Kelionės į Vokietiją: Visavertis gidas taisyklėms, sąlygoms ir rekomendacijoms

Įvadas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų ne tik tiems, kurie keliauja verslo reikalais, bet ir turistams, bei, žinoma, profesionaliems vairuotojams. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų patirtį tarptautinių pervežimų srityje, tūkstančius kartų keliavęs per Vokietijos sienas ir važiavęs jos autostradomis, galiu pasakyti viena: tai šalis, kurioje tvarka ir disciplina nėra tuščiai žodžiai, o gyvenimo būdas. Tačiau nepaisant to, kad Vokietija yra Šengeno erdvės narė ir vizų nereikalaujančių šalių piliečiams kelionė į ją atrodo paprasta, čia paslėpti daugybė smulkmenų, kurios gali gerokai apsunkinti kelionę, jei apie jas nežinote.

Nuo dokumentų galiojimo terminų iki specifinių automobilių reikalavimų, nuo muitinės taisyklių iki vairavimo etiketo – kiekvienas detalė čia turi savo reikšmę. Dažnai pasitaiko atvejų, kai nepasiruošę keliautojai susiduria su nemažais baudomis ar netgi neigiamais emociškais momentais, tik todėl, kad nevertino vietinių taisyklių. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ties kiekviena svarbia sritimi, kaip būtų kalbėdamas su savo draugu ar klientu, kuris ruošiasi keliauti pirmą kartą ar nori atnaujinti savo žinias. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad jūsų kelionė į Vokietiją būtų ne tik sklandi, bet ir be jokių nemalonių netikėtumų. Svarbiausia – suprasti, kad Vokietijoje taisyklės yra sukurtos ne tam, kad trukdytų, bet kad užtikrintų saugumą ir efektyvumą, kuriais šis šalis didžiuojasi visame pasaulyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėnu iš savo klientų ir partnerių, planuojančių kelionę į Vokietiją. Atsakymai į juos padės jums susiformuoti išsamų vaizdą apie tai, kas laukia šalia sienos.

1. Kokius asmeninius dokumentus reikia tur�ti važiuojant į Vokietiją, ir kokia jų galiojimo trukmė?

Tai vienas pagrindinių klausimų, ir čia negalima būti abejingam. Nors Vokietija yra Šengeno erdvėje, tai nereiškia, kad galite keliauti be dokumentų. Jeigu esate Lietuvos Respublikos (ar bet kurios kitos ES) pilietis, jums būtina turėti galiojantį tapatybės kortelę arba pasą. Labai svarbu patikrinti dokumento galiojimo laiką – jis turi būti galiojantis ne tik įvažiavimo į šalį momentu, bet ir visą kelionės trukmę bei bent dar 3 mėnesius po planuojamo išvykimo iš Šengeno zonos.

Jei kelionę atliekate su vaiku, kuris yra įrašytas į vieno iš tėvų pasą, būtina turėti ir vaiko dokumentą (tapatybės kortelę ar pasą). Vaiko įrašas tėvo dokumentu Vokietijoje (kaip ir daugelyje kitų šalių) nebelaikomas galiojančiu kelionės dokumentu. Jeigu keliaujate ne su abiem vaiko tėvais, gali reikėti ir notariškai patvirtintas tėvų sutikimas keliauti. Nariškai ES narių piliečiams reikalavimai griežtesni – jiems būtinas pasas su vaizdu, o priklausomai nuo šalies, gali reikėti ir vizos. Mano patarimas: niekada neikėlkit dokumentų į bagažinę, jeigu keliaujate automobiliu – juos turėkite pasiekiamoje vietoje.

2. Ar reikalinga vizą kelionėms į Vokietiją lietuviams?

Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO narė, taip pat priklauso Šengeno erdvei, todėl Lietuvos piliečiams vizos kelionėms į Vokietiją nereikalingos. Jūs turite teisę vykti į Vokietiją kaip turistai arba verslo reikalais be vizos ir galite stayti šalyje iki 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Tai reiškia, kad jeigu planuojate ilgiau užsibūti, dirbti ar gyventi, reikės rūpintis specialiu leidimu (pvz., nacionaline viza ar leidimu gyventi).

Tačiau verta paminėti, kad situacija gali pasikeisti tuo atveju, jeigu Vokietija grąžintų vidines sienų kontrolės taikymą (kas kartais daroma saugumo sumetimais). Tokiu atveju, net ir be vizos, jums bus tikrinami dokumentai sienoje. Jeigu esate trečiosios šalies pilietis (ne ES), taisyklės skiriasi priklausomai nuo jūsų pilietybės – daugeliui šalių (pvz., JAV, Kanada, Japonija) taikoma bevizis režimas, tačiau kitiems vizą gauti būtina iš anksto per Vokietijos ambasadą.

3. Kokios yra muitinės taisyklės ir ką galiu vežti į Vokietiją sau?

Kaip ilgametis transporto srities atstovas, visada primenu: muitinės taisyklės yra vienos griežčiausių. Jeigu keliaujate iš ne ES šalių (pvz., iš Jungtinės Karalystės po „Brexit“ ar iš Norvegijos), taikomi ribojimai. Jeigu keliaujate iš Lietuvos (ES šalies) į Vokietiją (taip pat ES), tai laikoma prekių judėjimu viduje, todėl paprastiems asmeniškai naudojamiems daiktams muitų ir mokesčių nėra.

Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“. Jeigu atvežate alkoholio ar tabako gaminių, jie turi būti skirti asmeniniam vartojimui. Nėra nustatyta griežta kiekio riba ES piliečiams, tačiau muitinės pareigūnai gali užklausti apie kiekio pagrįstumą. Pavyzdžiui, jeigu automobilyje esate vienas ir vežate 100 litrų degtinės, sunku įrodysite, kad tai asmeniniam naudojimui, ir tokį kiekį gali konfiskuoti kaip prekybinių tikslų siuntą. Taigi, vadovaukitės sveiku protu – „asmeniniam naudojimui“ paprastai laikoma kelios degtinės butelių, keletas vyno butelių ir panašiai. Jeigu keliaujate iš ne ES šalių, tada galioja griežtos kvotos: 200 cigaretės (arba 100 cigarilių, arba 50 cigarų, arba 250 g rūkyto tabako) ir 1 l spiritinių gėrimų (virš 22 % alkoholio) arba 2 l desertinio vyno (ne daugiau kaip 22 %).

4. Kokius specialius reikalavimus turi tenkinti automobilis, važiuojantis į Vokietiją?

Vokietija yra automobilių šalis, todėl reikalavimai transporto priemonėms čia yra ypatingai aukšti. Pirmiausia, jūsų automobilis privalo būti techniškai tvarkingas. Tai ne tik vairuotojo saugumo, bet ir kelių saugumo klausimas. Jeigu jūsų automobilis turi gedimą, kurį lengva pastebėti (pvz., sugedęs žibintas, dūmų išmetimas per didelis), policija gali ne tik nubausti pinigine bauda, bet ir uždrausti toliau važiuoti.

Labai svarbus dalykas, kurį dažnai pamiršta – Umweltplakette (ekologinė ženkliukas). Jeigu planuojate važiuoti į Vokietijos miestus (pvz., Berlyną, Miuncheną, Frankurtą), kur yra įvestos „žaliosios zonos“ (Umweltzone), jūsų automobilio priekiniam stiklui privalo būti pritvirtinta speciali spalvota etiketė. Be jos įvažiuoti į šias zonas draudžiama, o baudos siekia 100 eurų. Etiketę galima įsigyti Lietuvoje (dažnai techninės apžiūros stotyse) arba jau Vokietijoje (TÜV punktuose, degalinėse). Taip pat verta prisiminti, kad važiuojant autostrada „Autobahn“ rekomenduojama turėti ne mažiau kaip 1,6 mm protektoriaus gylį (nors legalus minimumas yra 1,6 mm, patariama daugiau dėl saugumo dideliu greičiu).

5. Ar Vokietijoje reikalinga „Green Card“ (draudimas) ir kokie kelių eismo taisyklių ypatumai?

Nors Lietuva ir Vokietija yra ES narės, ir formaliai „Green Card“ nebėra privaloma ES šalių viduje (jeigu automobilis yra registruotas ES), visada patariu ją turėti. Tai paprastas ir nemokamas (dažniausiai) draudiko išduodamas dokumentas, kuris užtikrina, kad jūs turite civilinę atsakomybės draudimą (KASKO ar OCTA analogas) galiojantį užsienyje. „Green Card“ gali labai padėti išvengti nesusipratimų įvykus eismo įvykiui.

Kalbant apie eismo taisykles, Vokietijoje yra keletas specifinių dalykų. Pirmiausia, alkoholio limitas. Vairuotojui leidžiama 0,5 promilės, tačiau jeigu vairuotojas dar jaunesnis nei 21 metai arba turi vairavimo stažą mažiau nei 2 metai, limitas yra 0,0 promilės. Antra, greičio ribojimai. Miestuose – 50 km/h, užmiestyje – 100 km/h. Autostradose (Autobahn) daugelyje vietų greitis neribojamas, tačiau yra nemažai ruožų su 130 km/h ar net 80 km/h ribojimais (dėl statybų, triukšmo ar apkrovos). Jeigu nėra ribojimo, siūlau laikytis rekomenduojamo 130 km/h greičio – jeigu įvyks avarija viršijus šį greitį, gali būti laikoma kaltu dėl didesnio žalos padarymo rizikos. Taip pat būtinai naudokite šviesas dieną (nors ne visada privaloma, bet labai rekomenduojama dėl saugumo).

6. Kas yra „Umweltzone“ (ekologinė zona) ir kaip įvežti automobilį į miesto centrą?

Jau minėjau ekologinę ženkliuką, bet ši tema nusipelno daugiau dėmesio. Vokietija labai rūpinasi oro kokybe miestuose, todėl didžiuosiuose miestuose įvestos „Umweltzone“ zonos. Jose gali važiuoti tik tie automobiliai, kurie atitinka tam tikrus išmetimo standartus ir turi atitinkamą ženkliuką ant priekinio stiklo.

Yra keturios spalvos: raudona, geltona, žalia ir netgi (senesniems automobiliams) nėra jokios. Praktiškai dabar daugumoje miestų galioja tik žalia spalva. Jeigu jūsų automobilis neturi šios žalios etiketės, įvažiuoti į centrą griežtai draudžiama. Kamera gali užfiksuoti jūsų numerius, o bauda atkeliaus paštu. Nemanau, kad norite pradėti savo kelionę nuo 100 eurų baudos. Jeigu keliaujate senesniu automobiliu, prieš išvykdami patikrinkite, ar jis kvalifikuojamas gauti žaląją kortelę. Jeigu ne, reikės rasti nemokamą parkingą už zonos ribų ir naudotis viešuoju transportu.

7. Kokios taisyklės taikomos važiuojant Vokietijos autostradomis (Autobahn)?

Vokietijos autostrados yra legendinės, tačiau jos gali būti ir pavojingos tiems, kurios nelaikosi neparašytų taisyklių. Pagrindinė taisyklė – dešinė juosta yra važiavimui, kairė – lenkimui. Niekada nevažiuokite kairia juosta, jeigu lenkiate. Jeigu kairėje juostoje jus „važiuoja nugarą“ (t.y., kiti vairuotojai artėja iš galo), jūs privalote nedelsiant nusileisti į dešinę. Tai ne etiketas, o įstatymas. Lenkti dešinėje pusėje draudžiama.

Taip pat būkite labai atidūs dėl „Stau“ (spūsties) ženklo. Jis rodo, kad priekyje eismas sustojęs. Jeigu matote šį ženklą, privalote sulėtinti iki 80 km/h ir būti pasiruošę staigiai sustoti. Daugelis avarijų autostradose įvyksta būtent spūsties pabaigoje („Stau“ end). Ir dar vienas dalykas – techninė pagalba. Jeigu automobilis sugenda autostradoje, jūsų draugas tampa geltonųjų šviesų mygtukas (angliškai „hazard lights“). Užsijunkite juos ir, jeigu įmanoma, pasiekite „Notrufsäule“ – geltoną stulpą su telefono numeriu ir mygtukais, iškviečiančiais pagalbą. Niekada neikškite į autostradą pėsčiomis, net jeigu norite pasiekti artimiausią degalinę – tai mirtingai pavojingu.

8. Ar leidžiama vairuoti automobilį su „parkavimo leidimu“ (pavyzdžiui, Lietuvoje išduotu neįgalumo pažymėjimu)? Vokietijoje?

Tai klausimas, dažnai kankinantis senesnius keliautojus. Lietuvoje išduodamas specialus neįgalumo pažymėjimas (raudonas/mėlynas kvadratas) suteikia teisę nemokamai parkuoti specialiose vietose. Tačiau Vokietijoje šis pažymėjimas nėra automatiškai pripažįstamas tokiu pačiu formatu. Vokietijoje galioja tarptautinis neįgalumo pažymėjimas (mėlynas kvadratas su vaizdu rato kablyje) arba Vokietijoje išduotas „Schwerbehindertenausweis“ su specialiu ženkliuku („aG“, „Bl“, „H“ ir t.t.).

Jei turite tik Lietuvos vietinį pažymėjimą be tarptautinio simbolio, gali kilti problemų, ypač jeigu bandysite parkuotis vietose, skirtose neįgaliesiems. Policija arba vietinės savivaldybės tarnybos gali nesuprasti lietuviško teksto ir išrašyti baudą. Mano patarimas: jeigu turite tokią poreikį, prieš kelionę susitarkite su savivaldybe arba Lietuvos neįgaliųjų sąjunga dėl tarptautinio pažymėjimo gavimo, arba Vokietijoje vadovaukitės bendraisiais taisyklėmis ir ieškokite įprastų mokamų ar nemokamų parkavimo vietų, kad išvengtumėte nemalonių situacijų.

9. Kokios yra taisyklės, susijusios su gyvūnų vežimu į Vokietiją?

Daugelis keliautojų neįsivaizduoja kelionių be savo augintinių. Vokietijoje gyvūnų gerbimas yra labai aukštas lygmenyje, todėl ir reikalavimai yra griežti. Jeigu vežate šunį ar katę, jis privalo turėti „pasą“ (Gyvūno pasas), kurį išduoda veterinaras. Šiame pase turi būti įrašytas gyvūno mikroschemos (čipo) numeris ir patvirtinta vakcinacija nuo pasiutligės. Vakcinacija turi būti atlikta ne anksčiau kaip 21 diena prieš kelionę, bet ne vėliau kaip galiojimo terminas leidžia.

Be to, Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl gyvūnų laikymo transporto priemonėje. Gyvūnas negali būti laisvas kabinje – jis gali trukdyti vairuotojui ir sukelti avariją. Šunys privalo būti užsegami saugos diržais (prisegami prie saugos diržų sistemos) arba transportuojami specialiuose dėkluose / grotelėse, užtvirtintose bagažinėje arba užpakalinėje sėdynėje. Jeigu policijos pareigūnas pastebės šunį šuoliuojantį po saloną, gali būti išrašyta bauda už dėmesio nukreipimą nuo vairo.