Kelionės planavimas į Vokietiją: kaip užtikrinti saugumą?

Vokietija vienu ar kitu būdu yra susijusi su beveik kiekvieno lietuvio gyvenimu – ar tai dėl darbo, šeimos ryšių, prekybos arba turizmo. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinių pervežimų srityje tūkstančius kartų keliavau šia šalimi, stebėjau kaip keitėsi keliai, taisyklės ir vairuotojų įpročiai. Viena pagrindinių pamokų, kurią išmokau per šį laiką, yra ta, kad sėkminga kelionė nėra sutapatinama su greitu važiavimu. Sėkminga kelionė – tai ta, kai į paskirties vietą atvykstate saugiai, laiku ir be nereikalingų nervų sugadinimo.

Vokietija pasižymi išraiškinga kultūra, ypatingai dėmesį skiriančia tvarkai, tačiau jos kelių infrastruktūra ir eismo taisyklės turi savo niuansų, kurie gali nustebinti net patį patirtį vairuotoją. Nors Vokietijos automagistralės – „autobahnai“ – yra legendinės savo greičio ribų nebuvimu, tai nereiškka chaoso. Atvirkščiai, tai yra viena labiausiai disciplinuotų eismo sistemų pasaulyje, tačiau ji reikalauja ypatingo pasiruošimo. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis ir patirtimi, padėsiantis jums suplanuoti kelionę taip, kad saugumas būtų prioritetas nr. 1.

Saugumas prasideda ne tada, kai užsivatelete variklį, o dar prieš keletą savaičių ar net mėnesių. Tai yra sisteminis procesas, apimantis techninį automobilio paruošimą, dokumentų tvarkymą, savo fizinės ir psichologinės būklės vertinimą bei žinių apie vietinius įstatymus gilinimąsi. Neteisingas supratimas arba pasitikėjimas savimi gali užtikrinti nemalonumų, kurie brangiai kainuoja – ne tik pinigais, bet ir laiku bei nervais. Todėl, žengdami šią kelionę, pažiūrėkime į ją ne kaip į paprastą nuvažiavimą iš taško A į tašką B, o kaip į rimtą logistinę operaciją, kurioje „krovinys“ yra jūsų ir jūsų keleivių gyvybės.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šioje sekcijoje suformulavau atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš klientų ir kolegų, planuojančių kelionę į Vokietiją. Šių atsakymų tikslas – suteikti jums praktinius ir gilius žinius, kurie padės išvengti tipiškų klaidų.

1. Kokį techninį automobilio pasiruošimą reikia atlikti prieš išvykstant?

Techninis pasiruošimas yra pagrindas, ant kurio pastatomas visos kelionės saugumas. Per savo metus esu matęs nemažai atvejų, kai nepastebėta padangų defektą arba techninė trūkmė ledi iššūkio metu. Pirmiausia, kreipkite dėmesį į padangas. Vokietijoje padangų būklė yra kontroliuojama itin griežtai. Gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm (tačiau rekomenduoju ne mažiau kaip 3 mm vasarą ir 4 mm žiemą), o padanga neturi turėti jokių įtrūkimų ar išsipūtimų. Nepamirškite ir atsarginio rato bei jo slėgio – dažnai tenka nustebti, kai jis būna neveiksnis.

Antra, patikrinkite visus skysčius: variklio aliejį, aušinimo skystį, stabdzių skystį ir „stiklų ploviklį“. Vokietijoje orai gali pasikeisti staiga, o švarus priekinis stiklas – ne estetikos, o saugumo klausimas. Žibintai taip pat privalo būti pilnai funkcingi – net mažas „degimas“ gali sukelti nesusipratimą kelyje arba net baudą. Jeigu jūsų automobilis turi bet kokias nešvarumų ar avarinių ženklinimų lemputes, jas būtina pakeisti. Galiausiai, įsitikinkite, kad vairo stiprintuvas ir stabdzių sistema veikia be jokių užgaidų. Vokietijos kalnuotos vietovės (pvz., Schwarzwaldas) ar ilgi nuokalniai išbandys stabdžius.

2. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi ir ką reiškia „Zelencija“?

Dokumentų kontrolė Vokietijoje yra standartinė procedūra, todėl jų trūkumas gali sugriauti kelionės planus. Privalomi dokumentai yra: galiojantis vairuotojo pažymėjimas (jeigu jis nėra lietuviško formato – tarptautinis), automobilio registracijos sertifikatas (techninė pasas) ir draudimo „Žalias kortelė“ (Green Card). Nors daugumoje Europos šalių draudimas veikia pagal numerių paiešką, Vokietijoje policija vis dar dažnai pageidauja matyti fizinę kortelę, patvirtinančią civilinę atsakomybę.

Taip pat svarbu prisiminti apie galiojantį techninį apžiūrą (TA). Jeigu jūsų automobilio techninis apžiūros terminas pasibaigęs, negalite važiuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje. Policija gali ne tik nubausti pinigine bauda, bet ir uždrausti toliau važiuoti automobiliu, reikalaujant jo pastatymo saugumo aikštelėje. Jeigu automobilis nėra jūsų nuosavybė, būtinai turėkite įgaliojimą (kai kada galioja ir raštiškas savininko leidimas, patvirtinant notaru), tačiau dažniausiai užtenka sutarties arba raštiško leidimo su pasirašymų pavyzdžiais.

3. Kaip elgtis automagistralėse (Autobahn), kur nėra greičio apribojimo?

Tai vienas dažniausiai keliama klausimų, kuris sukelia daugiausia mitų. Pirmiausia, tik apie 40-50 proc. Vokietijos automagistralių turi be galo greičio apribojimą (tai yra pažymėta balta ženklu su 4 juodais taškais). Likusioje dalyje galioja standartiniai apribojimai (100, 120 arba 130 km/h). Net ir ten, kur apribojimo nėra, rekomenduojamas greitis yra 130 km/h. Jei įvyksta avarija važiuojant greičiau, nors ir neviršijant apribojimo, vairuotojas gali būti laikomas atsakingu už dideles žalos išmokas, nes neprisitaikė prie sąlygų.

Svarbiausia taisyklė – dešinė juosta yra važiavimui, kairė – lenkimui. Niekada nevažiuokite kairia juosta, jei ne lenkiate. Tai ne tik yra neprotinga, bet ir baudžiama (lenkimas dešinėje). Taip pat, jei važiuojate 130 km/h ir iš galo artinasi greitesnis automobilis, privalote laisvai leisti jį praeiti, nusileisdami į dešinę. Mano patirtis rodo, kad daugelis lietuvių vairuotojų, pirmą kartą patekę į Autobahną, jaučia stresą dėl greičio skirtumo. Patariu: jei nesijaučiate saugiai važiuodami greitai, nieko nedarykite per jėgą – laikykitės dešinės juostos ir 110–120 km/h greičio. Saugumas ir ramybė svarbiau už kito vairuotojo spaudimą.

4. Kokie yra reikalavimai dėl privalomojo automobilio įrangos rinkinio?

Vokietija yra griežta šalis šiuo klausimu, o mano praktika rodo, kad policija tikrina tai labai aktyviai, ypač traukinių perėjose arba pasienio punktuose. Privalomasis rinkinys turi apimti: 1. Avarinį trikampį: Privalomas ir jo būklė turi būti tvarkinga. 2. Pirmosios pagalbos apyrankę (Verbandkasten): Ji turi būti hermetiškai uždaryta ir su galiojančio termino ženklu. Jeigu terminas pasibaigęs, laikoma, kad apyrankės nėra. 3. Atšvaitines liemenes: Vokietijoje reikalaujama, kad kiekvienas keleivis (ne tik vairuotojas) turėtų atšvaitinę liemenę. Ji turi būti automobilyje, o ne lagamine. Jeigu išeinate iš automobilio į kelią (pvz., avarijos atveju), liemenė privalo būti užsidėta. 4. Žibintų rezervines lemputes: Nors šis reikalavimas nebe toks griežtas kaip anksčiau (moderniuose automobiliuose dažnai nėra jų įmanoma keisti), tačiau turėti jas rekomenduojama.

Be to, jeigu važiuojate žiemą, būtina turėti „Winterausrüstung“ – tai reiškia ne tik žieminės padangas, bet ir sniego grandines, jeigu keliaujate į kalnuotas arba snieguotas sritis (pvz., Bavarija). Policija gali uždrausti toliau važiuoti, jeigu sąlygos sudėtingos, o automobilis nepasiruoštas.

5. Ar reikia rūpintis aplinkosaugos ženkleliu (Umweltplakette) ir kur jį įsigyti?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Dauguma Vokietijos miestų turi taip vadinamas „žaliasias zonas“ (Umweltzone), į kurias galima važiuoti tik su automobiliais, atitinkančiais tam tikrus išmetamųjų dujų standartus. Šių zonų ribas žymi ženklai su raudonu arba geltonu ratu. Norint važiuoti į šias zonas, priekiniame stikale turi būti pritvirtintas specialus lipdukas – „Plakette“.

Lietuvoje registruotiems automobiliams šį lipduką gana lengva įsigyti internetu (užpildžius formą ir pateikus techninio paso duomenis) arba Vokietijos degalinių tinkluose (pvz., ARAL, SHELL). Kaina svyruoja nuo 5 iki 15 eurų. Būkite atidūs: jeigu įvažiuosite į žaliąją zoną be lipduko, foto fiksavimo kameros arba patrulių užfiksuotas pažeidimas gali kainuoti 100 eurų ir daugiau. Mano patarimas: užsisakykite jį iš anksto internetu – tai pigiau ir taupys laiką. Jeigu planuojate važiuoti tik pro miestą automagistrale, lipdukas gali ir prireikti, tačiau jeigu planuojate sustoti miesto centre (pvz., Berlyne, Miunchene, Kelne), jis būtinas.

6. Kokie yra griežčiausi draudžiami veiksmai vairuojant Vokietijoje?

Vokietijos eismo policija yra žinoma savo efektyvumu. Vienas didžiausių nuodėmių yra vairavimas išgėrus. Nors leidžiamas alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės, mano patirtis rodo, kad geriausia strategija yra „0,0 promilės“. Vokietijoje taikomos itin griežtos baudos (nuo 500 eurų ir daugiau) bei vairuotojo pažymėjimo atėmimas, jei koncentracija viršija 1,1 promilės. Be to, jei esate įtariamas girtumu, atsisakyti alkotesterio negalima – tai laikomas tokiu pačiu nusikaltimu.

Kitas griežtas draudimas yra „radarų detektorių“ naudojimas. Net jeigu jūsų navigacinė sistema t funkciją, rodančią policijos radarus, ji privalo būti išjungta Vokietijoje. Už detektorių turėjimą (net jeigu jis neveikiantis arba išjungtas) gali būti skirta bauda, o įrenginys konfiskuojamas. Taip pat griežtai draudžiama naudoti mobiliųjų telefonų be „hands-free“ sistemos, net jeigu tik laikote telefoną rankose ir nekalbate. Taip pat verta prisiminti, kad perlenkiant saugos dirželius taikomos didelės baudos.

7. Kaip elgtis avarijos atveju arba techninės gedimo situacijoje?

Avarija arba gedimas užsienio šalyje – tai stresinė situacija, tačiau šaltas protas ir žinojimas gali padėti išvengti didesnių rūpesčių. Pirma, jeigu įvyko avarija, nedelsdami įjunkite „avarinius žibintus“ ir užsidėkite atšvaitines liemenes. Ant kelio uždėkite avarinį trikampį – automagistralėse jis turi būti statomas maždaug 100–150 metrų atstumu (prieš avariją), miesto gatvėse – maždaug 50 metrų.

Svarbiausia – susisiekite su pagalba. Vokietijoje veikia universalus pagalbos numeris 112. Jį galima skambinti net be SIM kortelės. Operatorius sujungs su vietine policija arba pagalbos tarnyba. Jeigu turite KASKO draudimą su technine pagalba, skambinkite į savo draudimo kompaniją – dažniausiai jos turi partnerių Vokietijoje, kurie padės aptaisyti arba tempti automobilį.

Jei įvyko avarija su kito šalies piliečiu, būtina užpildyti „Europinį avarijos pareiškimą“ (Euro protocol). Nereikia būti advokatu, kad jį užpildyti – tiesiog tiksliai užrašykite aplinkybes, nupieškite schemą, nurodykite žalą. Būtinai pasirašykite abiejų šalių parašus. Jei abipusės sutarimo nėra (pvz., kaltės klausimas ginčytinas), kvieskite policiją. Mano patirtis rodo, kad gerai užpildytas pareiškimas labai palengvina vėlesnį draudimo išmokų gavimą Lietuvoje.

8. Kada būtinos žieminės padangos ir ar galima važiuoti su „vasariškomis“?

Vokietijoje nėra fiksuotos datos (pvz., nuo lapkričio 1 d.), kai privaloma užsidėti žieminę padangas. Tačiau yra situacinis reikalavimas: „O bis O“ (nuo Oktoberfest iki Ostern – nuo Spalio iki Velykų) yra tik orientyrinis. Įstatymas sako, kad žieminės arba visų sezonų padangos (su M+S žymėjimu) yra privalomos, kai kelyje yra sniego, šlapdgnos, ledo arba šlapdigos (ledo ir vandens mišinio). Jeigu policija sustabdys jus su vasarinėmis padangomis tokiose sąlygose, bauda gali siekti 60–120 eurų, o jeigu dėl to sukeliama avarija – bauda gerokai didesnė ir draudimas nebeišmokamas.

Svarbu paminėti, kad ne kiekviena padanga su „M+S“ (Mud and Snow) žymėjimu atitinka Vokietijos reikalavimus. Esu matęs atvejų, kai pigios „šiukšlės“ su šiuo žymėjimu nepraeidavo patikros. Geriausia yra ieškoti „Alpine“ (sniego gėlės) simbolio – jis garantuoja, kad padanga atitinka griežtesnius standartus. Mano patarimas: jeigu keliaujate žiemą, neskubėkite keisti į vasarines kovo mėnesį – Vokietijos pietuose (Alpėse) sniegas gali išlikti ir balandį.

9. Kaip planuoti poilsį ir kokie yra apribojimai vairuotojams?

Vairuotojo nuovargis yra vienas pavojingiausių priešų kelyje. Vokietijoje taikomi tą patys Europos Sąjungos reikalavimai: po 4,5 valandų vairavimo privaloma padaryti 45 minučių pertrauką, o per 9 valandas negalima vairuoti daugiau kaip 4,5 valandų be poilsio. Nors šios taisyklės yra būdingos profesionaliems vairuotojams, jos yra geras orientyras ir kiekvienam vairuotojui.

Planuodami kelionę, pasirūpinkite poilsiu aikštelėmis (Raststätte) ant automagistralių. Jose yra degalinės, kavinės ir tualetai. Venkite stoti neoficialiose vietose prie kelio – tai yra pavojinga ir dažnai draudžiama. Jeigu jaučiate mieguistumą, nebandykite „kovoti“ su juo kava. Geriau praleisti 20 minučių prie vairo užmigus, nei rizikuoti gyvybe. Vokietijoje daug kur yra specialios „Park & Ride“ aikštelės, kur galima saugiai palikti automobilį ir pailsėti. Taip pat verta paminėti, kad naktimis (nuo 22:00 iki 6:00) daugumoje gyvenamųjų zonų draudžiama sukeliant triukšmą – tai taip pat aktualu, jeigu planuojate stovėti namų tipo aikštelėse prie draugų namų.

10. Kaip susidoroti su mokėjimais už kelių naudojimą (mokesčiai ir degalai)?

Gera žinia yra ta, kad asmeniniais automobiliais Vokietijoje važiuojant automagistralėmis mokesčio nėra. Skirtingai nei Prancūzijoje ar Austrijoje, čia nereikia įsigyti vinjetės. Tačiau kai kurie tuneliai ir tiltai (pvz.,