Kelionės į Vokietiją planavimas: Eksperto vadovas maksimaliam keleivių patogumui

Vokietija jau dešimtmečiais yra viena populiariausių kryptų tarp lietuvių – tiek verslo, tiek turizmo, tiek ir darbo reikalais. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs viską: nuo kupranugarių, keliaujančių per dykumas, iki moderniausių, erdvių autobusų, kuriuose gali būti net virtuvėlės. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs – nepriklausomai nuo to, kaip toli ir kokia transporto priemone keliaujate, kelionės kokybę lemia ne atstumas, o detalus planavimas.

Dažnai klientai, kreipiantys į mane dėl pervežimo paslaugų ar konsultacijos, galvoja, kad patogumas – tai tik irklinės sėdynės ar oro kondicionierius. Taip, tai svarbu, bet tai tik piramidės viršūnė. Tikrasis patogimas prasideda tuomet, kai žinai, kas tave laukia kelyje, ir esi tam pasiruošęs. Šiame straipsnyje pasidelsime ties tuo, kaip subraižyti maršrutą, pasirinkti transportą ir susitvarkyti smulkius niuansus, kad kelionė į ir iš Vokietijos taptų ne privalomybė, o malonus pramogas. Nesvarbu, ar planuojate važiuoti patys, arba renkatės profesionalų vairuojamą transportą, šie patarimai padės išvengti dažniausių klaidų ir išsaugoti nervus.

Kai kalbame apie maršrutą Lietuva – Vokietija, turime omenyje didelį atstumą – vidutiniškai nuo 1000 iki 1400 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo tikslo (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas ar Diuseldorfas). Tai kelionė, kuri trunka nuo 12 iki 16 valandų, jeigu važiuojame automobiliu ar autobusu be ilgesnių sustojimų. Tokio ilgio kelionės be tinkamo plano gali tapti tikru išbandymu organizmui ir psichikai. Todėl štai išsamus vadovas, kaip visa tai suorganizuoti taip, kad atvykus jausčiatumėtės poilsiai, o ne išsekę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt detaliausių atsakymų į klausimus, kuruos dažniausiai girdėju iš keleivių per savo ilgą karjerą. Čia rasite techninius, praktinius ir psichologinius patarimus.

1. Koks yra geriausias metas kelionei į Vokietiją, kad išvengtumėe spūsčių?

Per savo dvidešimt metų esu pastebėjęs, kad eismo intensyvumas Vokietijoje ir Lenkijoje (kurią reikia kirsti keliaujant į Vokietiją) turi savo aiškius ritmus. Jeigu jūsų tikslas – maksimalus patogumas ir mažiausia streso, geriausia kelionę pradėti anksti ryte arba vėlai vakare.

Idealus laikas išvykti yra nuo 04:00 iki 06:00 valandos ryto. Tokiu atveju, kai pradėsite vairuoti ar važiuosite, didžioji dalies sunkvežimių jau bus sustojusię poilsio aikštelėse, o asmeninių automobilių srautas dar bus retas. Taip galite pravažiuoti didžiuosius miestus, tokius kaip Varšuva ar Poznanė, be didelių užkardų. Vėlesnėje kelionės dalyje, vairuodami per Vokietijos automagistrales (Autobahn), taip pat verta vengti piko valandų, kurios ten paprastai būna nuo 07:00 iki 09:00 ir nuo 16:00 iki 18:00. Jeigu keliaujate savo automobiliu, rekomenduoju planuoti atvykimą į didelį Vokietijos miestą ne darbo dienų pabaigoje, kad nereikėtų stovėti spūstyse. Naktinės kelionės taip pat gali būti efektyvios, tačiau reikia atsižvelgti į vairuotojo (arba savo) miego režimą – patogumas negali būti aukojamas greičiui, jeigu tai kelia pavojų.

2. Kurį maršrutą pasirinkti: per Lenkiją arba per Skandinaviją (jūros maršrutu)?

Tai vienas dažniausių ginčų. Esu vairavęs abiem maršrutais ir galiu pasakyti, kad viskas priklauso nuo jūsų tikslo Vokietijoje ir metų laiko.

Maršutas per Lenkiją (S1/A2) yra trumpesnis geografiškai. Jeigu jūsų kelionės tikslas yra vakarinė arba centrinė Vokietija (Berlynas, Hanoveris, Niurnbergas), maršutas per Lenkiją yra logiškiausias. Tačiau jis reikalauja kantrybės. Lenkijos keliai pastaraisiais metais pagerėjo, tačiau A2 automagistralės dalys vis dar gali būti remontuojamos, o vietiniai vairuotojai kartais elgiasi neprognozuojamai. Be to, kelių kokybė šalia automagistralės gali varginti.

Maršutas per Skandinaviją (Klaipėda – Karlshamn arba Kielis) ilgesnis, tačiau dažnai ramus. Jis idealus, jeigu keliaujate į šiaurinę Vokietiją (Hamburgas, Liubekas, Kielyje esantys uostai). Keltas leidžia keleiviui pilnai atsipalaiduoti, pavalgyti, užmigti. Nors šis maršrutą brangesnis dėl keltų bilietų, jis suteikia didesnį fizinį patogumą, nes nereikia sėdėti sėdynėje 12 valandų iš eilės. Jeigu jums svarbiau ne kaina, o kelionės sklandumas ir jausmas, kad tai ne bausmė, o pradžia atostogų, keltas yra puikus pasirinkimas.

3. Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę (autobusas, mikroautobusas, automobilis)?

Pasirinkimas priklauso nuo keleivių skaičiaus ir biudžeto, tačiau kaip ekspertas aš visada primygtinai rekomenduoju atsižvelgti į erdvę.

Jei keliaujate grupėje (4–8 žmonės), mikroautobusas (pavyzdžiui, Mercedes V-Class arba VW Transporter) yra geriausias pasirinkimas dėl keleivių patogumo. Jūs neturite dalintis erdvės su strangeriais, galite sustoti tuomet, kai norite, ir keisti muziką. Tokiuose mikroautobusuose dažnai yra atlenkiamos sėdynės, kurios tampa lova – tai ypač svarbu ilgos kelionės metu.

Didelis turistinis autobusas yra puikus, jeigu jūsų grupė yra didelė (20+ žmonių). Dabartiniai autobusai, tokie kaip „Setra“ ar „Neoplan“, turi aukštą „galinį pakabą“, kas leidžia mažiau jausti kelio duobes. Taip pat jie turi WC, kuris, nors ir nėra praustuvas, yra būtinas ilgesnėms kelionėms. Tačiau jeigu keliaujate 2-3 asmenų grupe, nuoma tokio autobuso gali būti per brangi ir neprakaituota.

Asmeninis automobilis tinka tik tada, jeigu jis erdvus ir techniškai tvarkingas. Važiuoti 1000 km senas, nekomfortabiliu automobiliu gali sugadinti nugarą ir nuotaiką. Patogumo sumetimais, jeigu kelionės trukmė viršija 10 valandų, verta pagalvoti apie pakaitinio vairuotojo paslaugą arba bent jau apie tai, kad kas 2 valandas bus daromos ilgesnės pertraukos.

4. Ką reikia žinoti apie dokumentus ir sienos kirtimą?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno zonoje, ir dažniausiai sienos kirtimas vyksta be sustojimo („žalias šviesoforas“), mano patirtis sako, kad reikia būti pasiruošusiam viskam.

Būtina turėti pasus arba asmens tapatybės kortelę. Vairuotojai turi turėti vairuotojo pažymėjimą, techninį pasą (jeigu tai ne asmeninis automobilis) ir draudimo „Žalias kortelę“. Vokietijos policija dažnai tikrina ne tik dokumentus, bet ir transporto priemonės būklę. Jeigu planuojate važiuoti savo automobiliu, įsitikinkite, kad jis atitinka Vokietijos techninius reikalavimus (pvz., šviesų reguliavimas, padangų gylis).

Taip pat verta paminėti, kad jeigu keliaujate su vaikais, kurie nėra jūsų (anūkai, mokiniai), būtina turėti notariškai patvirtintus tėvų sutikimus raštu. Be šio dokumento sienos apsaugos pareigūnai gali neleisti važiuoti toliau, taip sulaikydami visą grupę. Tai vienas dažniausių nesusipratimų, kuriuos matau – geriau pasirūpinti šiuo popieriumi iš anksto.

5. Kaip susitvarkyti su bagažu, kad jis ne trukdytų patogumui?

Bagažo išdėstymas – tai ne tik klausimas, kur padėti lagaminus, bet ir saugumo klausimas. Ilgos kelionės metu svarbu, kad būtų pasiekiami daiktai, kurių galite prireikti be sustojimo.

Pagrindinė taisyklė: viskas, ko nereikia kelionės metu (drabužiai, dovanos, didelės lagaminės), turi eiti į bagažinę (rūsį). Salone turite turėti tik rankinį bagažą. Aš visada patariu keleiviams pasiimti nedidelę delninę bagažą arba kuprinę, kurioje būtų: vanduo, užkandžiai, powerbankas, dokumentai ir šiltas megztinis (autobuse arba lengvame automobilyje gali būti vėsu).

Jei keliaujate mikroautobusu, svarbu neužkrauti stogo dėžės virš svorio limito, nes tai pablogina važiavimo charakteristikas ir padidina degalų suvartojimą. Taip pat būtina užfiksuoti bagažą (užrakinti), kad sustojimuose prie degalinių niekas neįmestų svetimų daiktų arba nepavogtų. Patogumas taip pat siejamas su ramybe – žinodami, kad jūsų daiktai saugūs, galite geriau ilsėtis.

6. Kaip išvengti nuovargio ir išlaikyti gerą savijautą kelyje?

Ilgos kelionės poveikis organizmui yra nepaisomas. Net jeigu sėdite patogioje sėdynėje, kūnas fiziškai neaktyvus, o tai sukelia kojų tinimą ir nugaros skausmus.

Mano patarimas: reguliarios pertraukos. Idealus variantas – sustoti kas 2–3 valandas bent 15 minučių. Šiuo laiku reikia išlipti, paeiti, ištiesti kojas. Jeigu važiuojate autobusu, kuris turi WC, vis tiek būtina išlipti ilgesnėms pertraukoms, kad užtikrintumėte kraujotaką.

Mityba taip pat lemia patogumą. Venkite sunkių, riebių patiekalų prieš pat išvykstant arba degalinėse. Greitas maistas (kebabai, dešrelės) suteikia trumpalaikę energiją, bet vėliau sukelia mieguistumą ir diskomfortą. Geriau rinktis vaisius, riešutus, vandenį. Drėgmė salone dažnai būna maža, todėl gerti vandenį būtina net jei nesijaučiate trokštant. Dehidracija – pagrindinė galvos skausmo ir dirglumo priežastis ilgos kelionės metu.

7. Kokios yra specifinės Vokietijos kelių taisyklės, kurios gali stebinti lietuvius?

Vokietija garsėja savo automagistralėmis (Autobahn) be greičio apribojimų, tačiau tai sukuria ir specifinę kultūrą. Nors „greičio laisvė“ egzistuoja, ji taikoma tik tam tikrose ruožuose, o daugelyje vietų greitis vis dar ribojamas (dažnai 130 km/h arba 100 km/h).

Svarbiausia taisyklė – ne važiuoti kairiaju juosta, jeigu ne lenkiate. Vokietijos vairuotojai labai drausmingai laikosi šios taisyklės. Jeigu važiuojate 120 km/h greičiu kairiaju juosta, o už jūsų artinasi BMW arba „Mercedes“, važiuojantis 200 km/h, jūs keliate pavojų ir esate legaliai baudžiami. Kairioji juosta skirta tik lenkimui.

Taip pat verta prisiminti apie mokesčius už važiavimą automagistralėmis (vignettes) – jų asmeniniams automobiliams nereikia (skirtingai nei Austrijoje ar Šveicarijoje), tačiau sunkvežimiams ir autobusams mokesčiai mokami. Jeigu keliaujate savo automobiliu, atkreipkite dėmesį į ženklus „Umweltzone“ (Aplinkos zona). Į daugelį Vokietijos miestų (pvz., Berlynas, Miunchenas) negalima važiuoti be specialios žaliosos spalvos etiketės (Umweltplakette), kuri rodo, kad automobilis nekelia didelio taršos. Jos neturėjimas gali baigtis didelėmis baudomis.

8. Kaip planuoti maisto ir poilsiu pertraukas?

Maistas ir poilsis – tai dalis kelionės įspūdžio. Vokietijoje ir Lenkijoje degalinių tinklai yra labai išvystyti (pvz., Aral, Shell, Tank&Rast), tačiau kainos jose gali būti aukštesnės nei mieste.

Planuodamas pertraukas, aš visada ieškau ne tik degalinių, bet ir poilsio aikštelių (Rasthof) Vokietijoje. Jose dažnai būna švarios WC, restoranai su tradiciniu maistu (netgi vištienos kepsniais ar keptais kumpiais) ir žaidimų aikštelės vaikams. Tokios pertraukos leidžia ne tik užpildyti degalų baką, bet ir tikrai pailsėti.

Jei kelionės planas leidžia, verta nukrypti nuo automagistralės į mažą miestelį pietums. Tai suteikia galimybę pajusti vietos atmosferą, pavalgyti pigiau ir kokybiškiau, bei pasistrečiuoti po ilgo sėdėjimo. Jeigu keliaujate su vaikais, planuokite pertraukas prie žaidimų aikštelių – tai sumažins stresą tiek jiems, tiek tėvams.

9. Kaip elgtis su technine gedimais ar avarijomis užsienyje?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau kaip profesionalas turiu paminėti, kad paruoštis – tai pusė sėkmės. Prieš išvykdami į Vokietiją, būtina turėti galiojantį draudimą „Kasko“ (jei tai jūsų automobilis) arba žinoti, kas atsakingas už techninę pagalbą, jeigu tai nuomotas automobilis ar autobusas.

Europoje veikia pagalbos tarnybos (pvz., ADAC Vokietijoje), kurios gali padėti, tačiau be tarptautinio draudimo jų paslaugos kainuos brangiai. Visada turkite savo draudimo kompanijos telefono numerį, su kuriuo galite susisiekti 24/7. Jeigu įvyko avarija, būtina iškviesti policiją ir gauti protokolą, net jeigu žala atrodo maža. Be šio dokumento draudimo kompanija gali atsisakyti išmokėti kompensaciją.

Jei važiuojate autobusu, patikrinkite, ar vairuotojas turi su savimi techninės pagalbos priemonių rinkinį ir ar žino, kur artimiausia servizo stotis. Patogumas tame, kad nereikia panikuoti – profesionalus vairuotojas žino, kas daroma tokiose situacijose. Keleivio užduotis – išlikti ramiam ir laikytis vairuotojo nurodymų.

10. Ar verta naudotis papildomomis paslaugomis, tokiomis kaip Wi-Fi ar pramogos sistemoje?

Šiuolaikinis keleivis nori būti prisijungęs. Dauguma naujausių autobusų jau turi Wi-Fi. Tačiau mano patirtis rodo, kad Wi-Fi automagistralėje dažnai būna nestabilus – signalas pradingsta kertant miškus arba užmiestyje. Todėl nepasikliokite tik į internetą.

Verta parsisiųsti filmų, muzikos ar audioknygų į savo telefoną ar planšetę iš ankso. Tai geriausia pramoga, kai už lango tamsu arba vaizdas pasidaro vienodas. Taip pat nepamirškite powerbanko – ilgos kelionės metu telefonas išsikrauna greičiau (ieškodamas signalo), o jums gali prireikti žemėlapio arba bilieto.

Jei keliaujate su vaikais, planuokite jiems veiklą: spalvinukus, žaidimus planšetėje (atsisiųstus), audiopasakojimus. Vaiko ramybė – tai visų keleivių ramybė ir patogumas.