Kelionės į Vokietiją užtikrinant keleivių saugumą: Visapusiškas ekspertinis vadovas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų ne tik verslo kelionėms, bet ir turizmui bei vizitams pas draugus bei giminaičius. Kaip profesionalas, kuris šioje srityje įsivėlęs jau daugiau nei dvidešimt metų, ačiu galiu pasakyti viena: maršrutas Lietuva–Vokietija (ir atvirkščiai) yra vienas intensyviausių ir techniškai reikalaujančių visoje Europoje. Bet koks, net trumpiausias, reisas per šią šalį reikalauja ne tik puikių vairavimo įgūdžių, bet ir gilaus žinių skyriaus apie saugumo standartus.

Dažnai klientai, užsakovai ar keleiviai suvokia keleivių pervežimą kaip paprastą judėjimą iš taško A į tašką B. Tačiau už šiuo ratais slepiasi sudėtingas mechanizmas, kurio pagrindinis ratas – saugumas. Nuo techninės transporto priemonės būklės iki vairuotojo psichologinės pasiruošimo – kiekvienas detalių čia turi įtaką galutiniam rezultatui. Šiame straipsnyje aš norėčiau pasidalyti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip užtikrinamas maksimalus saugumas keliaujant į Vokietiją, ką reikia žinoti keleiviams ir kodėl verta pasitikėti tik patikimais pervežėjais.

Saugumas kelyje nėra atsitiktinis dalykas. Tai yra nuoseklus procesas, prasidedantis dar prieš išvažiavus iš garažo ir baigiantis tik tada, kai paskutinis keleivis saugiai pasiekia savo vietos paskirties tašką. Vokietijoje, kur eismo kontrolė yra viena griežčiausių Europoje, o kelių kokybė leidžia vystyti didelius greičius, bet kokia klaida ar pasityčiojimas gali kainuoti brangiai. Todėl rūpestis keleivių gerove turi būti viršuje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, su kuriais susiduria ir keleiviai, ir kelionių organizatoriai. Atsakymai į juos grindžiami mano ilgamete patirtimi ir galiojančiais tarptautiniais bei Vokietijos vidaus reglamentais.

1. Kokius licencijų ir leidimų reikalavimus turi tenkinti autobusas, vykstantis į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių teisinių aspektų. Ne kiekvienas autobusas gali tiesiog važiuoti į Vokietiją atlikti keleivių pervežimo. Visų pirma, kelionės metu turi būti turimas galiojantis „Community Licence“ (Bendruomenės licencija) dokumentas, kuris leidžia atlikti tarptautinius reisus Europos Sąjungos šalyse. Be šios licencijos, autobusas gali būti sustabdytas policijos, o pervežėjas nubaustas dideliu baudos dydžiu.

Be to, kiekvienam konkrečiam reisui gali prireikti „Cabotage“ leidimų, jei planuojama atlikti vidaus reisus pačioje Vokietijoje (pavyzdžiui, vežti keleivius iš Miuncheno į Berlyną, jei tai nėra tiesioginis maršrutas iš Lietuvos). Taip pat būtina, kad transporto priemonė turėtų galiojančius techninės apžiūros liudijimus, atitinkančius Euro 5 arba aukštesnes aplinkos apsaugos standartus (daugelyje Vokietijos miestų įvestos „Umweltzone“ – ekologinės zonos, į kurias senesni autobusai negali važiuoti). Profesionalios kompanijos visada tikrina šiuos reikalavimus prieš kelionę, kad išvengtų nepageidaujamų staigmenų pasienio punktuose arba paties Vokietijos teritorijoje.

2. Kaip reguliuojamas vairuotojų darbo ir poilsio laikas tokiose ilgos kelionėse?

Vairuotojo nuovargis yra vienas didžiausių saugumo grėsmių. Ilgose kelionėse į Vokietiją, kurios trunka 12–18 valandų viena kryptimi, ypatingai svarbu laikytis ES reglamento (EG) Nr. 561/2006. Šie reglamentai yra griežti ir neleidžia jokių išimčių.

Pagal taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po šio laiko privaloma padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 minučių + 30 minučių). Kasdieninis darbo laikas negali viršyti 9 valandų (galima prailginti iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę). Po 6 valandų vairavimo vairuotojas privalo atlikti bent 30 minučių pertrauką, jei nebuvo atlikta 45 minučių pertrauka.

Mūsų kompanijoje taikome dviejų vairuotojų sistemą tolimiems reisams. Tai leidžia vienam vairuotojui ilsėtis, kol kitas vairuoja, kas užtikrina, kad vairuotojas prie vairo visada būna atsipesęs ir orientuotas. Automatiniai važiavimo rašykliai (tachografai) fiksuoja visas veiklas, ir šie duomenys dažnai tikrinami Vokietijos policijos bei „Bundesamt für Güterverkehr“ (Federalinio kelių transporto tarnybos) inspektorių.

3. Kokios techninės apžiūros atliekamos prieš išvykstant į tokį atstumą?

Techninės būklės tikrinimas nėra tik „pasižiūrėti, ar sijojos padangos“. Profesionalus požiūris reiškia sistemingą patikrą. Prieš kiekvieną tolimą reisą į Vokietiją atliekama dienos techninė apžiūra (Daily inspection). Technininkas tikrina: stabdžių sistemą (prieš tai, kai jiems atiduodamas didelis apkrovimas vokiškose automagistralėse), padangų protektoriaus gylį (Vokietijoje minimalus gylis yra griežtai kontroliuojamas, ypatingai žiemą), šviesų veikimą, vairo mechanizmo, važiuoklės elementus.

Taip pat patikrinami visi saugumo įranga: ugn gesintuvai, pirmosios pagalbos rinkiniai, atsparumo ugniai skydeliai, judančių laiptų ir durų veikimas. Esant net menkiausiam abejoniui, autobusas neleidžiamas į maršrutą. Vokiškose autocentras (pvz., TÜV) standartai yra aukšti, todėl mūsų autobusai visada būna paruošti aukščiausiam lygiui, kad techninė gedimas neaptiktų kaip „kelionės herojus“ kažkur Kauno ar Varšuvos autostradoje.

4. Ar keleiviai yra apdrausti, ir ką apima draudimas tokiuose reisuose?

Keleivių saugumas – tai ne tik fizinė apsauga, bet ir finansinė garantija. Pagal ES reglamentus, visi keleiviai, vykstantys tarptautiniais maršrutais, privalo būti apdrausti. Mūsų atveju, turime papildomą keleivių civilinės atsakomybės draudimą, kuris apima nedidelius bei vidutinius sužalojimus kelionės metu.

Tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp draudimo rūšių. Bendrasis autobuso draudimas (Civilinės atsakomybės draudimas) apdraudžia trečiųjų asmenų turto ar sveikatos žalą, kurią padarė autobusas. O keleivių draudimas (Personal accident insurance) arba kelionės draudimas apima paties keleivio sužalojimus avarijos atveju, taip pat bagažo praradimą ar vėlavimą. Prieš išvykstant visada rekomenduojama patikrinti, ar pervežėjas turi galiojantį „Žalias kortelės“ (Green Card) polisą, kuris patvirtina draudimo galiojimą visoje Europoje, įskaitant Vokietiją. Mūsų patirtis rodo, kad aiškus draudimo sąlygų paaiškinimas klientams sumažina įtampą galimų nesklandumų atveju.

5. Kokios yra specifinio Vokietijos kelių eismo taisyklių ypatybės, susijusios su autobusais?

Vokietija turi savitumų, kurių nerasime Lietuvoje. Vienas svarbiausių dalykų – greičio apribojimai. Nors Autobahn (automagistralė) dalis ruožų neturi greičio limito, autobusams jis visada yra nustatytas. Vokietijoje autobusai, sveriantys daugiau nei 3,5 tonos, turi važiuoti ne greičiau kaip 80 km/h (60 km/h miestuose) automagistralėse, nebent turi specialų ABS sistemą ir greičio apribojimą 100 km/h. Tačiau net jei techninė galimybė yra 100 km/h, daugelis vairuotojų pasirinka saugesnį 90 km/h greitį dėl didesnio stabdymo kelio.

Kitas svarbus dalykas – „Rettungsgasse“ (gelbėjimo koridorius). Susidarius spūstims Vokietijos keliuose, visi vairuotojai privalo susiformuoti koridorią tarp kairiosios ir dešiniosios juostų (jei yra 4 juostos). Autobusas, esdamas didelis, turi sugebėti pritūpti arba pasitraukti kuo toliau, kad pravažiuotų gelbėjimosi automobiliai. Neįsileidimas gelbėjimo tarnybų yra baudžiamas labai griežtai – baudos gali siekti kelias šimtus eurų, o be to, tai yra moralinis klausimas. Mūsų vairuotojai yra specialiai mokomi šio elgesio, kad būtų pasirengę betokiai situacijai.

6. Kas daroma, jei kelionės metu sugenda autobusas ar įvykia avarija?

Nepageidaujami įvykiai nutinka, net jei esi labai pasiruošęs. Mūsų veiksmo algoritmas tokiu atveju yra akivaizdus ir greitas. Visų pirma, užtikrinamas keleivių saugumas: autobusas sustatomas saugioje vietoje, įjungiamos įspėjamosios šviesos (avarijinės žibintai), iškeliami avariniai trikampiai.

Toliau seka logistinė dalis. Kadangi turime ilgalaikių partnerių tinklą Vokietijoje ir Lenkijoje, mes sugebame organizuoti keleiviams pakeitimo autobusą (pakeitimo transporto priemonę) per 2–4 valandas (priklausomai nuo vietovės). Jei reikia, keleiviai vežami į viešbutį laukti, kol bus sutvarkyta techninė būklė ar atvyks naujas autobusas.

Svarbiausia šioje situacijoje – komunikacija. Mūsų диспетчерiams pareiškus apie gedimą, iš karto informuojamas kelionių organizatorius arba klientas. Stengiamės, kad keleiviai jaustųsi rūpinamais ir nešliktų rūpesčio apie savo tolesnį judėjimą. Mano patirtis rodo, kad klientui labiausiai rūpi ne gedimas patį, o informacija, kada ir kaip jis bus išvežtas toliau.

7. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas ir higiena autobuso viduje (ypač šiais laikais)?

Šiuolaikinis keleivis ne tik nori nuvažiuoti saugiai (nenukristi nuo kelio), bet ir jaustis sveikas. Ilgos kelionės reikalauja, kad oras autobuse būtų švarus, o paviršiai – dezinfekuoti. Prieš kiekvieną išvykimą atliekama pilna autobuso valymas ir dezinfekcija: rankenos, sėdynių atlošai, staliukai, vonios kambariai (jei yra).

Kondicionierių ir oro filtrų priežiūra taip pat yra saugumo dalis. Užterštas oras gali sukelti alergijas ar kvėpavimo problemas. Techninėje apžiūroje tikrinami oro filtrai (įskaitant HEPA filtrus, jei autobusas tokius turi), kad oras būtų kuo švaresnis. Be to, vairuotojai yra instruktuoti reguliariai vėdinti saloną poilsio metu, net jei lauke šalta (n trumpai, kad išsisklaidytų užsistovėjęs oras).

Taip pat visada autobuse yra galiojantis pirmosios pagalbos rinkinys, o vairuotojai moka suteikti pirmąją pagalbą. Jei kelionėje vyrauja ligoniai (pavyzdžiui, gripo sezonu), vairuotojas turi teisę reikalauti, kad keleiviai dėvėtų apsaugines kaukes, kad apsisaugotų kitus.

8. Ar keleiviai turi kažką daryti ar žinoti dėl savo saugumo?

Taip, saugumas – tai bendra iniciatyva. Nors vairuotojas atsakingas už vairavimą, keleiviai turi savo atsakomybę. Vienas svarbiausių dalykų – saugos diržų naudojimas. Nors Lietuvoje dar kartais pamirštami, Vokietijoje už nebelipusį saugos diržą gali būti baudžiamas ir keleivis, ir vairuotojas. Mūsų autobusuose visos sėdynės turi saugos diržus, ir mes primename juos užsegti.

Kitas dalykas – elgesys posūkiuose ir tūpimuose. Stovint autobuse reikia laikytis rankenų. Ilgos kelionės metu keleiviai dažnai keliauja į tualetą ar pasimato gėrimų. Svarbu neblokuoti koridorių bagažu, kad esant staigiam stabdymui niekas nenukristų. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo nurodymus. Jei vairuotojas prašo nesėdėti tuščiose vietose priekyje (jei ten nėra sėdynių ar jos uždraustos), reikia paklusti, nes tai susiję su svorio centru ir matomumu.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją kelionei į Vokietiją?

Rinktis pervežėją reikia ne pagal mažiausią kainą, o pagal kokybę ir patikimumą. Mano patarimas: patikrinkite, ar pervežėjas turi licenciją (Bendruomenės licenciją numerį). Šį numerį galima rasti internete ir patikrinti jo galiojimą.

Taip pat verta pažvelgti į autobusų amžių. Naujesni autobusai (ne senesni kaip 5–7 metai) turi modernesnes saugumo sistemas: ESP (elektroninę stabilumo kontrolę), ABS, ASR, budėjimo daviklius, kurios seka vairuotojo aktyvumą. Išbandyti pervežėjai dažnai turi ir atsiliepimus internete (Google Maps, Facebook), tačiau svarbiau – patikrinę, ar jie vykdo reguliarius reisus, o ne tik „vienkartinius užsakymus“.

Klauskite apie draudimą ir tai, kas vyksta gedimo atveju. Jei atsakymas neaiškus arba vengiamas, tai gali būti signalas. Profesionali kompanija visada atvirai papasakos apie savo procesus.

10. Kokios yra specifinio saugumo priemonės važiuojant per Vokietijos miestus (pvz., Berlynas, Miunchenas)?

Vokiški miestai yra labai užstatyti, o eismas jose intensyvus. Čia kyla daugiau pavojų dėl pėsčiųjų, dviračių ir siaurų gatvių. Mūsų vairuotojai yra specialiai mokomi važiuoti miestuose, naudojant „lėtųjų“ juostas ir atsižvelgiant į dviračių takus, kurie dažnai eina šalia automobilių juostų.

Svarbu ir fizinė autobuso matmenų kontrolė. Kai kurios senosios miesto dalys (pvz., Miuncheno centras) turi ribojimus, kuriuose gali važiuoti tik iki tam tikro ilgio ar aukščio transporto priemonės. Prieš išvykstant planuojame maršrutą taip, kad išvengtume „užstrigimo“ gatvelėse. Be to, stovėjimo vietų autobusams miestuose yra mažai, todėl visada iš anksto susitariame su vietiniais stovėjimo aikštelėmis arba terminalais, kad keleiviai nebūtų palikti nelegalioje vietoje, kas gali baigtis bauda ir autobuso nuėmimu.

Išvada

Kelionė į Vokietiją gali būti maloni ir patogi, jei ji užtikrinama profesionalių. Kaip žmogus, kuris praleido dešimtmetis už vairo ir organizavo tūkstančius reisų, galiu pasakyti, kad saugumas nėra kažkas, ką galima užtikrinti „iš karto“. Tai yra kasdieninis darbas, investicijos į techninę būklę, nuolatinis vairuotojų mokymas ir gera organizacija.

Renkantis pervežėją, verta atkreipti dėmesį ne į tai, kiek sutaupysite eurų, o į tai, kiek saugiai jaustisės kelyje. Vokietija griežtai laikosi taisyklių, ir mes, kaip profesionalai, taip pat laikomės to pačio standarto. Nuo tachografo duomenų iki padangų protektoriaus – kiekvienas detalė turi savo vaidmenį.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo suprasti, kokios pastangos dedamos, kad Jūsų kelionė būtų ne tik patogi, bet ir visiškai saugi. Mes pasiruošę keliauti kartu su Jumis, užtikrindami aukščiausios klasės paslaugas ir ramybę kelyje.