Kelionės į Vokietiją su siuntomis trukmė: Eksperto Vadovas

Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, todėl kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai krovinių. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle daugybę kartų girdėjau vieną tą patį klausimą: „Kiek laiko užtruks siunta atvykti?“. Atrodytų, kad atsakymas turėtų būti paprastas – žiūrėk į žemėlapį, suskaičiuok atstumą ir padalyk iš vidutinio greičio. Tačiau logistika yra daug sudėtingesnė meno ir mokslo sritis, kurioje laikas priklauso ne tik nuo kilometrų.

Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia praktika, panagrinėsime visus veiksnius, kurie lemia krovinių pervežimo trukmę į Vokietiją. Nesvarbu, ar planuojate siųsti pilną sunkvežimį (FTL), ar nedidelę partiją (LTL), suprasdami procesus galėsite realiau planuoti savo verslo veiklą ir išvengti nereikalingų nervingumų.

Įvadas

Atstumas tarp Vilniaus ir Berlyno siekia apie 800–900 kilometrų, atsižvelgiant į pasirinktą maršrutą. Teoriškai, vairuojant nuolatinį greitį, šį atstumą įmanoma įveikti per 8–9 valandas. Tačiau tarptautiniame krovinių pervežime tokia aritmetika niekada neveikia. Kelionės trukmę apsprendžia kompleksinių veiksnių rinkinys: pradedant vairuotojo darbo ir poilsio režimais, baigiantcustoms procedūromis (nors ir esant Schengen erdvei) bei galimais eismo įvykiais.

Svarbu suprasti, kad „kelionės laikas“ logistikoje dažnai skiriasi nuo „pristatymo laiko“. Kelionės laikas yra laikas, skirtas nuvažiuoti maršrutą, tuo tarpu pristatymo laikas apima ir krovimo darbus Lietuvoje, iškrovimą Vokietijoje, laukimo eilėse ir t.t. Esu matęs situacijų, kai pači kelionę užtruko 14 valandų, tačiau viskas nuo siuntos paėmimo iki jos atidavimo gavėjui truko tris dienas dėl organizacinių ypatumų.

Be to, Vokietija yra didelė šalis. Siunta į Miuncheną kels gerokai ilgiau nei į Berlyną arba netoliese esantį Štetiną (jei kalbame apie jūrų uostus, nors Štetinas yra Lenkijoje, dažnai tenka važiuoti per Vokietijos teritoriją). Todėl, kalbant apie trukmę, visada reikia atsižvelgti į konkretų regioną – Bavarija, Šiaurės Reinas-Vestfalija ar Badenas-Viurtembergas.

Štame straipsnyje mes sužinosime, ką tiksliai reiškia terminai „standartinis pristatymas“, „ekspresinis pervežimas“ ir kodėl kartais net ir geriausi planai gali sueiti su vėluojančiu keltu ar užtūkusiu sunkvežimiu Lenkijos autostradoje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateiksiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai man užduoda daugiau nei dvidešimties metų patirties metu. Jie padės jums suprasti logistikos mechanizmą ir numatyti galimas uždelstis.

1. Koks vidutinis laikas reikalingas siuntai pristatyti į Vokietiją iš Lietuvos?

Vidutinis standartinio pervežimo laikas svyruoja nuo 1 iki 3 dienų. Jei kalbame apie pilną sunkvežimio krovinį (FTL), kuris surenkamas vienoje vietoje ir vežamas tiesiai į paskirties tašką, dažniausiai tai trunka apie 24 valandas (vieną dieną). Sunkvežimis išvyksta ryte, kitą dieną jau jūsų partneris Vokietijoje gali gauti prekes. Tačiau jei tai yra dalinis krovinys (LTL), kuris surenkamas iš kelių siuntėjų, procesas užtrunka ilgiau. Tokie kroviniai dažnai keliauja per terminalus, tenka laukti, kol bus surinkta visą mašina, tad čia tikėkitės 2–3 dienų termino. Taip pat reikia prisiminti, kad jei gavėjas yra pačiame Vokietijos pakraštyje (pvz., netoli sienos su Lenkija ar Prancūzija), siunta gali atvykti greičiau, nei jei ji keliauja į toliau esančius regionus, pvz., į pietus.

2. Ar kelionės trukmę lemia tai, kurį Vokietijos miestą reikia pasiekti?

Absoliučiai taip. Vokietijos geografija nulemia didžiulius skirtumus. Atstumas nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 830 km, tuo tarpu iki Miuncheno – jau virš 1300 km. Tai reiškia papildomas 4–5 valandas važiavimo tiesiai. Be to, eismo intensyvumas skiriasi: Ruhro srityje (Šiaurės Reinas-Vestfalija), kur yra daug pramonės, eismas yra daug tankesnis nei, pavyzdžiui, Brandenburge. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas turi laikytis darbo ir poilsio grafiko. Jei kelionė trunka ilgiau nei 9 valandas, reikalingas 45 minučių pertrauka, o jei viršijama 9 valandų vairavimo per dieną – reikia 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Todėl siunta į toliau esantį miestą gali reikalauti ne tik ilgesnio važiavimo, bet ir priverstinio pernakvėtimo kelyje.

3. Kuo skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) pristatymo laikai?

Tai vienas esminių dalykų, kurį klientai dažnai supainioja. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad jūsų krovinys užima visą sunkvežimį. Tokiu atveju vairuotojas važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį be stabdžių (išskyrus degalines ir poilsio pertraukas). Tai yra greičiausias ir efektyviausias būdas – dažniausiai 1 diena. LTL (Less Than Truck Load) – tai kai jūsų siunta užima tik dalį mašinos. Tokiu atveju logistikos kompanija turi surinkti kitas siuntas iš kitų klientų, kad užpildytų sunkvežimį. Tai vadinama konsolidacija. Vairuotojas gali važiuoti ratu po Lietuvą, paimti 5–10 skirtingų siuntų, tada važiuoti į Vokietiją, kur vėl sustoja 5–10 vietų iškrauti. Dėl šių sustojimų ir manevrų LTL siuntos Vokietijoje gali važiuoti 2–4 dienas, net jei atstumas yra toks pat kaip ir FTL atveju.

4. Kokios vairuotojo darbo taisyklės įtakoja atvykimo laiką?

Europos Sąjungoje galioja griežtos vairuotojų darbo laiko taisyklės, reglamentuojamos „EU tachografo“ įstatymų. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima padalinti į 15 min. + 30 min.). Be to, per parą vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (gali išplėsti iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę). Po to būtinas 11 valandų poilsis. Tai reiškia, kad net jei atstumas iki Vokietijos yra tik 700 km, o vairuotojas išvyksta popietę, jis gali tekti sustoti pernakvoti, kad neviršytų 9 valandų limito. Todėl siunta, kuri galėtų nuvažiuoti per 7 valandas, realiai gali atvykti kitą dieną ryte dėl šių saugumo reikalavimų. Profesionalios pervežimo kompanijos visada planuoja maršrutus atsižvelgdamos į šiuos apribojimus, kad išvengtų baudų.

5. Ar Lenkijos keliai ir eismo intensyvumas gali uždelsti siuntą?

Žinoma, ir tai yra vienas dažniausių vėlavimų priežasčių. Maršrutas į Vokietiją dažniausiai veda per Lenkiją (pvz., per Varšuvą ar Poznanę). Nors Lenkija pastaraisiais metais patobulino savo autostradų tinklą (pvz., A2 autostrada), tačiau statybos darbai, eismo įvykiai ir didelė sunkvežimių koncentracija sukuria „butelio kaklius“. Ypač pavasario ir vasaros sezonais, kai vyksta dideli kelių remonto darbai, eismas gali stovėti valandomis. Be to, Lenkijoje dažnai vyksta policijos patikros, kurios gali šiek tiek sulėtinti eigą. Esu matęs, kaip 50 km eismo užburas gali prailginti kelionę net 3–4 valandomis. Todėl, planuodami laiką, visada verta palikti „laiko rezervą“ dėl galimų nesklandumų tranzito šalyse.

6. Kaip apkrovos ir iškrovos procedūros veikia bendrą laiką?

Dažnai klientai mano, kad laikas skaičiuojamas tik nuo rato sukimosi. Tačiau logistikoje „kraunamasis“ ir „iškrovamasis“ laikas yra kritiškas. Lietuvoje vairuotojas gali praleisti 2–4 valandas laukdamas, kol bus pakrautas (jei nėra išankstinio užsakymo). Vokietijoje situacija gali būti panaši. Dideliuose prekybos centruose ar gamyklose yra griežti grafikai – jei vairuotojas atvyksta 15 minučių vėlai, gali tekti laukti kito laiko („langelio“), kas gali užtrukti kelias valandas ar net iki kitos dienos. Be to, pačios fizinės iškrovos procedūros, jei jos atliekamos rankiniu būdu arba trūksta keltuvų, gali užtrukti ilgiau nei planuota. Todėl, kai kalbame apie „pristatymo laiką“, įtraukiame ir šias operacijas. Greičiausias variantas yra, kai abi pusės pasiruošusios ir vairuotojas turi „prieangio leidimą“ (pristatymo langą).

7. Ar reikia eiti per muitinę, ir tai užtrunka daug laiko?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra abi Schengeno zonoje ir Europos Sąjungoje, fizinės sienos patikros (muitinės) paprastai nėra atliekamos keliaujant tarp šalių. Sunkvežimiai važiuoja „žaliąja linija“ sustodami tik retkarčiais atsitiktinėse patikrose. Tačiau tai nereiškia, kad dokumentai nėra tikrinami. Naujieji elektroniniai muitinės sistemos leidžia tikrinti duomenis ne sustojant. Tačiau jei siunčiate reglamentuojamas prekes (pvz., alkoholį, tabaką, gyvūnus arba chemines medžiagas), gali reikėti specialių leidimų ar papildomų procedūrų, kurios gali sulėtinti procesą. Be to, visada egzistuoja rizika, kad muitinės pareigūnai nuspręs atlikti išsamą patikrą (fizinę apžiūrą), kuri gali užtrukti nuo kelias valandų iki dienos. Nors tai retas atvejis standartiniams prekėms, apie tai visada reikia žinoti.

8. Kaip oro sąlygos (žiema) veikia pervežimus į Vokietiją?

Lietuvoje ir Vokietijoje klimatas panašus, tačiau žiemos sąlygos gali smarkiai sulėtinti eismą. Ypač pavojingos yra slidžios kelio dalys arba stiprus sniegas Lenkijoje ir Vokietijos kalnuotose vietovėse (pvz., keli link Miuncheno per Bavariją). Sunkvežimiai su kroviniu turi mažesnį sukibimą ir ilgesnį stabdymo kelią. Esant blogoms oro sąlygoms, greičiai autostradose gali būti ribojami (pvz., 60 km/h arba 40 km/h visiems sunkvežimiams). Tokiu atveju kelionė, kuri paprastai trunka 12 valandų, gali užtrukti 18–20 valandų. Patirtis rodo, kad ypatingai sunkių orų metu (pvz., kai yra „pūga“) vėlavimai yra neišvengiami, ir juos reikia numatyti kaip gamtinius rizikos veiksnius.

9. Ar įmanoma pristatyti siuntą į Vokietiją greičiau (ekspresiniu reisu)?

Taip, tai įmanoma, tačiau tai kainuoja brangiau. Ekspresinis pervežimas dažniausiai reiškia keletą dalykų: pirmiausia, gali būti naudojama mažesnė transporto priemonė (pvz., 3,5 tons sunkvežimis arba furgonas), kuri gali važiuoti greičiau ir turi mažiau apribojimų (pvz., gali važiuoti tam tikromis trasomis, kur dideliems sunkvežimams draudžiama). Antra, ekspresiniu reisu gali būti dedami du vairuotojai į vieną mašiną. Kai vienas vairuoja, kitas ilsisi, taigi mašina gali važiuoti be ilgos 11 valandų pertraukos. Tai leidžia nuvažiuoti atstumą be sustojjimų pernakvoti. Tokiu būdu atstumas Vilnius–Berlynas gali būti įveiktas per 10–12 valandų (neatsižvelgiant į krovimą). Tačiau ši paslauga yra 2–3 kartus brangesnė už standartinę, todėl naudojama tik esant kritiniam poreikiui.

10. Ką daryti, jei siunta vėluoja, ir kaip tai sužinoti?

Jei siunta vėluoja, pirmiausia reikia susisiekti su savo logistikos vadovu arba pervežėju. Profesionalios kompanijos turi GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia realiu laiku matyti, kur yra sunkvežimis. Dažniausiai vėlavimą sukelia eismo įvykiai arba ilgos iškrovos eilės prieš tai buvusiame taške. Jei vairuotojas turi numatytą 45 minučių pertrauką arba priverstinį poilsį, tai taip pat matoma sistemoje. Nerekomenduojama panikuoti, jei pristatymas vėluoja kelias valandas – tai yra normalus logistikos procesas. Tačiau jei vėlavimas trunka ilgiau nei dieną, reikia ieškoti priežasties – gal buvo techninė gedimas arba problemos su dokumentais. Geras ryšys su pervežėju leidžia operatyviai reaguoti ir informuoti jūsų klientą Vokietijoje.

Išvada

Apibendrinant, kelionės į Vokietiją su siuntomis trukmė nėra fiksuotas dydis, kurį galima apskaičiuoti viena paprasta formule. Tai yra dinamiškas procesas, priklausantis nuo maršruto ilgio, krovinio tipo (pilnas ar dalinis), vairuotojo darbo režimų, eismo sąlygų ir apkrovos/iškrovos organizacijos.

Standartiškiausiu atveju tikėkitės 1–3 dienų termino. Jei jums reikalingas greitas pristatymas, planuokite jį iš anksto arba pasinaudokite ekspresinėmis paslaugomis. Ilgamečia patirtimi galiu pasakyti, kad sėkmingiausi klientai yra tie, kurie ne tik žino, ką nori siųsti, bet ir supranta logistikos realijas: palieka laiko rezervą, tiksliai užpildo dokumentus (pavyzdžiui, CMR važiaraštį) ir derina iškrovimo laikus su gavėjais.

Logistika – tai ne tik prekių pervežimas, tai ir laiko valdymas. Suprasdami šiuos procesus, jūs galite optimizuoti savo tiekimo grandinę, išvengti nereikalingų sandėliavimo išlaidų ir palaikyti aukštą aptarnavimo lygį savo Vokietijos partneriams. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums giliau įsiskaityti į tarptautinių pervežimų subtilybes ir leis jums jaustis užtikrintai, kai kitą kartą reikės siųsti krovinius į Vakarus.