Kelionės iš Vokietijos: Atvykimo Laikai, Išvykimo Vietos ir Visas Pervežimo Procesas

Vokietija jau daugelį dešimtmečių išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnere. Kasdien tarp šalių važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, vežančių viską – nuo mažmeninių prekių ir automobilių detalių iki sudėtingų pramonės įrenginių. Turint daugiau kaip dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti: nors maršrutas atrodo įprastas, kiekviena kelionė turi savo niansų, kurie lemia pristatymo terminą ir kainą. Klientams dažnai kyla klausimų, kodėl siunta, kuri turėjo atvykti antradienį, pasirodo trečiadienį, arba kodėl vairuotojas negali pristatyti prekių naktį. Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime visus procesus, susijusius su krovinių gabenimu iš Vokietijos, siekiant, kad Jūsų lūkesčiai ir realumas susitartų.

Logistika nėra tik vairuotojo vairavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam įtakos turi geografinė Vokietijos padėtis, kelių eismo sąlygos, vairuotojų darbo laiko apribojimai ir sandėliavimo procesai. Suprantant šiuos mechanizmus, klientas gali ne tik geriau planuoti savo verslą, bet ir išvengti nereikalingo streso bei klaidingų lūkesčių. Šiame straipsnyje mes pažvelgsime į tai, kas vyksta "už scenos", kai užsakote pervežimą iš Vokietijos.

Įvadas

Kiekvienas, kas kas nors turėjo ryšį su tarptautiniais pervežimais, žino, kad Vokietija – tai ne tik „Autobahn“ (automagistralių) šalis, bet ir griežtų taisyklių bei aukšto techninio rengimo simbolis. Tačiau pradedantiesiems klientams, o kartais ir patirusiems verslininkams, atrodo, kad atstumas tarp, tarkime, Miuncheno ir Vilniaus yra fiksuotas dydis, o kelionės laikas turėtų būti pastovus. Tačiau pervežimų pasaulyje viskas yra dinamiška.

Esu matęs, kaip per šiuos dvidešimt metų pasikeitė rinka. Anksčiau svarbiausia buvo kaina. Šiandien klientams vis dažniau rūpi tikslumas, siuntos sekimas ir galimybė planuoti savo gamybos ar prekybos procesus. Vokietijos rinka yra iti mobilioji – ten kuriamos prekės vieną dieną, o kitą jau jas reikia turėti parduotuvėse Vilniuje arba sandėliuose Kaune. Toks greitis reikalauja ir logistikos kompanijų pilno pasidėjimo.

Straipsnio tikslas – suteikti Jums pilną informacinį ginklą, kuris padės suprasti, kaip formuojasi atvykimo laikai ir kodėl išvykimo vietos taip svarbios. Mes neapsiribosime sausais faktais, bet pažvelgsime į praktinius aspektus: kodėl vairuotojas gali vėluoti, kaip veikia krovinių konsolidacija ir ką reiškia vairuotojo poilsio laikas Jūsų siuntai. Ši žinios padės Jums ne tik efektyviau bendrauti su logistikos ekspeditoriais, bet ir optimizuoti savo tiekimo grandinę.

Svarbu paminėti, kad Vokietija yra didelė šalis. Kelionė iš Hamburgo (šiaurė) iki Miuncheno (pietus) trunka beveik tiek pat, kiek kelionė iš Berlyno iki Vilniaus. Todėl, kalbant apie "atvykimo laikus", visada reikia žinoti tikslią išvykimo vietą, kitaip prognozės bus netikslios. Toliau straipsnyje mes išsamiai atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kurus girdime iš savo klientų kasdien.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau 10 klausimų, kurie labiausiai rūpina klientus, planuojančius pervežimus iš Vokietijos. Atsakymai paremti ilgamete praktika ir žiniomis apie šios šalyje galiojančius teisės aktais bei logistikos standartus.

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai labiausiai priklauso nuo to, iš kurios Vokietijos dalies išvykstame. Jei kalbame apie rytinę Vokietiją (pvz., Berlynas, Dresdenas, Leipcigas), tai atstumas iki Lietuvos yra mažiausias, o kelionės trukmė – trumpiausia. Tokiu atveju vairuotojas gali įveikti maršrutą per 12–14 valandų, jei viskas vyksta be jokių kliūčių. Tačiau reikia prisiminti, kad tai yra gryvas vairavimo laikas be stabdymų.

Jeigu siunta išvyksta iš vakarinės (Šiaurės Reinas-Vestfalija – Kelnas, Diuseldorfas, Esenas) arba pietinės (Miunchenas, Štutgartas, Niurnbergas) Vokietijos dalies, kelionės trukmė ilgėja iki 18–24 valandų (ir daugiau). Be to, jei tai nėra "expedited" (skubus) pervežimas, o konsoliduota siunta (kai viename sunkvežimyje vežama kelių klientų kroviniai), trukmė gali padidėti 1–2 dienomis dėl pakrovimo/iškrovimo procedūrų tarpiniuose taškuose.

Taigi, atsakymas trumpai: nuo 1 dienos (vykstant tiesiai iš artimiausių regionų) iki 3–4 dienų (kai krovinys yra konsoliduojamas dideliuose Vokietijos sandėliuose ir vėliau išvežamas).

2. Kokios yra pagrindinės išvykimo vietos Vokietijoje ir kaip jos veikia terminus?

Vokietija yra logistikos centras, todėl čia yra nemažai didelių logistikos mazgų. Pagrindinės išvykimo vietos (arba dažniausiai sutinkamos siuntų vietos) yra šiuose miestuose:

• Hamburgas ir Bremenas: Svarbiausi uostamiestiai šiaurėje. Čia dažnai susirenka kroviniai iš jūros (importas iš Azijos ar JAV), kurie vėliau perkeliami į sunkvežimius ir vežami į Lietuvą. Kadangi tai šiaurė, kelionės trukmė ilgesnė.
• Rūro sritis (Ruhr area): Miestai kaip Kelnas, Duisburgas, Dortmundas. Tai tankiausiai apgyvendintas ir industrinis regionas. Čia daugiausia eismo, o tai reiškia potencialas uždelstimus. Tačiau čia taip pat yra daugiausia siuntų, todėl ir vairuotojų pasiūlas čia didžiausia.
• Miunchenas ir pietūs: Šis regionas yra toliausiai nuo Lietuvos. Kroviniai iš čia keliauja per Austriją arba per Vokietijos vidurį. Tai vienas ilgiausių maršrutų.
• Frankfurtas prie Oderio: Tai rytinė siena su Lenkija. Netoli Lietuvos, todėl kroviniai iš šio regiono pasiekia mus greičiausiai. Dažnai čia vyksta tarpinės sandėliavimo operacijos prieš įvažiuojant į Rytų Europą.

Išvykimo vieta lemia ne tik atstumą, bet ir tai, kiek laiko užtrunka surinkti krovinį. Dideliuose sandėliuose (pavyzdžiui, netoli Miuncheno) gali prireikti dienos daliai, kad surinktų (pakuotų) prekes į paletes.

3. Kodėl krovinių atvykimo laikas gali pasikeisti, nors buvo paskelbtas tikslus terminas?

Logistikoje yra vadinamasis "ETA" (Expected Time of Arrival – numatomas atvykimo laikas), kuris yra prognozė, o ne garantija. Yra pagrindiniai veiksniai, dėl kurių terminas gali pasislinkti:

1. Dienos orderių (slot) sistema: Vokietijos sandėliuose labai griežtai laikomasi "time slots" – priskirtų laiko intervalų krovimui. Jei vairuotojas pavėluoja į sandėlį vos 15 minučių, jis gali būti nepriimtas ir turėti laukti iki kito dienos laiko (pvz., rytojaus 8:00 val). Tai automatiškai atiduoda dieną.
2. Techniniai gedimai: Sunkvežimiai yra techniniai įrenginiai. Progesterolis, pneumatikos ar variklio gedimas gali sustabdyti kelionę.
3. Oro sąlygos: Žiema Vokietijoje ir Lenkijoje gali sukelti didelių eismo užstringimų. Vienas avarinis smūgis A9 autostradoje gali sustabdyti tūkstančius sunkvežimių ir šiek tiek paslinkti visų atvykimo laikus.
4. Užsienio kalbos barjeras ir dokumentacija: Jei eksporto dokumentuose yra klaida, sienos kirtimo metu arba pirmame punkte gali kilti nesklandumų, reikalaujančių laiko ištaisymui.

4. Kaip vairuotojų darbo laikas (tachografai) įtakoja siuntos pristatymą?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurio klientai dažnai neįvertina. Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo ir poilsio laiko reglamentai. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per paros jis negali dirbti daugiau kaip 9 valandas (gali išplėsti iki 10 valandų ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę).

Ką tai reiškia klientui? Jei vairuotojas išvyksta iš Vokietijos poryt (pvz., 06:00 val.), jis turi teisę vairuoti iki 10:30, tada pertrauka, tada vėl iki 15:00, pertrauka, tada iki 19:30. Po to jis privalo atlikti 11 valandų (arba 9 valandų su sąlygomis) nepertraukiamo poilsio. Jei kelionė trunka 20 valandų, vairuotojas negali ją įveikti viena diena be pertraukų, o po 10 valandų vairavimo jis privalo sustoti miegoti.

Todėl, jei Jums sakoma, kad prekės atvyks ryte, o tikrąja naktį vairuotojas yra poilsio vietoje (pvz., Lenkijoje), jis negali pristatyti anksčiau, nes tai būtų nelegalu ir grasintų dideliais baudomis tiek vairuotojui, tiek pervežėjui. Tai ne tinginys, tai saugumas ir įstatymas.

5. Ar galima užsisakyti skubų pervežimą iš Vokietijos, ir kiek tai kainuoja?

Taip, tai galima. Profesionalioje logistikoje tai vadinama "Express" arba "Direct" pervežimu. Šiuo atveju sunkvežimis nustojamas tiesiogiai prie Jūsų siuntos vietos Vokietijoje, krovinys įkeliamas ir vairuotojas važiuoja tiesiai į Lietuvą be jokių sustojimų kitiems klientams.

Tačiau toks paslauga yra brangesnė. Pirmiausia, tai dažnai reikalauja specialaus vairuotojo arba dviejų vairuotojų komandos, kad būtų įveiktas ilgas atstumas be ilgo poilsio pertraukos (jei kelionė viršija 9-10 valandų viena kryptimi). Antra, sunkvežimis grįžta tuščias atgal (angliškai "deadhead"), todėl mokėti reikia ne tik už kelionę į Lietuvą, bet ir už grįžimą.

Skubaus pervežimo kaina gali būti 2–3 kartus didesnė už standartinę. Tačiau, jei Jums stabdo gamybos linija dėl trūkstamų detalių, šios išlaidos pasiteisina, nes išvengsite didesnių nuostolių.

6. Kas vyksta su siunta, jei ji atvyksta naktį arba savaitgalį?

Vokietijoje dauguma sandėlių dirba tik darbo dienomis (pirmadienis – penktadienis) ir tik standartinį darbo laiką (pvz., 08:00 – 17:00). Tačiau Lietuvoje situacija gali būti panaši, nors kai kurios didelės parduotuvės ar gamyklos dirba 24/7.

Jei vairuotojas atvyksta į paskirties vietą naktį, o gavėjo sandėlis uždarytas, vairuotojas turi dvi pasirinkimo galimybes: 1. Laukti iki ryto (įskaitant laukimo mokestį, kurį dažnai tenka mokėti gavėjui arba jis įtraukiamas į sutartį). 2. Iškrauti krovinį į tarpinę saugyklą (terminalą) Lietuvoje, o iš ten jis bus pristatytas gavėjui ryte.

Dėl šios priežasties labai svarbu iš anksto susitarti dėl pristatymo laiko (priešpiečiai arba popietės). Mūsų patirtis rodo, kad geriausias sprendimas yra planuoti atvykimą darbo laiku, taupant laukimo išlaidas.

7. Kaip vyksta krovinio sekimas (tracking) ir ar jis 100% tikslus?

Dabar visi nori žinoti, kur jų siunta, realiu laiku. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo sunkvežimio vietą. Tačiau reikia atskirti automobilio vietą nuo krovinio būklės.

GPS gali parodyti, kad sunkvežimis stovi tam tikroje vietoje, bet ne pasako, ką jis ten daro. Ar jis užstrigo eisme? Ar jis kroviasi? Ar jis laukia poilsio pabaigos? Dažnai klientai suirzę, kai matai, kad automobilis "stovi" 3 valandas, tačiau tai gali būti tiesiog 4,5 valandų vairavimo pabaiga ir privaloma 45 minučių pertrauka.

Be to, kartais GPS signalas gali būti prastas sandėlių viduje. Taigi, sekimas yra puiki įrankis, tačiau reikia jį interpretuoti su supratimu. Profesionalūs ekspeditoriai visada sugeba paaiškinti, kodėl automobilis sustojo, prieš pranešant klientui apie galimą vėlavimą.

8. Kokius dokumentus reikia paruošti siuntant prekes iš Vokietijos?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES viduje ir nėra muitinės kontrolės, dokumentacija išlieka labai svarbi. pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Jis yra krovinio kelyje ir pristatymo įrodymas.

Be to, būtina turėti prekių-sąskaitą (invoice). Ji turi būti išrašyta lietuviškai arba anglų kalba, kad Lietuvos gavėjas galėtų ją įregistruoti savo apskaitos sistemoje. Jei prekės yra pavojingos (ADR), reikalingi specialūs leidimai.

Labai dažna klaida yra neteisingai užpildytas adresas arba telefono numeris gavėjo duomenyse. Jei vairuotojas atvyksta į didelį pramonės rajoną ir negali rasti konkretaus sandėlio (nes numeris nenurodytas), tai sukelia didelių vėlavimų. Todėl patariame visada dvigubai patikrinti gavėjo duomenis.

9. Kodėl kartais reikia laukti 2–3 dienas, kol bus surinkta siunta (konsolidacija)?

Dauguma mažų ir vidutinių įmonių neperveža pilno sunkvežimio krovinių. Joms užtenka kelių paletų. Tokiu atveju naudojama konsolidacija (groupage). Vokietijoje yra daug specialių terminalų, kur vairuotojai atveža paletes iš skirtingų siuntėjų.

Pavyzdžiui, jei Jūsų 3 paletės yra Kelne, vairuotojas jas atveža į terminalą ten. Operatoriai suruošia jas kartu su kitomis 20 paletėmis iš to paties regiono, skirtomis Lietuvai, ir įkelia į vieną didelį sunkvežimį (tarpinės linijos arba linijinio pervežimo automobilį).

Šis procesas užtrunka laiko. Paprastai terminalas reikalauja 1–2 dienų, kad surinktų pilną sunkvežimį. Taigi, jei užsakote pervežimą pirmadienį, sunkvežimis gali išvykti iš Vokietijos tik trečiadienį arba ketvirtadienį. Tai ne vėlavimas, tai efektyvumo didinimo būdas, leidžiantis Jums mokėti tik už užimtą vietą, o ne už visą automobilį.

10. Ar yra sezoniniai svyravimai pervežimų iš Vokietijos metu?

Absoliučiai taip. Logistika turi savo "aukštąjį" ir "žemąjį" sezonus. * Sausis–vasaris: Po Kalėdų ir Naujųjų metų verslas vėl suka apsisukimus. Dauguma gamyklų sustojo per šventes, todėl sausio mėnesį būna didelis prašymų antplūdis ("catch-up"). * Rugpjūtis–gruodis: Tai yra „Gold Rush“ laikotarpis. Prieš Kalėdas visi parduotuvės ir gamintojai stengiasi užpildyti sandėlius. Vokietijos keliai būna užpildyti, o vairuotojų trūkumas jaučiamas labai ryškiai. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama užsakyti pervežimus bent 1–2 savaites iš anksto.