Kelionės mikroautobusu į Vokietiją saugumas: Išsamus eksperto vadovas be rūpesčių

Vokietija jau dešimtmetžiais išlieka viena populiariausių kryptų ne tik verslo kelionėms, bet ir turizmui bei asmeniniams reikalams. Kaip žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje dirba jau virš dviejų dešimtmečių, ačiau galiu pasakyti viena tikrai: keliauti yra patogu ir greita, tačiau reikalauja sisteminio požiūrio, ypač kai kalbame apie mikroautobusų nuomą ar savo transporto priemonės vairavimą toli nuo namų. Daugelis vairuotojų, įpratę tiesiog „užsukti“ į automobilį ir važiuoti, dažnai pamiršta, kad mikroautobusas – tai ne asmeninis lengvasis automobilis. Tai kitas svorio kategorijos, kitos dinamikos ir, svarbiausia, kitos atsakomybės lygmuo.

Per savo praktiką ačiau mačiau nemažai situacijų, kai nedidelės techninės nesklandumų ar nežinojimas vietinių taisyklių virsta dideliais nesklandumais bei, blogiausiu atveju, pavojingomis situacijomis ant greitkelio. Šiame straipsnyje aš neapsiriboju bendraisiais patarimais „sėdėkite saugiai“. Mes gilinsimės į techninius, teisinius ir psichologinius kelionės aspektus, kurie, mano nuomone, yra kritiniai užtikrinant sklandžią ir, visų pirma, saugią kelionę į Vokietiją. Nesvarbu, ar planuojate nuvykti į Berlyno verslo susitikimą, ar į Alpes atostogaujant būrieliu – šis žinynas padės išvengti dažniausių klaidų.

Saugumas prasideda ne tada, kai užsukate variklį, o daug anksčiau – ties planavimo stalu ir transporto priemonės technine apžiūra. Vokietijos keliai, nors ir vieni geriausių pasaulyje, yra griežtai prižiūrimi, o vietinės policijos reikalavimai dėl transporto priemonių būklės yra itin aukšti. Taigi, kaip pasiruošti taip, kad kelionė teiktų tik malonumą? Išsamesniais atsakymais dalinuosi žemiau esančiame skyrielyje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kokį vaidmenį techninės transporto priemonės paruošimas atlieka kelionės saugume?

Techninės būklės tikrinimas yra absoliutus pagrindas. Per 20 metų darbo patirties galiu teigti, kad dauguma incidentų keliuose galėjo būti išvengta tiesiog atlikus kokybišką techninę apžiūra prieš išvykstant. Kai kalbame apie mikroautobusą, kuris dažnai veža daugiau keleivių nei įprastas automobilis, padangų būklė tampa kritinė. Patikrinkite ne tik protektoriaus gylį (Vokietijoje jis turi būti ne mažiau kaip 1,6 mm, tačiau aš visada rekomenduoju mažiausiai 3–4 mm dėl didesnio saugumo), bet ir oro slėgį. Neteisingas slėgis mikroautobusui, kuris yra apkrautas, gali smarkiai pakeisti jo valdymo savybes, ypač avarinio stabdymo metu.

Taip pat būtina patikrinti stabdžių sistemą, šviesas (tai „dieninės žibintai“, „posūkiai“, stabdžių žibintai ir „degimas“), bei vairo mechanizmą. Nepamirškite apie „dukterines“ detalės – tepalus ir skysčius. Ilgos kelionės, ypač Vokietijos greitkeliais (Autobahn), kai variklis ilgai dirba didelės apkrovos režimu, gali atskleisti silpnąsias vietas, jei aušinimo skysčio lygis ar tepalo kokybė ne tokia, kokia turi būti. Jei mikroautobusas yra nuomojamas, įsitikinkite, kad nuomos kompanija pateikia šviežią techninio apžiūros lapą.

2. Ar yra ypatingų taisyklių vairuotojui, planuojančiam vairuoti Vokietijos automagistralėmis – „Autobahn“?

Vokietijos automagistralės yra legendinės savo greičio apribojimų trūkumu, tačiau tai kelia ir didžiulę atsakomybę. Nors daugumoje ruožų greitis neribojamas, yra rekomenduojamas greitis – 130 km/h. Mikroautobusų vairuotojams turėtų būti aišku, kad šios transporto priemonės dėl savo masės ir aerodinamikos taip pat greitai neįgyja greičio kaip sportiniai automobiliai, ir jų stabdymo kelias yra ilgesnis. Svarbiausia taisyklė – dešinė juosta skirta važiavimui, kairė – lenkimui. Jei kairėje juostoje jus „vygsta“ greitesnis automobilis, privalote nedelsiant nusileisti į dešinę. Tai ne tik etiketas, bet ir saugumo klausimas, nes aukštais greičiais greičių skirtumas sukelia didelę riziką.

Be to, būtinai žinokite apie „Rettungsgasse“ – avarinę juostą. Esant spūstims, kai visos juostos sustoja, vairuotojai privalo sudaryti laisvą koridorią tarp kairės ir kitų juostų gelžbetonio atskyros. Tai leidžia greitajai pagalbai bei policijai privažiuoti į įvykio vietą. Neišsidėliojus šios koridoriaus, baudos yra didelės, o moralinė atsakomybė, jei dėl to pavėluos medicininė pagalba, neišmatuojama. Mikroautobusas, dėl savo dydžio, gali užimti daugiau vietos, todėl ypatingai svarbu stebėti aplinką ir laiku pajudėti į šoną.

3. Kaip teisingai pasiruošti keleiviams, kad jų kelionė būtų saugi?

Keleivių saugumas prasideda ne nuo oro pagalvių, o nuo jų elgesio ir paruošimo. Pirmiausia, visi keleiviai privalo užsisegti saugos diržus. Tai ne pasirinkimas, o griežtas reikalavimas. Vokietijoje baudos už neprisegtus diržus yra didelės, o mikroautobuse, vykstant ilgą maršrutą, vairuotojas yra atsakingas už savo keleivius. Prieš išvykstant reikia apšviesti keleivius apie elgesio taisykles: neblaškyti vairuotojo, nekelti triukšmo, ypač sudėtinguose ruožuose.

Labai svarbus aspektas – bagažo tvirtinimas. Aš dažnai matau, kaip sunkios lagaminos ar inventorius laisvai stovi bagažinėje. Staigus stabdymas ar avarinis manevras gali paversti bagažą mirtinai pavojingomis sviedinėmis. Bagažas turi būti tvirtai prifixuotas naudojant tinklelius ar dirželius. Taip pat reikia užtikrinti, kad bagažinės skyrius būtų užrakintas, kad joks daiktas negalėtų patekti į keleivių saloną važiuojant. Jei mikroautobuse yra sėdynės, kurios gali būti pasuktos ar panaikintos, įsitikinkite, kad jos užfiksuotos transportavimo padėtyje.

4. Kokie yra reikalavimai dėl „Umweltplakette“ – aplinkosaugos ženklelių Vokietijos miestuose?

Tai viena dažniausiai užmirštamų detalės, kuri gali sukelti nemalonumų. Daugelyje Vokietijos miestų (pvz., Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, Kelnas) yra įvestos „žaliosios zonos“ (Umweltzone). į jas gali važiuoti tik tie automobiliai, kurie turi specialų ženklelį priekiniame stikle. Mikroautobusai, ypač senesni, gali neturėti reikalingo išmetamųjų dujų standarto ir neturėti teisės gauti šio ženklelio.

Be ženklelio įvažiavus į zoną, gresia bauda, kuri gali svyruoti nuo 80 iki 100 eurų. Prieš išvykstant būtina sužinoti, ar jūsų maršrutas eina per miestus su tokiomis zonomis. Ženklelį galima įsigyti daugelyje techninės apžiūros stočių Lietuvoje arba jau Vokietijoje degalinėse. Jei mikroautobusas yra nuomojamas, klauskite šios detalės iš nuomotojo. Jei neturite ženklelio, o maršrutas reikalauja važiuoti per miestą, turėsite planuoti apvažiavimą, kas dažnai būna sudėtinga ir užtrunka daug laiko.

5. Kaip tinkamai planuoti poilsį ir vairuotojo darbo laiką?

Vairuotojo nuovargis yra vienas pavojingiausių priešų kelyje. Net jei jūs važiuojate ne kaip profesionalus vairuotojas, o kaip asmeninis vairuotojas su savo grupe, jūsų fizinė būklė lemia visų gyvybes. Tarptautinėje vežimo srityje egzistuoja griežtos taisyklės dėl poilsio (pvz., tachografo naudojimas komerciniu transportu), tačiau net ir privačiais maršrutais reikia laikytis sveiko proto principų.

Rekomenduojama daryti pertrauką kas 2 valandas mažiausiai 15 minučių. Geriausia naudotis poilsiavietėmis (Rasthof), kuriose yra kavinės ir tualetai. Bandykite nevairuoti daugiau kaip 8–9 valandų per dieną. Jei kelionė trunka ilgiau nei viena diena, planuokite nakvynę. Vokietijoje gausu viešbučių ir motelių prie automagistralių, pritaikytų sunkiasvoriam transportui. Nebrašykite naktį, jei nėra užtikrintas pilnas išsimiegavimas. Vokietijos keliai yra labai intensyvūs, o naktį didelę riziką sudaro ir kiti, pavargę vairuotojai bei gyvūnai.

6. Ką daryti esant techniniam gedimui ar avarijai Vokietijoje?

Esant gedimui, pirmiausia reikia užtikrinti savo ir keleivių saugumą. Jei įmanoma, mikroautobusą reikia nuvesti nuo važiuojamosios dalies ant pečių (Notfallsstreifen). Užgeskite variklį, įjunkite „avarinius žibintus“ ir visi keleiviai turi išlipti iš mikroautobuso per duris, esančias toliau nuo važiuojamosios dalies (priešinga pusė). Vokietijoje privaloma nešioti šviesos atspalvio liemenes, kurios turi būti ne tik vairuotojui, bet ir kiekvienam keleiviui.

Toliau reikia uždėti trikampį maždaug 100 metrų atstumu (mieste – 50 m) nuo gedimo vietos, kad kiti vairuotojai būtų įspėti. Tada skambinkite pagalbai. Jei turite draudimą su „kelių pagalba“ (KASKO arba tarptautinė pagalba), skambinkite į jų pagalbos centrą – jie dažnai koordinuoja vilkikų išvykimą. Jei ne, Vokietijoje galite skambinti į pagalbos numerį 0800 222 2222 (ADAC, nors tam gali reikėti narystės) arba policijai 110. Niekada nebandykite remontuoti sunkesnės tranzmisijos gedimų po keliu esant intensyviam eismui.

7. Ar yra ypatingų reikalavimų dėl vairuotojo dokumentų ir draudimo?

Absoliučiai būtina turėti su savimi visus originalius dokumentus. Vairuotojo pažymėjimas turi būti galiojantis, o jei jį išdavė ne ES šalis, reikėtų tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Transporto priemonės registracijos liudijimas (techninis pasas) taip privalo būti suimiama. Jei mikroautobusas nėra jūsų nuosavybė, būtina turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą nuo savininko vairuoti šį automobilį (dažnai reikalaujama, jei savininkas yra įmonė).

Draudimo požiūriu, įsitikinkite, kad turite „Žaliąją kortelę“ (Green Card), nors daugumoje ES šalių ji nebūtina dėl Bendrijos sistemos, tačiau ji palengvina kontrolę ir patvirtina draudimo galiojimą. Taip pat patikrinkite, ar draudimas apima keliones užsienyje, ypač jei tai yra civilinis atsakomybės draudimas. Be to, jei mikroautobusas yra skirtas daugiau kaip 9 asmenims (įskaitant vairuotoją), gali reikėti specialios verslo transporto licencijos ar tarptautinės vežimo leidimo, priklausomai nuo kelionės pobūdžio (komercinė ar nekomercinė).

8. Kaip elgtis su meteorologinėmis sąlygomis, ypač žiemos sezonu?

Vokietijos oras gali būti netikėtas ir griežtas, ypač žiemą. Svarbiausia taisyklė – „situative Winterreifenpflicht“. Tai reiškia, kad esant žiemos sąlygoms (sniegas, ledas, šlapdriba), automobilyje privalo būti sumontuotos žiemos padangos. Nėra nustatyta data, kada jas reikia keisti, tačiau paprastai tai nuo spalio iki balandžio. Jei vasarą užklius į sniegą su vasarinėmis padangomis, gresi bauda ir, svarbiausia, visiškas saugumo praradimas.

Be to, būkite pasiruošę rūkui. Vokietijos lygumose rūkas gali būti tirštas ir staigus. Tokiu atveju reikia pritaikyti greitį, įjungti priekinius rūko žibintus (jei matomumas mažesnis kaip 50 m) ir užtikrinti, kad galiniai rūko žibintai nebūtų įjungti per ankstyvai – jie apiblindina vairuotojus už jus, kas gali sukelti avariją. Mikroautobuso stabdymas ant sniego sukelia didelę riziką įsismukti, todėl vairuokite ypatingai atsargiai ir didinkite saugų atstumą.

9. Ką reiškia „0,5 promilės“ riba ir kaip ji veikia vairuotoją?

Vokietijoje riba dėl alkoholio kraujyje yra 0,5 promilės, tačiau tai yra tik riba, po kurios prasideda administracinė atsakomybė. Mikroautobuso vairuotojas turi būti ypatingai atsargus. Jei vairuotojas vairuoja komercinį transportą arba yra visiškai neblaivus (nuo 1,1 promilės), tai laikoma nusikaltimu ir gresia ne tik didelė bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas bei kalėjimas.

Mano patarimas kaip eksperto: jei rytoj reikia vairuoti, geriau visai nenaudoti alkoholio. Net mažos dozės gali pabloginti reakciją, kuri yra vitali vairuojant sunkesnę transporto priemonę. Be to, jei įtariama, kad vairuotojas vairuoja neblaivus, policija gali atimti vairuotojo pažymėjimą vietoje, o kelionė baigsis ten. Atminkite, kad atsakomybę neš ne tik vairuotojas, bet ir dažnai įmonės savininkas arba asmuo, organizavęs kelionę, jei leido vairuoti neblaiviui.

10. Kaip išvengti vagysčių ar įsilaužimų į mikroautobusą poilsio metu?

Nors Vokietija laikoma saugia šalimi, automobilių vagystės, ypač poilsio aikštelėse prie automagistralių, vis dar yra problema. Mikroautobusai dažnai patenka į akląjį vagių židinį, nes manyta, kad ten gali būti daug vertingų daiktų ar pinigų. Visada užrakinkite mikroautobusą, net jei išlipote tik penkeriems minučiams į parduotuvę.

Nepalikite matomose vietose lagaminų, nešiojamųjų kompiuterių, telefonų ar pinigų. Jei turite daug bagažo, geriau jį padėti į bagažinės skyrių ir užrakinti, o ne palikti ant galinės sėdynės. Jei nakvojate poilsio aikštelėje, rinkites apšviestas vietas, kurioje yra daugiau transporto priemonių (vagių nelengva pavogti automobilį, kai aplinkui yra liudininkų). Papildoma apsauga gali būti mechaninis vairo spyna arba GPS stebėjimo sistema, kuri padėtų rasti mikroautobusą jo pavogus atveju.

Išvada

Kelionė mikroautobusu į Vokietiją gali būti puiki patirtis, suteikianti laisvę ir patogumą judėti. Tačiau, kaip matome iš aukščiau išdėstytų punktų, saugumas nėra atsitiktinis dalykas – tai rezultatas, pasiekiamas gero planavimo, techninės būklės kontrolės ir atsakingo požiūrio. Mano daugiametė patirtis moko, kad geriausias būdas išvengti problemų yra jų išankstinis numatymas.

Nesvarbu, ar jums reikia nuomoti mikroautobusą vienai dienai, ar planuojate sudėtingą maršrutą visai grupei, investicija į paruošimą visada apsimoka.