Kelionės iš Vokietijos: atvykimo laikai ir maršrutai – Visas vadovas krovinių pervežimui

Įvadas

Vokietija jau dešimtmečiais yra laikoma Europos ekonominės širdimi, o jos logistikos infrastruktūra viena iš labiausiai išvystytų pasaulyje. Kasdien tarp Lietuvos ir Vokietijos važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, vežančių viską – nuo automobilių detalių iki maisto produktų ir pramonės įrengimų. Tačiau, nepaisant to, kad šis maršrutas yra vienas populiariausių, daugelis klientų dažnai kyla klausimų: kodėl kroviniui reikia daugiau laiko nei numatyta, koks yra optimalus maršrutas ir nuo ko tiksliai priklauso atvykimo laikas.

Dirbdamas logistikos srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs viską – nuo idealiai suderintų „Just-in-Time“ pristatymų iki sunkiųjų sunkvežimių, užstrigusių Vokietijos autobilių ruožuose dėl kelio darbų arba netikėtų orų sąlygų. Mano patirtis leidžia sukurti ne tik teorinį, bet praktinį vaizdą apie tai, kaip vyksta pervežimas iš Vokietijos. Šiame straipsnyje nesinaudosime sudėtingais terminais, kurie nieko neišduoda klientui, tačiau pasistengsime paaiškinti esminius mechanizmus, lemiančius sėkmingą krovinių gabenimą.

Svarbiausia suprasti, kad tarptautinis pervežimas tai ne tik fizinis atstumas, kurį reikia įveikti. Tai kompleksinis procesas, į kurį įeina krovinių surinkimas (konsolidacija), vairuotojų darbo ir poilsio režimų laikymasis, muitinės procedūros (nors ir ES viduje, kai kuriems krovinims taikomi speciali režimai) bei, žinoma, techninė būklė. Kiekviena ši detalė gali paveikti galutinį atvykimo laiką į Lietuvą.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime populiariausius maršrutus, kalbėsime apie tai, kas lemia greitį, ir atsakysime į dažniausiai klientų užduodamus klausimus. Mūsų tikslas – padaryti tai, kad Jūsų laukimas būtų kuo mažiau stresinguoju, o lūkesčiai atitiktų realybę. Nes logistika – tai ne tik judėjimas, tai ir tikslus planavimas bei informacijos valdymas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per beveik dvidešimt metų trukusią karjerą. Atsakymai į juus padės Jums geriau suprasti procesą ir išvengti nesusipratimų.

1. Koks vidutinis laikas reikalingas kroviniui pristatyti iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutinis pristatymo laikas priklauso nuo to, iš kurios konkrečiai Vokietijos vietos keliaujame. Jei kalbame apie vakarinę Vokietiją (pvz., Miunchenas, Štutgartas arba Frankfurto sritis), atstumas siekia apie 1500–1800 km. Tokiu atveju standartinis pristatymas trunka 2–3 darbo dienas. Jei krovynas paimamas iš šiaurės arba rytų Vokietijos (pvz., Hamburgas, Berlynas, Brėmenas), atstumas trumpesnis – apie 1000–1200 km, todėl krovinius į Lietuvą įprasta pristatyti per 1–2 darbo dienas.

Tačiau svarbu atskirti „važiavimo laiką“ nuo „pristatymo termino“. Važiuoti sunkvežimiui pagal tachografą galima tam tikrą laiką, tačiau tarpinės stotelės, krovinių perkrovimas terminaluose arba laukimas, kol vairuotojas gali pradėti darbą, gali šį laiką prailginti. Be to, jei tai nėra pilna sunkvežimio mašina (FTL – Full Truck Load), o dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load), reikia prisidėti dar vieną dieną kroviniui surinkti ir konsoliduoti terminale.

2. Kurie yra populiariausi maršrutai ir kodėl jie pasirenkami?

Pagrindinis „arterijos“, jungiantis Vokietiją ir Lietuvą, yra automagistralė A9, kuri veda per Lenkiją (A2 autostrada). Tai yra trumpiausias ir greičiausias kelias, jungiantis Berlyną su Varšuva ir toliau veda link Kauno bei Vilniaus. Šis maršrutas dominuoja dėl savo geometrinio išsidėstymo – jis tiesiogiai kerta šalis.

Tačiau yra ir alternatyvų. Jei krovynas paimamas iš pietų Vokietijos, dažnai naudojamas maršrutas per Prahą (Čekija) ir Katovicus (Lenkija). Nors jis gali atrodyti ilgesnis žemėlapyje, kartais jis efektyvesnis, jei vengiama didžiųjų Vokietijos miestų spūsčių arba Lenkijos autostradų mokesčių zonos (nors šiuo metu Lenkijoje didžioji dalis A2 yra mokama). Taip pat retkarčiais, esant ypatingoms situacijoms (pvz., A9 uždarymas dėl avarijos), maršrutai nukreipiami per Baltarusiją (jei leidžiama dokumentacija) arba per Skandinaviją (tačiau tai yra brangiausias ir ilgiausias variantas).

3. Ar vairuotojo poilsio laikas įtakoja atvykimo terminą?

Absoliučiai taip. Tai vienas dažniausiai nepaisomų, tačiau kritiškai svarbių veiksnių. Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006) griežtai reglamentuoja vairuotojų darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, po kurių privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, per 24 valandų poilsis turi trukti mažiausiai 11 valandų.

Kai vairuotojas važiuoja iš pietų Vokietijos, jis dažnai išnaudoja savo 4,5 valandų bloką dar prieš pasiekdamas Lenkijos sieną. Jei jam tenka stabdyti ne planuotoje vietoje (pvz., statybų zonoje), tai gali sujaukti jo grafiką. Dėl to kartais atsitinka, kad krovinius reikia pristatyti rytoj, o ne šiandien vėlai vakare, ne todėl, kad vairuotojas „užmigo“, o todėl, kad jis juridiniu požiūriu negali toliau vairuoti be saugumo pažeidimo. Mūsų kompanijoje saugumas visada yra pirmenybė, todėl mes niekada nespaudžiame vairuotojų laužyti taisyklių, net jei tai reiškia nedidelę vėlavimą.

4. Kas daro didžiausią įtaką vėlavimams šiame maršrute?

Be jau minėto vairuotojo poilsio, didžiausią įtaką vėlavimams daro trys faktoriai: eismo įvykiai, kelio darbai ir orai. Vokietijos automagistralės (Autobahn) yra gausiai apkrautos, ir net nedidelė avarija gali sukelti milžiniškas spūstis, ypač netoli didmiesčių kaip Miunchenas, Niurnbergas arba Berlynas.

Taip pat reikia atsižvelgti į Lenkiją. Nors A2 autostrados kokybė gerokai pagerėjo per pastaruosius dešimtmetį, ten vis dar dažnai vyksta remonto darbai, kurie sužlunga judėjimą viena juosta. Žiemos sezonu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, stiprus sniegas arba ledas Vokietijos kalnuotose vietovėse (Bavarijoje) arba Lenkijos lygumose gali visiškai sustabdyti eismą kelioms valandoms. Esu matęs atvejų, kai dėl sniego audros vairuotojai privalėjo laukti sustojimo aikštelėse po 10–12 valandų. Tai nėra mūsų, nei vairuotojo kaltė – tai gamtos sąlygos, su kuriomis tenka susitaikyti.

5. Kaip skiriasi pilnos mašinos (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) pervežimai?

Tai esminis skirtumas, kurį klientai dažnai supainioja. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad Jūsų krovinys užima visą sunkvežimį. Tokiu atveju, kai tik krovimas baigtas vokietiškame sandėlyje, vairuotojas važiuoja tiesiai į Lietuvą. Šis variantas yra greičiausias ir leidžia tiksliau numatyti atvykimo laiką.

LTL (Less than Truck Load) arba konsoliduotas pervežimas reiškia, kad vienoje mašinoje yra kelių skirtingų klientų krovinių. Pavyzdžiui, viena mašina surenka prekes iš penkių skirtingų Vokietijos gamyklų. Kol mašina užpildoma, gali praeiti 1–2 dienos. Po to mašina važiuoja į Lietuvą, tačiau kelyje gali sustoti kituose miestuose iškrauti dalį krovinių (jei maršrutas toks numato). LTL pervežimas yra pigesnis, tačiau ilgesnis ir mažiau lankstus dėl atvykimo laiko, nes priklauso nuo kitų krovinių surinkimo grafiko.

6. Ar reikia muitinės procedūrų pervežiant iš Vokietijos į Lietuvą?

Kadangi ir Vokietija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narių ir Šengeno erdvės šalys, standartiniai prekių pervežimai nekelia jokių muitinės kliūčių. Sienos kirtimas vyksta „žaliuoju koridoriumi“ – mašina tiesiog važiuoja be sustojimų.

Tačiau išimtys yra. Jei pervežami alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, juos reikia deklaruoti ir sumokėti akcizus (jie apmokestinami Lietuvoje). Taip pat, jei prekės yra už šalies ribų (pvz., iš Vokietijos atvyksta krovinys, kuris kilęs iš Kinijos ir tik tranzituoja sandėlyje), gali reikėti T1 dokumentų pateikimo. Be to, jei krovinys yra pavojingas (ADR), jis turi būti specialiai pažymėtas, tačiau tai daugiau techninis reikalavimas nei muitinės procedūra. 99% atvejų mūsų klientams muitinė nėra rūpestis.

7. Kaip vyksta krovinių stebėjimas ir ar klientas gali žinoti, kur yra jo prekės?

Šiandieninėje logistikoje be GPS stebėjimo sistemos neįsivaizduojame darbo. Kiekviena mūsų mašina yra aprūpinta modernia GPS įranga, leidžiančia stebėti judėjimą realiu laiku. Klientas gauna prisijungimo nuorodą arba tiesioginį pranešimą apie mašinos vietą.

Tačiau verta paminėti vieną niuansą. Kartais GPS gali rodyti, kad mašina „stovi“, nors vairuotojas tiesiog yra poilsio pertraukoje arba degalinėje. Taip pat Lenkijos arba Vokietijos miestuose dėl aukštų pastatų signalas gali būti silpnas, o duomenys atnaujinti su vėlavimu. Esu matęs situacijų, kai klientai paniko, nes mašina ne judėjo valandą, tačiau tiesiog buvo didelė spūstis prie užtvaros, kuria nėra judėjimo. Mūsų dispečeriai visada stebi šias situacijas ir gali paaiškinti, ar tai normalus sustojimas, ar techninė problema.

8. Kokios prekės dažniausiai vežamos iš Vokietijos ir ar tai įtakoja maršrutą?

Vokietija yra gamybos centras, todėl dažniausiai vežami mašinų komponentai, pramoninė įranga, chemikalės, statybinės medžiagos ir maisto produktai. Kai kurios prekės gali būti jautrios temperatūrai (pvz., maistas ar vaistai) ir reikalauja šaldytuvų mašinų. Tokios mašinos važiuoja lėčiau (maksimalus greitis dažnai ribojamas 80-90 km/h dėl kuro vartojimo mažinimo), todėl jų atvykimo laikas gali būti ilgesnis.

Taip pat, jei krovinys yra ypatingai didelių matmenų (perkrovinių transportas), jo maršrutas turi būti specialiai planuojamas – išvengiami tiltai su mažu aukščiu, žemųjų linijų arba siaurų gatvių. Tokiu atveju standartinio 2–3 dienų termino gali nepakakti, nes reikia gauti specialius leidimus kelių tarnyboms. Paprastai prekių rūšis (pavyzdžiui, baldai vs. detalės) esminiai nekeičia maršruto, jei tai nėra krovinius, reikalaujantis specialių sąlygų.

9. Ką daryti, jei krovinys pavėluoja? Ar yra kompensacijos?

Vėlavimai yra nemaloni realybė, su kuria susiduriama. Jei vėlavimas įvyko dėl stichinių sąlygų (urgas, sniegas), eismo įvykių arba oficialių apribojimų (policijos patikros), kompensacijos paprastai nenumatytos, nes tai laikoma „nepaisoma jėga“.

Tačiau, jei vėlavimas įvyko dėl pervežėjo klaidos (pvz., vairuotojas pamiršo krovinią, mašina sugedo dėl prasto techninio priežiūros, arba dispečeris neteisingai suplanavo maršrutą), klientas turi teisę reikalauti nuolaidos arba neturtinės žalos atlyginimo. Esu patikrinęs, kad mūsų sutartyse visada aiškiai išdėstomos šios sąlygos. Geriausias būdas išvengti konfliktų – kantrybė ir atvira komunikacija. Jei matome, kad krovinys pavėluos, mes nedelsdami informuojame klientą, kad jis galėtų susiderinti su savo pirkėjais.

10. Kaip pasiruošti krovinio išsiuntimui, kad jis keliautų kuo greičiau?

Greičiausiai ir sklandžiausiai keliauja tie kroviniai, kurie yra tinkamai supakuoti ir paruošti. Pirmiausia, užtikrinkite, kad krovimas vyksta laiku. Jei vairuotojas atvykta į Vokietijos sandėlį ir turi laukti 4 valandas, kol jį įkrauna, tas laikas prarandamas ir atsiliepia galutiniam terminui.

Antra, užtikrinkite kokybiškus pakuoju. Jei prekės subyrės kelyje, gali tekti sustoti ir jų sutvirtinti, o tai vėlavimas. Trečia, tikslūs dokumentai. Jei vairuotojas pasiima krovinį be pakrauto CMR konosamento arba su neteisingais duomenimis, pasienio arba kontrolės punktuose gali kilti klausimų. Mažiausiai trikčių sukelia „vartotojo paruoštas“ krovinys – kai vairuotojas tiesiog užkabina paletę ir važiuoja toliau.

Išvada

Kelionė iš Vokietijos į Lietuvą yra daugiau nei paprastas A taško į B tašką judėjimas. Tai sudėtingas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo tikslaus planavimo, patikimos technikos, profesionalių vairuotojų ir, svarbiausia, realių lūkesčių. Per daugiau kaip dvidešimt metų šioje srityje išmokau, kad geriausias kliento aptarnavimas prasideda ne tada, kai mašina atvažiuoja, o tada, kai tiksliai ir sąžiningai pasakome, kada ji gali atvykti.

Nepaisant to, kad Vokietija turi puikius keltus, o Lenkija sparčiai gerina savo kelius, iššūkiai visada išliks. Nuo staigių orų pokyčių Alpių priekalnėse iki eismo spūsčių Ruhr srityje – visi šie faktoriai daro įtaką laikui. Tačiau sužinoję šias subtilybes, Jūs galite ne tik geriau planuoti savo verslo procesus, bet ir mažiau nerimauti kiekvieną kartą, kai pasirašote pervežimo sutartį.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo Jums suprasti mechanizmus, kurie „už scenos“ valdo logistikos procesus. Jei Jums reikia pervežti krovinius iš Vokietijos, pasitikėkite tiek savo partneriu, tiek ir procesu. Gerai suplanuota kelionė – tai ne tik laiko taupymas, tai Jūsų verslo sklandumo garantas. Mes pasiruošę įveikti šį kelią kartu su Jumis, užtikrindami, kad Jūsų prekės pasieks paskirties tašką saugiai ir laiku.