Kelionės mikroautobusu į Vokietiją: vaizdingas kelias ir patikslintas važiavimo laikas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, ne kartą girdėjau tą patį klausimą, kurį klientai su nerimu užduoda vos tik išgirdę apie galimybę nuvykti mikroautobusu. „Kiek tai laiko užtruks?“ Ar atrodys, kad atsakymas paprastas? Galbūt, jei kalbėtume apie skrydį, tačiau kai kalbame apie kelionę žeme, per kelias šalis, kertant sienas ir kelių statybos aikšteles, „patikslintas važiavimo laikas“ tampa daugiau nei matematika. Tai logistika, psichologija ir, svarbiausia, saugumas.

Šiame straipsnyje noriu pasidalyti savo patirtimi ir padėti jums suprasti ne tik tai, kiek valandų praleisite kelyje, bet ir kodėl tas laikas svyruoja. Mes išnagrinėsime visus niuansus, kurie lemia jūsų kelionės trukmę į Vokietiją, kad kelionė neaptiktų jūsų netikėtai ir būtų kuo patogesnė.

Įvadas: Kodėl GPS klaidingas ir ką reiškia „realus“ laikas?

Vokietija yra viena artimiausių ir populiariausių kryptų lietuviams. Čia vyksta ne tik verslo reikalai, bet ir lankomi šeimos nariai, draugai, vyksta poilsinės kelionės. Atstumas nuo Vilniaus iki Berlyno tiesiogine linija yra apie 800 kilometrų, tačiau kelių tinklas nėra tiesus. Faktinis nuvažiuojamas atstumas svyruoja nuo 1000 iki 1100 kilometrų, priklausomai nuo to, kiek konkrečiai Vokietijos pusėje reikia nuvykti.

Naujokams dažnai atrodo, kad jei vidutinis greitis automagistralėje yra 120 km/h, tai 1000 km galima įveikti per 8-9 valandas. Tai yra klasikinė klaida, kurią daro tie, kurie niekada nesidirbo tarptautiniame pervežime. Profesionalaus vairuotojo, kuris kasdien vairuoja mikroautobusą, skaičiavimai atrodo visai kitaip.

Pirmiausia, kalbant apie mikroautobusų pervežimus, turime atsižvelgti į techninius ir teisinius apribojimus. Skirtingai nei lengvasis automobilis, mikroautobusas, net jei jis yra modernus ir patogus, turi savo specifiką. Maksimalus leistinas greitis daugumoje šalių tokiems transporto priemonėms yra ribojamas (pavyzdžiui, Lenkijoje – 100 km/h automagistralėse, o Vokietijoje – 80 km/h, jei nenurodyta kita). Bet netgi ir ten, kur leidžiama važiuoti greičiau, mikroautobuso dinamika ir stabdymo kelias skiriasi nuo „BMW“ ar „Audi“ dinamikos.

Antra, ir svarbiausia – tai ne tik vairavimo laikas. „Patikslintas važiavimo laikas“ apima vairuotojo poilsio pertraukas, degalinių sustojimus, galimas eismo spūstis, o taip pat keleivių pasiėmimo ir išlaipinimo logistiką. Esu matęs tūkstančius situacijų, kai idealius planus suardydavo vienos užstrigusios sunkvežimio eilės ar netikėtas lietus prie Varšuvos.

Todėl, kai kalbame apie kelionę į Vokietiją, reikia nustatyti realų laikoįrašą. Vidutinė kelionė iš Lietuvos (pvz., Vilniaus ar Kauno) iki centrinės Vokietijos (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas) trunka nuo 14 iki 18 valandų. Tačiau tai yra labai apibendrintas skaičius. Jei keliaujame į šalies gilumą, pavyzdžiui, į Miuncheną arba pietinę Bavariją, kelionė gali užtrukti ir iki 20 valandų.

Šio straipsnio tikslas – padaryti tą laiką kuo aiškesnį ir numatomą. Mes kalbėsime ne tik apie valandas, bet ir apie tai, kas jas lemia. Nuosekliai peržiūrėkime dažniausiai užduodamus klausimus, kurie leis jums susiformuoti pilną vaizdą apie būsimą kelionę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė mikroautobusu iš Vilniaus iki Berlyno?

Tai bene populiariausias maršrutas. Jei kalbame apie „grynąją“ vairavimo laiką, tai jis svyruoja apie 11–12 valandų. Tačiau klientas domina bendras laikas nuo išvykimo iki atvykimo. Profesionalus pervežėjas visada įtraukia į grafiką vairuotojo poilsio pertraukas. Pagal Europos Sąjungos reglamentas, vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos vairavimo.

Taigi, realiame laike tai atrodo taip: išvykstame ryte (pavyzdžiui, 07:00 val.), važiuojame 4,5 val., pailsime (valgome, lankomės tualete) 45 min., vėl važiuojame 4,5 val., dar viena pertrauka, ir likęs kelias. Taip pat reikia skirti laiko degalams. Todėl realus atvykimo laikas į Berlyną dažnai būna vėlyvas vakare (tarp 21:00 ir 23:00 val.), priklausomai nuo konkurso eigoje susidariusios situacijos. Be to, reikia prisiminti, kad mikroautobusas dažnai pasiima keleivius iš kitų miestų (Kaunas, Panevėžys, Klaipėda), kas prideda papildomų 1–3 valandų prie bendro laiko.

2. Kodėl skirtingi pervežėjai nurodo skirtingą kelionės trukmę į tą pačią vietą?

Tai klausimas, apie kurį dauguma galvoja, kai lygina kainas ir laikus. Vienas pervežėjas sako „14 valandų“, kitas – „17 valandų“. Ar pirmasis geriau? Ne būtinai. Skirtumas dažnai glūdi ne vairuotojo įgūdžiuose, o maršruto strategijoje.

Kai kurie pervežėjai siūlo tiesioginį reisą be tarpinių sustojimų (išskyrus privalomus vairuotojo poilsius), o kiti – „keliavimo“ tipo maršrutus, kuriame mikroautobusas sustoja didesniuose miestuose (Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje) pasiimti keleivių. Be to, yra ir taip vadinamų „ekspresinių“ maršrutų, kurie vengia miestų centrų, tačiau tokiu atveju keleivis dažnai turi pats nuvykti į išvykimo vietą (pavyzdžiui, automagistralės šaliaje).

Taip pat svarbu ir vairuotojo stilius. Esu patyręs, kad kai kurie vairuotojai vengia Lenkijos automagistralių mokesčių ir važiuoja šalies keliais („generalne“), kas gali būti pigiau, bet užtrunka ilgiau dėl blogesnio dangos ir greičio apribojimų kaimuose. Mano patirtis sako, kad geriau pasirinkti patikimesnę maršrutą dalį (A2 Lenkijoje), nors jis kainuoja, nes taip sutaupome iki 2 valandų ir mažiau spūsčių.

3. Kokios įtakos kelionės trukmei turi Lenkijos keliai ir eismas?

Negalima kalbėti apie kelionę į Vokietiją neminint Lenkijos. Tai yra „gerklinis“ mūsų maršrutas. Pastaraisiais metais Lenkija padarė didžiulį pažangą žvalgant kelių kokybę – „A2“ automagistralė nuo sienos iki Varšuvos ir toliau į Vokietiją yra tiesiog puiki. Tačiau yra ir „užstrigimo vietų“.

Varšuvos apvažiavimas, ypač rytinėje pusėje, gali sukelti eismo spūstis, kurios prailgina kelionę valanda ar dviem. Taip pat Lenkijoje gana dažnai vyksta kelių remonto darbai („remonty“), kurie priverčia nukrypti nuo greitkelio ir važiuoti techniniais keliais.

Taip pat verta paminėti vairuotojų poilsio aikšteles (MOP). Lenkijoje jos dažnai būna užpildytos, ypač savaitgaliais arba švenčių metu. Jei mums reikia papildomai sustoti degalams ar pasitrinti, tai gali užeiti daugiau laiko nei planavome. Taigi, Lenkijos ruožas dažnai nulemia apie 40–50 % visos kelionės trukmės.

4. Kaip vairuotojo darbo laikas reguliuojamas, ir ar tai prailgina kelionę?

Tai vienas svarbiausių saugumo aspektų, kurį keleiviai kartais suvokia kaip nepatogumą. Mes negalime tiesiog „nusistiupti“ ir važiuoti 10 valandų be sustojimo, nors kelyje ir nėra spūsčių. Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006) yra griežti.

Vairuotojas gali vairuoti maksimaliai 4,5 valandas. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką (arba suskaldyti į 15 min. + 30 min.). Po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad jei kelionė yra ilgesnė nei 9–10 valandų, mums gali tekti sustoti ilgiau arba net keisti vairuotojus viduryje kelionės (jei maršrutas toks ilgas, kaip į Pietų Vokietiją).

Ši taisyklė yra nekenksminga. Esu matęs, kas atsitinka, kai šios taisyklės laikomasi neapykantos – pavargęs vairuotojas tampa pavojingu. Todėl, kai matote, kad vairuotojas stabdo prie kavinės, nors jums atrodo, kad dar galima važiuoti, žinokite – tai jūsų saugumo užtikrinimas. Tai gali pridėti apie 1,5 valandos prie bendro laiko, bet tai būtina.

5. Ar metų laikas (žiema, vasara) turi įtakos važiavimo laikui?

Žinoma, ir tai įtaka yra esminė. Vasarą susiduriame su dviem pagrindiniais iššūkiais: turistų antplūdžiu ir kelių remonto darbais. Vokietijoje ir Lenkijoje vasarą vyksta didžiulės automagistralių rekonstrukcijos. Viena juosta uždaryta, susiformuoja „šnypščiančios“ eilės, kurios gali prailginti kelionę valandomis, ypač prie didžiųjų miestų (Frankfurtas, Niurnbergas).

Žiemą viską keičia orai. Vokietijoje ir Lenkijoje sniegas yra dažnesnis reiškinys nei Lietuvoje dėl konkrečių klimatinių sąlygų (pavyzdžiui, vėsesnis oras pietų Vokietijoje). Kai pradedą lyti ar snygti, greičio apribojimas automagistralėse dažnai nukrenta iki 60 ar net 80 km/h. Mikroautobusas, kuris yra aukštesnis ir lengvesnis už sunkvežimį, yra jautresnis šoniniam vėjui ir slidžiai dangai. Patyręs vairuotojas žiema visada važiuoja atsargiau, todėl kelionė gali užtrukti 2–3 valandomis ilgiau nei planuota. Aš visada klientams patariu žiemą planuoti kelionę su „rezervine“ laiko atsarga.

6. Kiek laiko užtrunka pasiekti tolius Vokietijos miestus (pavyzdžiui, Miunchenas, Hamburgas, Diuseldorfas)?

Vokietija yra didelė šalis. Berlynas yra arčiausiai, bet ką daryti, jei reikia vykti į Miuncheną (Bavarija) ar Hamburgą (šiaurė)? Atstumai skiriasi drastiškai.

Kelionė į Miuncheną yra viena ilgiausių. Atstumas gali siekti 1300–1400 km. Tokia kelionė trunka maždaug 17–19 valandų. Čia beveik visada reikalinga ilgesnė pertrauka arba net pernakvojimas viduryje kelionės (jei kalbame apie sunkesnius krovininius mikroautobusus, bet keleiviniams dažniau važiuojama su keleivinių pervežimo leidimu, todėl stengiamasi įveikti per dieną su ilgesnėmis pertraukomis).

Kelionė į Hamburgą (šiaurė) trunka apie 15–16 valandų. Čia maršrutu dažnai tenka kirsti Berlyną, kas prideda miesto eismo trikdžių.

Kelionė į Diuseldorfą arba Kelną (vakarinė Vokietija) yra panaši į Berlyną, šiek tiek ilgesnė – apie 14–16 valandų, priklausomai nuo to, ką pasirinksime: važiuoti per Hanoverį arba kiek šiauriau.

Visada, kai klientas klauso apie laiką, aš klausiu atgal: „į kurį konkretų miestą?“, nes skirtumas tarp Berlyno ir Miuncheno yra kaip kelionė iš Vilniaus į Rygą ir iš Vilniaus į Taliną.

7. Ar įeina į laiką sustojimas maistui ir tualetams?

Taip, ir tai yra privaloma. Aš asmeniškai niekada neleidžiu savo keleiviams būti nepatenkintiems fizinėmis sąlygomis. Standartinis procesas toks: kas 4 valandas (arba anksčiau, jei reikia) sustojome degalinėje. Šiuolaikinės degalinės Vokietijoje ir Lenkijoje (pavyzdžiui, „Shell“, „OMV“, „Aral“) yra labai gerai įrengtos – ten yra restoranai, kavinės, parduotuvės ir švarios tualetų zonose.

Sustojimas maistui ir tualetams paprastai trunka nuo 20 iki 40 minučių. Jei grupė didelė (pavyzdžiui, 8 keleiviai), tai gali užeiti šiek tiek ilgiau, nes visiems reikia susitvarkyti. Šis laikas jau yra įskaičiuotas į tą „patikslintą“ laiką, kurį nurodome. Taigi, jums nereikia bijoti, kad dėl sustojimo pavėsite – tai yra dalis kelionės grafiko.

8. Kaip veikia sienų perėjimas (Lietuva-Lenkija-Vokietija), ar užtrunka pasienio kontrolė?

Esame Schengeno zonoje, tai reiškia, kad vidinės sienos teoriškai yra „atidarytos“. Dažniausiai važiuojame greitai, nes ne sustojame pasienio punktuose patikrinimui. Tačiau yra dvi išimtys.

Pirma, atsitiktinės kontrolės. Lenkijos ir Vokietijos policija kartais vykdo mobilias kontrolę netoli sienos, tikrindami dokumentus ir transporto priemonę. Tai gali užtrukti nuo 10 iki 30 minučių.

Antra, migracijos krizės ar ypatingosios situacijos. Paskutiniu metu, dėl nelegalios migracijos padidėjimo, kartais būna sustiprintos kontrolės, ypač ties Lietuvos-Lenkijos siena. Čia gali būti sustojama trumpam patikrinti mikroautobuso bagažą ar keleivių dokumentus. Nors tai retas atvejis (vyksta maždaug 5 % kelionių), apie tai reikia žinoti. Tačiau dažniausiai sieną kertame be stabdymo, kaip ir važiuodami per Vilniaus centrą.

9. Kas nutinka, jei mikroautobusas sugenda ar įvykė eismo įvykis kelyje?

Tai yra kiekvieno keleivio košmaras, tačiau mano patirtyje, 20 metų dirbant šioje srityje, techninių gedimų su šiuolaikiniais, gerai prižiūrimais mikroautobusais (pavyzdžiui, „Mercedes-Benz Sprinter“ ar „Volkswagen Crafter“) pasitaiko labai retai. Mes atliekame techninę apžiūrą prieš kiekvieną ilgą kelionę.

Tačiau jei įvykė eismo įvykis (pavyzdžiui, mus „ užgriuvo“ koks nors lengvasis automobilis“), veiksmų algoritmas yra aiškus. Pirmiausia užtikriname keleivių saugumą. Jei mikroautobusas negali važiuoti, skambinume pagalbai iš pagrindinio biuro arba iškviečiame pagalbinį transportą iš netoliese esančio Vokietijos ar Lenkijos serviso.

Keleiviai dažniausiai perkeliami į kitą mikroautobusą, kuris gali atvykti per 1–3 valandas (priklausomai nuo vietos). Kartais, jei tai įvyksta netoli didelio miesto, mes susitvarkome keleivius traukiniu arba lėktuvu (jei tai įtraukta į draudimo sąlygas), tačiau 99 % atvejų sprendžiame vietoje, pakeisdami transportą. Taip, tai prailgina kelionę, bet saugumas yra viršuje.

10. Kokius patarimus duotumėte keleiviui, kad kelionė praeitų kuo sklandžiau ir mažiau stresingu?

Esu daug ką matęs, ir galiu pasakyti, kad keleivio pasiruošimas – tai 50 % sėkmės. Pirmiausia – laikas.