Kelionės mikroautobusu į Vokietiją: kiek laiko kelyje?

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle sukaupiau nemažai patirties, o vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdžiu iš klientų, yra paprastas ir kartais visiškai natūralus: „Kiek laiko užtruksime kelionės į Vokietiją mikroautobusu?“ Atrodo, kad atsakymas turėtų būti trivialus – pasižiūrėti į žemėlapį, padalyti atstumą vidutiniu greičiu ir gauti rezultatą. Tačiau kasdienė logistika yra daug sudėtingesnė nei tik matematinės formulės.

Vokietija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos ir migracijos partnerių, tad maršrutai į Berlyną, Miuncheną, Hamburgą ar Diuseldorfą yra išgręžti iki pusiau. Tačiau kiekviena kelionė yra unikala. Kaip ekspertas, kuris matyvo ir gerus, ir prastus orus, ir lygius kelių ruožus, ir begalę statybų juostų, galiu pasakyti viena: tikslaus laiko nustatyti neįmanoma, bet galima su dideliu tikslumu jį numatyti. Šiame straipsnyje aš ne tik paaiškinsiu, nuo ko priklauso kelionės trukmė, bet ir padėsiu jums suprasti, kas vyksta „už vairo“ ir kas tiksliai lemia tai, kad jūsų kelionė gali trukti 14 valandų arba, pavyzdžiui, 18.

Svarbiausia suprasti, kad keliaujant mikroautobusu, mes kalbame ne tik apie vairuotojo gebėjimą spausti dujų pedalą. Kalbame apie saugumą, teisinius reikalavimus, kelių būklę, orus ir žmogiškąjį faktorių. Štai kodėl, planuodami kelionę į Vokietiją, reikia atsižvelgti į daugybę detalių, kurios, atrodytų, nesusijusios su laiku, bet tiesiogiai įtakos jūsų atvykimo valandai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė mikroautobusu iš Vilniaus (ar Kauno) į Berlyną?

Tai labiausiai priklauso nuo išvykimo vietos, tačiau imkime standartinį scenarijų – išvykimas iš Vilniaus. Atstumas iki Berlyno yra apie 1000–1100 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto (per Lenkiją arba, retesniu atveju, per Latviją ir Švediją, tačiau į Vokietiją važiuojame per Lenkiją). Esant idealioms sąlygoms – grynam keliui, neribojamam greičiui Vokietijos autostradose (nors rekomenduojamas greitis yra 130 km/h) ir minimalioms pertraukoms – grynas vairavimo laikas svyruoja apie 11–12 valandų.

Tačiau praktikoje reta kada įvyksta tokia „idealioji“ kelionė. Įtraukus būtinas pertraukas degaline, keleivių pietų pertraukas, galimas eismo spūstis Varšuvoje ar Poznanėje, bei vairuotojo poilsio reikalavimus, reali kelionės trukmė paprastai būna nuo 14 iki 16 valandų. Jeigu išvykstate iš Kauno, galite atimti apie 1,5–2 valandas, tačiau vis tiek reikia skaičiuoti, kad tai visą dieną trunkantis reisas.

2. Kodėl kelionės trukmė taip stipriai svyruoja?

Štai ten, įžvelgiu profesionalo akim, paslėptas logistikos „velnias“. Pirmiausia, tai eismo intensyvumas. Lenkija, per kurią veda pagrindinis maršrutas, pastaraisiais metais patobulino savo autostradų tinklą (A2 autostrada), tačiau aplink Varšuvą, Lodzę ar Poznanę susidarančios spūstys gali „suvalgyti“ nuo pusės valandos iki dviejų valandų. Antra, oro sąlygos. Žiemos metu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, Vokietijos autostradose dažni rūkai, kurie priverčia mažinti greitį iki 50–60 km/h.

Trečia, ir labai svarbu, – tai techninės pertraukos. Nors mūsų autoparkas prižiūrimas, bet ilgos kelionės turi savo tikimybę. Galimas reikalingas papildomas sustojimas patikrinti padangų slėgį ar pailsėti, jei vairuotojas jaučia pavargęs. Negalime pamiršti ir to, kad Vokietijoje dažnai vyksta kelio remonto darbai, kurie sukelia nukrypimus į greitesnius ar lėtesnius kelius. Visos šios smulkmenos sudeda papildomas valandas prie bendro laiko.

3. Kokios įtakos kelionės trukmei turi vairuotojo darbo ir poilsio laikas?

Tai vienas svarbiausių ir dažniausiai klientams neaiškų dalykų. Mes nebegyvename laikais, kai vairuotojas galėdava vairuoti 20 valandų iš eilės, gerdamas tik kavą. Šiuo metu galioja griežti ES reglamentai, kuriuos kontroliuoja tachografas. Vairuotojas privalo: 1. Vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės. 2. Po to privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 min. + 30 min.). 3. Per 24 valandas privalo turėti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Tai reiškia, kad net jei atstumas yra toks, kad „fiziškai“ galima nuvažiuoti per 10 valandų, teisiškai mes negalime to padaryti be ilgos pertraukos. Jeigu kelionė prasideda ryte, vairuotojas greitai pasiekia savo 4,5 valandų limitą. Tada seka pertrauka, vėl vairavimas, ir greičiausiai reikės ilgos naktyinės pertraukos prieš pat Vokietiją arba joje. Todėl klausimas „kiek laiko“ visada yra susijęs ne su greičiu, o su saugumu ir įstatymų laikymusi.

4. Kuris maršrutas laikomas greičiausiu ir kuo jis pasižymi?

Dauguma profesionalių pervežėjų, įskaitant mus, renkasi maršrutą per Lenkiją, naudodamiesi A2 autostrada. Tai yra logiškiausias ir trumpiausias kelias jungiantis Lietuvą ir Vokietiją. A2 veda nuo Lenkijos-Lietuvos pasienio (Terespolas/Brestas) iki Svebodzino ir toliau į Vokietijos pasienį (Frankfurtas prie Oderio).

Šis maršrutas pasižymi tuo, kad didžioji jo dalis jau yra moderni autostrada, leidžianti vystyti didelį greitį. Tačiau jis turi ir savo „kampų“. Užmokesčiai už važiavimą (vinjetės Lenkijoje, mokesčiai Vokietijoje) yra įskaičiuoti į kainą, bet jie lemia tai, kad negalime važiuoti smulkiomis provincinėmis gatvėmis, norėdami sutaupyti laiko – smulkių kelių kokybė Lenkijoje dar kelia norintiems pagerėti, o mikroautobuso važiavimas jais būtų lėtesnis ir komfortingesnis keleiviams. Taigi, A2 – tai auksinis standartas greičiui, nors ir neapsaugota nuo spūsčių prie mokamų užtvarų.

5. Ar žiemos sezonas žymiai prailgina kelionę į Vokietiją?

Žiema logistikoje – tai atskira disciplina. Taip, žiemos sezonas gali prailginti kelionę nuo 10 % iki 30 %. Kodėl? Pirmiausia, tai mažesnis greitis. Jeigu vasarą autostradoje važiuojame 110–120 km/h (mikroautobuso optimalus greitis), tai ant sniego ar šlapio kelio greitis mažinamas iki 80 km/h ar mažiau, siekiant užtikrinti saugumą. 40 km/h skirtumas per 1000 km sukuria didelę laiko diferenciją.

Be to, žiemą dažniau įvyksta eismo įvykiai. Vienas apvirtęs sunkvežimis Poznanės apylinkėse gali sustabdyti visą eismo srautą valandoms. Taip pat reikia skirti daugiau laiko techninei parengiamybei – prieš išvykstant reikia ilgiau šilti variklį, o kelionės metu gali prireikti dažniau stoti valyti žibintus nuo purvo ar druskos. Jeigu planuojate kelionę gruodžio–vasario mėnesiais, visada pridedkite prie numanomo laiko rezervinę 2–3 valandas.

6. Kiek kartų per kelionę daromos pertraukos ir kiek trunka?

Standartinėje ilgoje kelionėje (pvz., į Vokietijos gilumą – Miuncheną ar Štutgartą) mes darome mažiausiai 3–4 ilgesnes pertraukas, neįskaitant trumpų sustojjimų degaline papildyti kuro (kurie trunka 15–20 min.).

Pirma pertrauka paprastai būna po 3–4 valandų vairavimo – tai 30–45 minučių sustojimas pietums. Keleiviai gali išlipti, pailsėti, pavalgyti. Antroji pertrauka gali būti vėl po kelių valandų vairavimo. Jeigu kelionė trunka ilgiau nei 12 valandų, trečioji pertrauka dažnai būna jau privaloma ilgesnė, kad vairuotojas atitiktų poilsio reikalavimus arba netgi nakvynė (jeigu tai daugiadienis reisas).

Taigi, visos pertraukos sudaro apie 2–3 valandas iš viso kelionės laiko. Tai nėra „prarastas“ laikas, o būtina sąlyga, kad kelionė būtų saugi ir keleiviai atvyktų nepavargę. Sėdėjimas mikroautobuse 10 valandų be pertraukų būtų tiesiog kenksminga sveikatai.

7. Ar įtakos laikui turi konkreti Vokietijos miesto vieta?

Žinoma. Vokietija didelė šalis. Atstumas nuo Lietuvos sienos iki Berlyno ir iki Miuncheno skiriasi beveik 600 kilometrų. Jeigu keliaujate į vakarinę Vokietiją (Diuseldorfas, Kelnas), kelionė bus ilgesnė, nes reikės persikirsti visą šalį.

Taip pat svarbu, į kurį miesto rajoną vykstate. Atvykimas į miesto centrą (pvz., Berlyno Mitte ar Miuncheno centras) visada trunka ilgiau nei atvykimas į priemiesčius arba pramoninę zoną dėl greičio apribojimų, žibintų, pėsčiųjų perėjų ir galimų statybų mieste. Planuodami laiką, visada nurodykite adresą kuo tiksliau – tai leids mums numatyti galinį etapą, kuris, pavyzdžiui, Hamburge dėl intensyvaus miesto eismo gali užtrukti valandą.

8. Kaip techninė mikroautobuso būklė veikia greitį?

profesionalus logistikos požiūris, techninė būklė yra prioritetas. Mūsų mikroautobusai reguliariai techniškai aptarnaujami. Tačiau net ir geriausia technika gana dažnai reikalauja trumpų sustojimų. Pavyzdžiui, ilgos kelionės metu, ypač vasarą kaitrant orui, reikia dažniau tikrinti padangų slėgį, nes padangos įkaista.

Taip pat, jeigu autobuse veikia kondicionierius (kas būtina vasarą), variklis patiria didesnį apkrovą, todėl reikia racionalesniau važiuoti, ypač kalnuotose Vokietijos vietovėse (pavyzdžiui, važiuojant į Bavariją). Mes niekada neskubame sąskaita technikai – jei vairuotojas pastebi netipiškus garsus ar vibraciją, jis sustoja patikrinti. Tai gali pridėti 15–30 minučių, tačiau tai užtikrina, kad kelionė nebus nutraukta dėl gedimo pusiaukelėje.

9. Ar galima paspartinti kelionę už papildomą mokestį?

Tai klausimas, kurį girdžiu retai, bet jis atspindi klientų norą kontroliuoti situaciją. Atsakymas yra ne. Ir ne dėl to, kad mes nenorime uždirbti, o dėl to, kad mes negalime pažeisti fizikos dėsnių ir įstatymų.

Vairuotojo poilsio laikas yra griežtai reglamentuotas. Mums neleidžiama jį sutrumpinti net už 1000 eurų. Mums neleidžiama važiuoti greičiau, nei leidžia kelių nuostatai ar saugumo normos. Mikroautobuso, pilno keleivių ir bagažo, stabdymo kelias yra ilgesnis nei lengvojo automobilio, todėl viršijant greitį, padidėja avarijos rizika. Mūsų reputacija, kurios kūrėmės 20 metų, vertesnė už vienos kelionės greitį. Todėl mes visada siūlome optimalų, saugų laiką, o ne „rekordinį“.

10. Ką klientas turėtų daryti, kad kelionė būtų kuo trumpesnė?

Klientas gali padaryti nemažai. Pirmiausia – būti punktualiu išvykstant. Jeigu grupė vėluoja 30 minučių, tas laikas bus prarastas ir gali sukelti vėlavimą vėliau (pvz., užkliuvus į spūstį, kurią būtų galima pravažiuoti, jeigu būtume išvykę laiku).

Antra – susirinkti viename išvykimo taške. Jeigu reikia važiuoti po miestą po keleivį į skirtingas vietas („maršrutinis taksi“ režimas), tai suvalgo daug laiko. Geriausia, kai visi susirenka vienoje vietoje (pvz., prie prekybos centro ar stoties).

Trečia – pasirūpinti bagažu. Jeigu keleiviai turi per daug didelį bagažą, jo pakrovimas ir iškrovimas trunka ilgiau, be to, sunkesnis mikroautobusas važiuoja lėčiau ir sunaudoja daugiau kuro. Minimalistinis bagažas = greitesnė kelionė.

Išvada

Apibendrinant, kelionės mikroautobusu į Vokietiją trukmė nėra fiksuotas skaičius, kurį galima užrašyti ant popieriaus. Tai dinamiškas procesas, priklausantis nuo maršruto, oro sąlygų, eigoje susidarančių situacijų ir, svarbiausia, saugumo standartų.

Kaip žmogus, kuris šiame versle praleido beveik pusę savo gyvenimo, galiu patikinti: greitis niekada neturėtų būti aukščiausias prioritetas. Mūsų tikslas – pristatyti jus į paskirties tašką saugiai, ramiai ir komfortabiliai. Vidutiniškai turėtumėte skirti nuo 14 iki 18 valandų kelionei į toliausius Vokietijos regionus, tačiau visada verta turėti laiko rezervą.

Planuodami kelionę, kreipkitės į profesionalus, kurie ne tik sugeba vairuoti, bet ir žino, kaip išvengti spūsčių, kada geriau pailsėti ir kuriuo maršrutu važiuoti šią dieną. Tada, net jei kelyje praleisite kiek daugiau laiko, jūsų atmintyje liks maloni kelionė, o ne stresas dėl vėlavimo.