali skirtis net keliais centais priklausomai nuo regiono ir degalinės tinklo (pvz., Aral, Shell, Tank & Rast yra brangesnės, o „freie Tankstellen“ – pigesnės). Tačiau svarbiausia yra mokėjimo kultūra.

Daugumoje Vokietijos degalinių, ypač automagistralėse, dirba mažai personalo, o mokėjimas dažnai vyksta tik bankinėmis kortelėmis ties stovėjimo aikštelėje arba prie kaso. Svarbu: daugumoje degalinių negalima atsiskaityti grynaisiais pinigais tiesiog prie stotelės – reikia eiti į parduotuvę. Taip pat, jei naudojate kreditinę kortelę, užtikrinkite, kad ji turi „Chip & PIN“ funkciją, nes JAV stiliaus „tik brūkšnys“ kortelės gali būti nepriimamos.

Nepamirškite ir apie kuro rūšį. Vokietijoje benzinas vadinamas „Benzin“ (arba „Super“), dyzelinas – „Diesel“. Jei klystate (pvz., užpildote dyzelinį benzininiame automobilyje), nedelsdami neleiskite variklio ir skambinkite pagalbai – tai gali sukelti brangų remontą. Ir vienas patarimas iš praktikos: jei matote, kad kuro kaina automagistralėje yra itin aukšta, nusileiskite nuo magistralės į artimiausią miestelį – ten degalai dažnai būna 10–15 centų pigesni.

7. Ką daryti, jei įvyko eismo įvykis ar sugedo automobilis?

Tai yra situacija, kuri sukelia didžiausią stresą, ypač svetimoje šalyje. Jei įvykį sukėlėte jūs arba tiesiog pastebėjote gedimą, pirmiausia įjunkite „avarinius žibintus“ ir užsidėkite atšvaitines liemenes. Vokietijoje tai ne rekomendacija, o įstatymo reikalavimas.

Jei tai buvo nedidelis įvykis be sužeidimų, nukelkite automobilius į šalutį (jei įmanoma), kad neužblokuotumėte eismo. Vokietijoje egzistuoja „Europos eismo įvykių pažymos“ formos. Būtinai užpildykite jas su kitu dalyviu vietoje. Nenaudokite „Europrotokolo“ formos iš Lietuvos, jei turite vokiškąją – ji geriau pritaikyta vietiniam teisiniam sistemui. Jei įvykio vietoje nesutariate dėl kaltės, kvieskite policiją (numeris 110). Vokietijos policija paprastai atvyksta greitai ir suformuoja protokolą, kuris vėliau padės draudimo kompanijoms.

Jei automobilis tiesiog sugedo, naudokite geltonąją avarinę telefoną, kuris yra ant kiekvieno „Autobahn“ stulpelio (Notrufsäule). Jis sujungs jūsų su pagalbos tarnyba, o sistema automatiškai nustato jūsų vietovę. Nenaudokite mobilaus telefono, jei galite naudoti šį stulpelį – tai saugiau ir efektyviau.

8. Ar yra kokių nors ypatingų taisyklių, susijusių su alkoholiu vairuojant?

Vokietija yra šalis, kurioje alus yra kultūros dalis, tačiau vairuotojams taisyklės yra griežtos. Leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės. Tačiau, kaip ekspertas, visada sakau: geriausias limitas yra 0,0 promilės.

Ypač atsargūs būkite, jei esate pradedantis vairuotojas (vairuotojo stažas mažiau nei 2 metai) arba jei jums dar nėra 21 metų – jums alkoholio kiekis kraujyje turi būti lygus nuliui. Netgi 0,3 promilės gali sukelti sankcijas, jei vairavimo būdas duoda pagrindo įtarti, kad alkoholis veikia vairuotojo gebėjimus. Baudos už girtumą vairuojant Vokietijoje yra labai aukštos, be to, gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas. Jei planuojate vakarėliuti su alumi, pasirūpinkite taksi arba „Uber“ – tai pigiau ir saugiau nei rizikuoti gyvybe ir piniginėmis.

9. Kaip susidoroti su parkavimu miestuose?

Parkavimas Vokietijos miestuose gali būti iššūkis, ypač centriniuose rajonuose. Miestuose dažnai galioja „Umweltzone“ taisyklės, apie kurias kalbėjau anksčiau, todėl net jei rasite vietą, be ženklelio gausite baudą.

Parkavimo zonos yra aiškiai pažymėtos spalvomis: * Mėlyna zona: trumpalaikis parkavimas (dažniausiai su parkavimo laikrodžiu – „Parkscheibe“). * Balta zona: nemokamas parkavimas, jei nėra kitų ženklų. * Geltona zona: draudžiama stovėti (tik išlipti/įlipti keleiviams).

Daugumoje miestų centre reikia mokėti už parkavimą. Mokėjimo automatai priima monetas ir (prieinamiausiuose atvejuose) korteles. Būkite atidūs: jei pamiršite nusipirkti bilietą arba jis pasibaigs, gresia bauda (nuo 10 iki 30 eurų), o kartais automobilis gali būti nuvežtas į aikštelę („Abschleppen“), kas kainuos šimtus eurų. Mano patarimas: jei lankoties dideliame mieste, ieškokite „Park & Ride“ (P+R) aikštelių miesto pakraštyje – ten pigiau, o toliau į centrą galite nuvykti viešuoju transportu, kuris Vokietijoje veikia puikiai.

10. Kokia yra geriausia strategija atostogoms ar verslo kelionei, kad išvengtumėt nuovargio?

Nuovargis vairuojant – tai vienas pavojingiausių dalykų. Vokietijos keliai, nors ir gerai išasfaltuoti, reikalauja koncentracijos, ypač dideliu greičiu važiuojant magistralėse. Mano daugiametė patirtis rodo, kad reikia laikytis taisyklės: kiekvieną 2 valandas arba kiekvienus 200–300 km reikia padaryti pertrauką.

Nenaudokite tik greitai maisto („Fast Food“) degalinių, kurios yra ant magistralių. Jos patogios, bet maistas ten dažnai sunkiai virškinamas, kas sukelia mieguistumą. Geriau nusileiskite prie „Rasthof“ (poilsio aikštelės su restoranu) arba netgi užsukite į miestelį pietų pertraukai. Vokietija garsėja savo „Autobahn“ restoranais, kurie siūlo normalų maistą.

Taip pat verta paminėti apie nakvynę. Jei kelionė ilga, nebandykite ją įveikti viena diena. Vokietijoje yra daug puikių viešbučių ir motelių prie pat automagistralių, pvz., „Motel One“ arba „IBIS“. Užsukę į viešbutį vakare, galite gerai pailsėti, nusiprausti ir ryte tęsti kelionę švieži. Atsiminkite: paskubėjimas kelyje dažnai baigiasi prastesniu nei planavote rezultatu. Saugumas ir komfortas – tai pagrindas, leidžiantis mėgautis kelione.

Išvada

Kelionė į Vokietiją gali būti tikras malonumas, jei ją pasiruošiate atsakingai.