Kelionės į Vokietiją planavimas: Eksperto vadovas efektyviam ir ramiam kelionei

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų ne tik verslo kelionių, bet ir poilsinio turizmo srityje. Kaip žmogus, kuris tarptautinių pervežimų srityje praleido daugiau kaip dvidešimt metų, galiu pasakyti tik viena: sėkminga kelionė prasideda ne tada, kai užvedate variklį, o tuomet, kai dar tiesiogiai prie stalo arba kompiuterio pradedate brėžti savo maršrutą. Daugelis keliautojų, ypač tie, kurie į Vokietiją vyksta savo automobiliais, dažnai padaro tą pačią klaidą – pervertina savo jėgas ir nepakankamai vertina išankstinio planavimo reikšmę. Vokietiškas efektyvumas, tvarka ir tikslumas yra legendiniai, tačiau šie dalykai taip pat pasireiškia ir jų kelių infrastruktūroje bei eismo taisyklėse.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu ne tik teoriniais žiniomis, bet ir praktine patirtimi, susidėliosiu visus svarbiausius aspektus, kuriuos reikia apgalvoti prieš išvykstant. Mes ne kalbėsime tik apie tai, kurią miuziklą geriau užsakyti Miunchene ar kur nusipirkti pigiausią kavą Diuseldorfe. Mes kalbėsime apie logistiką – kaip nuo A iki Z nuosekliai suplanuoti kelionę, kad ji būtų saugi, ekonomiška ir, kas svarbiausia, be nereikalingų nervų. Nuo techninio automobilio pasiruošimo iki specifinių Vokietijos kelių taisyklių niuansų – šis vadovas padės jums išvengti tų klaidų, kurias mūsų sektoriai dažnai matome pasakydami „būtų buvę geriau pasiruošti”.

Sėkmingas planavimas – tai tai, kas skiria malonių atsiminimų kupiną atostogas nuo eismo įkliuvų ir nenumatytų išlaidų marato. Tad, jei jūsų tikslas – efektyviai ir be rūpesčių pasiekti Vokietiją, skaitykite toliau. Rūpestingai parengta strategija yra pusė sėkmės.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti sauje vykstant į Vokietiją automobiliu?

Tai vienas pagrindinių klausimų, kurį dažnai užduoda net patyrę vairuotojai, tačiau dažnai pamiršta, kad Vokietijoje, kaip ir kitose šalyse, galioja griežti reikalavimai dokumentams. Pirmiausia, tai natūralu, jums reikalingas galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Jeigu jis – lietuviškas, problemų neturėtų būti, tačiau verta pasitikrinti, ar jo galiojimo laikas nebaigėsi. Antroji ir ne mažiau svarbi dokumentacijos dalis yra automobilio techninė apžiūra (TA). Tai ne būtų problema naujiems automobiliams, tačiau jeigu keliate senesniu transporto priemone, būtinai įsitikinkite, kad techninė apžiūra nebegaliuoja. Vokiškas policija yra labai atidi, ir jų kompiuterinės sistemos akimirksniu parodo, ar jūsų automobilis yra legaliai eksploatuojamas.

Be to, būtina turėti transporto priemonės registracijos sertifikatą (taip vadinamąjį „techninį pasą“). Jeigu automobilis ne jūsų, o, pavyzdžiui, draugo ar nuomos kompanijos, būtina turėti raštišką įgaliojimą vairuoti šį automobilį, išduotą savininko. Nepamirškite ir civilinės atsakomybės draudimo „Žalios kortelės“ (Green Card). Nors Lietuva yra ES narė ir dažnai pakanka standartinio draudimo ženklo ant priekinio stiklo, Vokietijoje policija gali paprašyti parodyti šią kortelę. Jos trūkumas gali sukelti nereikalingų paaiškinimų. Ir, žinoma, asmeninis dokumentas – pasas arba ID kortelė. Visi šie dokumentai turi būti originalūs ir neatiduoti laikinai kam kitam.

2. Ar reikalingi specialūs mokesčiai ar vignetės važiavimui Vokietijos keliais?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių mitų ir klaidingų supratimų. Skirtingai nei kai kurios kaimyninės šalys (pvz., Austrija, Šveicarija ar Čekija), Vokietija transporto priemonėms, kurių bendroji leidžiama masė neviršija 3,5 tonos, iš viso netaiko mokesčio už kelių naudojimą (vignetės). Tai reiškia, kad jei važiuojate asmeniniu automobiliu arba sunkvežimiu, kuris yra lengvojo transporto kategorijoje, jums nereikia įsigyti jokių lipdukų ant stiklo. Tačiau čia yra vienas svarbus niuansas, susijęs su aplinkosauga.

Nors nėra bendrojo kelių mokesčio, daugelyje Vokietijos miestų įvestos taip vadinamos „žaliosios zonos“ (Umweltzone). Į jas važiuoti leidžiama tik tiems automobiliams, kurie turi specialią ekologinę vėliavėlę (Umweltplakette). Šią lipduką reikia įsigyti iš anksto (dažniausiai internetu arba specialiuose paslaugų centruose, pavyzdžiui, TÜV) ir pridėti prie priekinio stiklo. Be jos įvažiavus į miesto centrą gresia dideli baudos. Taigi, tiesioginio automagistralių mokesčio nėra, tačiau ekologinis mokestis (lipdukas) yra privalomas, jeigu planuojate lankytis miestuose. Sunkiesiems sunkvežimiams (virš 3,5 t) situacija kitokia – jiems mokesčiai už kelių naudojimą (LKW-Maut) yra privalomi ir apmokestinami pagal nuvažiuotą atstumą bei emisijų klasę.

3. Kokios yra pagrindinės vairavimo automagistralėse (Autobahn) ypatybės ir greičio apribojimai?

Vokietijos automagistralės, arba „Autobahn“, yra legendinės dėl savo greičio apribojimų nebuvimo, tačiau šis mitas turi būti suvokiamas labai atsargiai. Nors tikrai yra ruožų, kur nėra jokio ribojamo greičio ( recommendations greitis yra 130 km/h, tačiau jis nėra privalomas), daugelyje vietų, ypač artimiau miestams arba statybų zonose, greitis yra griežtai ribojamas iki 120, 100 ar net 80 km/h. Būtinai atkreipkite dėmesį į kelio ženklus. Statybų zonos (Baustellen) Vokietijoje yra dažnos ir jose greičio apribojimai dažnai keičiasi bei griežtai stebimi radarais.

Kita svarbi taisyklė, kurią dažnai pažeidžia užsienio vairuotojai, yra eismo juostų naudojimas. Automagistralėse draudžiama vykti dešinėja juosta, jei kairėja juosta laisva. Vairuoti reikia tiesiogiai dešiniausia juosta, o kairiąją naudoti tik lenkiant (prevencinis lenkimas nėra leidžiamas). Be to, jei už jus jau kažkas artinasi iš kairės, lenkti draudžiama – tai vadinama „iššokimu“ prieš akis, kas yra viena pavojingiausių situacijų. Taip pat būtina prisiminti apie „Rettungsgasse“ – gelbėjimo koridorių. Kai susidaro spūstys, visi vairuotojai privalo susiformuoti koridorių: kairiausioje juostoje vairuotojai pasislenka kairiau, o visi kiti – dešiniau. Tai ne rekomendacija, o įstatymas, už kurio nevykdymą gresia didelės baudos. Gelbėjimo koridoriai turi būti laisvi specialiosioms tarnyboms.

4. Kaip tinkamai pasiruošti automobilį kelionei, kad išvengti techninių problemų?

Per dvidešimt metų darbo srityje mačiau nemažai nusivylusių žmonių, kurių kelionės baigėsi pirmosios degalinių kiemelyje dėl trivialių gedimų. Techninis pasiruošimas yra pusė sėkmės. Prieš išvykstant būtina atlikti pilną automobilio patikriną. Pradėkime nuo padangų. Jos turi atitikti sezoną. Vokietijoje žiemos padangos yra privalomos esant žiemos sąlygoms (sniegui, ledui, šlapdribai), o vasarą – vasarinės. Naudoti universalines padangas galima, tačiau jos turi būti tinkamos. Be to, padangų protektoriao gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm (tačiau rekomenduojama daugiau, ypač žiemą).

Ne mažiau svarbi yra važiuoklės būklė. Pasitikrinkite amortizatorius, stabdzius ir vairo mechanizmą. Vokiški keliai, nors ir puikiai prižiūrimi, yra labai greitieji, o blogos važiuoklės automobilis gali tapti nevaldomas avarinėje situacijoje. Taip pat nepamirškite apie visus skysčius: variklio aliejų, aušinimo skysčį, „stiklų plovimo“ skysčį (Vokietijoje jis būtinas, nes daugeliu atvejų kelyje daug nešvarumų ir vabzdžių) ir, žinoma, padangų slėgį. Būtinai pasirūpinkite atsarginiu ratu ir jo įrankiu, bei patikrinkite, ar veikia domofonas (priešpriešinių žibintų indikatorius), nes tai taip pat yra techninės apžiūros dalis.

5. Ką reikia žinoti apie degalines ir degalų kainas Vokietijoje?

Degalų kainos Vokietijoje gali svyruoti, tačiau jos dažnai būna aukštesnės nei Lietuvoje. Tačiau čia yra vienas svarbus logistinis niuansas: degalų kainos skiriasi priklausomai nuo degalinės vietos. Degalinės, esančios tiesiai pa automagistralių (Autobahn) pravažiavimais, dažniausiai siūlo brangiausius degalus. Jos patogios, tačiau kainuojančios. Jeigu norite sutaupyti, rekomenduoju važiuoti iki artimiausio miesto arba gyvenvietės, esančios šalia automagistralės, kur degalinės (dažnai tos pačios grandinės, kaip „Shell“, „Aral“, „Esso“) degalus siūlo pigiau.

Taip pat verta paminėti degalų rūšis. Vokietijoje degalai dažnai žymimi trumpiniais, pavyzdžiui, „Super E5“, „Super E10“ (benzinas) arba „Diesel“. Atkreipkite dėmesį į „E10“ – tai benzinas su 10% bioetanolio. Jis paprastai šiek tiek pigesnis, tačiau ne visi senesni automobiliai gali jį vartoti be žalos varikliui. Jeigu abejojate, geriau rinktis „Super E5“ arba „Ultimate“ rūšis. Dyzelinių automobilių savininkai taip pat turi būti atidūs, nes Vokietijoje yra griežtos kontrolės dėl „AdBlue“ skysčio, jei jūsų automobilis jį naudoja. Be to, daugumoje degalinių galima mokėti tiesiog prie siurblio banko kortele arba grynaisiais, tačiau mažesnėse degalinėse kai kuriais atvejais gali tekti mokėti prie kasos.

6. Kokias privalomas priemones reikia turėti automobilyje pagal Vokietijos įstatymus?

Vokietijos eismo taisyklės nustato griežtą reikalavimą dėl privalomųjų priemonių, kurios turi būti kiekviename automobilyje. Pirmiausia tai apima šviesos atšvaitus (šviesos atšvaitai nebeprivalomi, jeigu automobilis turi „A“ tipo šviesas, tačiau visada verta turėti atsarginį rinkinį). Antra, ir tai ypač svarbu, – pirmosios pagalbos apyrankė (Verbandskasten). Ji turi būti hermetiškai uždaryta, su galiojimo data. Jeigu jos galiojimas pasibaigęs, gali būti paskirta bauda.

Trečia, privaloma turėti atsparųjį lietui švarką (švarką su šviesos atšvaitais), kuris turi būti lengvai pasiekiamas vairuotojui (ne bagažinėje, o salone). Ketvirta, – trikampis-įspėjimas (kelio ženklas „Avarija“). Jis turi būti tinkamai supakuotas ir naudojamas avarijos atveju. Taip pat verta pasirūpinti ugn gesintuvu, nors jis nėra visiškai privalomas kiekviename lengvajame automobilyje, tačiau jo nebuvimas gali būti įvertintas kaip nepakankamas saugumo užtikrinimas. Jeigu važiuojate su vaiku, privaloma tinkamai įrengta vaiko kėdutė, atitinkanti vaiko ūgį ir svorį. Vokiška policija tikrina ne tik tai, ar kėdutė yra, bet ir ar ji teisingai pritvirtinta.

7. Kaip efektyviai planuoti maršrutą, kad išvengti spūsčių ir statybų?

Efektyvus maršruto planavimas Vokietijoje reikalauja ne tik žinoti, ką važiuoti iš taško A į tašką B, bet ir gebėti numatyti potencialias kliūtis. Statybos keliais (Baustellen) Vokietijoje yra nuolatinis reiškinys, juos galima vadinti „keliaujančiu miestu“, nes jie keičiasi ir gali trukti mėnesiais ar net metais. Prieš kelionę būtina naudotis patikimais navigacijos įrenginiais, kurie turi realaus laiko informaciją apie eismo situaciją (pvz., „Google Maps“, „Waze“ arba profesionalūs „TomTom“ įrenginiai).

Tačiau navigacija nėra viskas. Aš visada patariu prieš išvykstant užsukti į Vokietijos automobilių klubo „ADAC“ svetainę. Jie pateikia išsamiausią informaciją apie planuojamas statybas, spūstis ir netgi eismo įvykius. Jeigu matote didelę statybų zoną maršrute, verta apgalvoti apie maršruto keitimą arba nukrypimą į federalinius kelius (Bundesstraße). Nors jie gali būti lėtesni, dažnai juose mažiau spūsčių nei ant automagistralių, kurios yra labai apkrautos sunkvežimiais. Taip pat verta planuoti poilsio pertraukas kas dvi valandas ne tik dėl saugumo, bet ir dėl to, kad tai leidžia išvengti „rush hour“ (piko valandų) didmiesčiuose, jeigu jūsų maršutas eina per juos.

8. Ką reikia žinoti apie parkavimą Vokietijos miestuose?

Parkavimas Vokietijos miestuose gali būti tikras iššūkis, jeigu nežinote taisyklių. Pirmiausia, daugumoje miestų centruose galioja mokamas parkavimas (Parkgebühr). Jis dažnai reguliuojamas automatiniais aparatais, reikalaujančiais įmesti monetas arba sumokėti kortele (dažnai priimamos ir bankinės kortelės, bet ne visada). Bilietas turi būti padėtas po priekiniu stiklu, matomai.