Kelionės į Vokietiją mikroautobusu: taisyklės, niuansai ir eksperto patarimai

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių keleivių ir krovinių pervežimų srityje, esu matęs ne vieną šimtą maršrutų ir ne vieną tūkstantį kilometrų, nukeliautų Europos keliais. Vokietija – tai viena pagrindinių krypčių ne tik verslo, bet ir turizmo srityje. Lietuviai čia važiuoja verslo reikalais, lankyti parodas, taip pat ir poilsiui. Tačiau, nepaisant to, kad Vokietija yra mūsų kaimynė ir bendros Europos Sąjungos narė, jos eismo taisyklės, ypač susijusios su mikroautobusų eksploatavimu, yra griežtesnės, daugiau detalių ir reikalauja daugiau dėmesio nei mes įpratę Lietuvoje.

Mikroautobusų nuoma ar kelionė savo transportu – tai atsakomybė. Vokietijoje eismo priežiūra organizuota itin profesionaliai, o baudos už pažeidimus gali apgadinti ne tik nuotaiką, bet ir kelionės biudžetą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kad jūsų kelionė į Vokietiją mikroautobusu vyktų sklandžiai, saugiai ir be nereikalingų nemalonumų. Mes aptarsime viską – nuo būtinų dokumentų ir techninių reikalavimų iki specifinių eismo taisyklių, kurios taikomos būtent šios klasės transporto priemonėms. Svarbiausia – prisiminti, kad ignoravimas neduoda pasišalinimo, o vokiškas tikslumas reiškia vieną: taisyklės yra skirtos laikytis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformavau išsamesnį sąrašą klausimų ir atsakymų, kurie dažniausiai kyla planuojant kelionę mikroautobusu į Vokietiją. Ši informacija padės išvengti tipiškiausių klaidų ir pasiruošti kelionei kuo geriau.

1. Kokius dokumentus būtina turėti vairuotojui ir keleiviams, keliaujant į Vokietiją mikroautobusu?

Tai vienas pagrindinių klausimų, nes dokumentų trūkumas gali baigtis ne tik bauda, bet ir transporto priemonės sustabdymu. Vairuotojas privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (jei jis išduotas ne ES šalyje, reikalingas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas, tačiau Lietuvos pažymėjimas tinka visiems ES nariams). Būtinas ir transporto priemonės registracijos sertifikatas (techninis pasas) bei galiojantis civilinės atsakomybės draudimas („Žalias kortelė“ – nors elektroninė sistema vis labiau įsigali, fizinė kortelė vis dar yra patikimas įrodymas).

Jei mikroautobusu keliauja organizuota grupė (pavyzdžiui, darbuotojai ar sporto komanda), rekomenduojama turėti keleivių sąrašą. Jei tai neprivatus, o komercinis reisas, reikės kelionės lapo (Waybill) ir licencijos. Be to, jei mikroautobusas nėra nuomojamas su vairuotoju, o vairuoja kitas asmuo, būtina turėti įgaliojimą vairuoti šį transportą (jei jis priklauso juridiniam asmeniui). Keleiviai turi turėti asmens dokumentus (pasus ar ID korteles).

2. Kokius greičio apribojimus reikia laikyti Vokietijoje vairuojant mikroautobusą?

Čia dažnai įsižaidžia net patyrę vairuotojai. Vokietijoje greičio limitai priklauso ne tik nuo kelio tipo, bet ir nuo transporto priemonės masės. Jei jūsų mikroautobuso didžiausia leidžiama masė neviršija 3,5 tonos, jis laikomas paprastu automobiliu (Pkw): * Gyvenvietėse: 50 km/h. * Už gyvenviečių: 100 km/h (nenurodyta kitaip). * Autobanuose: rekomenduojamas 130 km/h, tačiau ribos dažnai nėra (tačiau saugumo sumetimais visada verta laikytis protingo greičio).

JEIGU mikroautobuso masė viršija 3,5 tonos (dažnai būna 9-ių vietų ilgieji mikroautoburai): * Už gyvenviečių: 80 km/h. * Autobanuose: 80 km/h (griežtas apribojimas).

Mano patarimas: jei netiksite savo mikroautobuso kategorija ar mase, visada laikykitės griežtesnių 80 km/h limito už miesto. Tai apsaugos nuo baudų, kurios Vokietijoje už greičio viršijimą, ypač sunkesniems transportui, yra labai aukštos.

3. Ar reikia mokėti kelių mokesčius (vinietes) už važiavimą Vokietijos keliais?

Lietuvoje įprasta vairuotojų mokama „vinietė“, tačiau Vokietijoje situacija kitokia. Asmeniniai automobiliai ir lengvieji mikroautobusai (iki 3,5 t) Vokietijoje kelių mokesčių (Maut) nemoka. Važiavimas autobanais jiems yra nemokamas. Tačiau dėmesio: jei jūsų mikroautobuso masė viršija 7,5 tonos, arba jei jis yra skirtas krovinių pervežimui (nors ir iki 3,5 t), gali būti taikomi mokesčiai. Taigi, standartinis 9-ių ar 8-ių vietų keleivinis mikroautobusas gali važiuoti nemokamai.

Nepaisant to, nereikia painioti kelių mokesčio su miesto centrų apribojimais. Kai kurie miestai gali taikyti užklausas už įvažiavimą į ekologines zonas (apie tai kalbėsime toliau), bet pati „Maut“ sistema paprastam keleiviniam mikroautobusui netaikoma. Visada verta patikrinti savo transporto priemonės techniniame pase, kurioje nurodyta maksimali leidžiama masė.

4. Kas yra „Umweltplakette“ (ekologinė ženkliukas) ir ar jis būtinas mikroautobusui?

Tai vienas dažniausių painiavos šaltinių. Vokietijos miestuose yra įvestos ekologinės zonos (Umweltzone), į kurias galima važiuoti tik su specialiu ženkliuku ant priekinio stiklo. Ženkliukai būna keturių spalvų: raudonas, geltonas, žalias ir mėlynas (retesnis). Daugumoje miestų leidžiama važiuoti tik su žaliu ženkliuku.

Ar jis reikalingas mikroautobusui? Jei mikroautobusas registruotas kaip keleivinis (M1 kategorija) ir atitinka Euro 4 (ar naujesnį) standartą, jis gaudas žaliąją kortelę. Jei tai senesnis transportas, gali tekti gauti geltonąją ar raudonąją, o jei labai senas – į zoną gali būti draudžiama važiuoti visiškai.

Patarimas: gauti šį ženkliuką labai paprasta ir pigu (apie 5–10 eurų), jį galima įsigyti daugelyje degalinių net ir prieš pat sieną arba internetu. Be jo įvažiavus į Vokietijos miesto centrą (pvz., Berlyną, Miuncheną, Hamburgą), bauda siekia 100 eurų ir daugiau. Geriau turėti ir nenaudoti, nei reikti ir gauti baudą.

5. Kokios taisyklės taikomos žieminių padangų naudojimui?

Vokietijoje žiemos padangų reikalavimas yra griežtas ir reglamentuotas įstatymu („Winterreifenpflicht“). Žiemos padangos (arba visų sezonų padangos, pažymėtos „M+S“ arba „3PMSF“ simboliais – sniego puslapė su kalnu viduryje) yra privalomos, jei kelyje yra sniego, šlapdgnos, ledo arba apledėjusių ruožų. Nėra nustatytos tikslios datos (pavyzdžiui, nuo lapkričio 1 d.), tačiau praktiškai „nuo O iki O“ (nuo Oktober iki Ostern – nuo spalio iki Velykų) yra laikoma saugiu laikotarpiu.

Mikroautobusų atveju tai ypač svarbu dėl didesnės masės ir stabdymo kelio. Bauda už netinkamas padangas, jei kelyje yra žiemos sąlygų, prasideda nuo 60 eurų, tačiau jei dėl to kyla pavojus eismo saugumai, bauda didesnė, o transporto priemonė gali būti sustabdyta. Be to, gylis turi būti ne mažiau kaip 1,6 mm (tačiau rekomenduojama 4 mm). Eksperto patarimas: nebandykite sutaupyti čia – Vokietijos kelių policija tikrina tai labai aktyviai.

6. Kokie yra vairuotojo darbo ir poilsio laiko reikalavimai tarptautiniuose reisuose?

Jeigu keliaujate savo reikalais (privatus kelionė), taisyklės yra liberalesnės – vadovaujatės bendromis nuovargio prevencijos taisyklėmis (nuovargis po 4,5 val. vairavimo poilsis 45 min., kas 4,5 val.). Tačiau jeigu tai komercinis reisas (pervežate keleivius už pinigus ar tai yra įmonės darbuotojų kelionė), tada taikomi griežti „Eurokontrolo“ reikalavimai (EG 561/2006 reglamentas).

Jūsų mikroautobuse gali būti reikalingas tachografas (jei tai ne M1, o N1 ar M2 kategorija, arba jei masė viršija 2,8 t ir naudojamas komerciškai). Vairuotojas privalo: * Vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas, po to – 45 min. poilsio (gali būti padalintas į 15 min. + 30 min.). * Per 24 valandas ne daugiau kaip 9 valandos vairavimo. * Per savaitę ne daugiau kaip 56 valandos (o per 2 savaites – 90).

Mano patirtis rodo, kad vokiška policija mėgsta tikrinti šiuos laikus, ypač ties sankryžomis ar poilsio vietose. Turėkite grafikus (jei nėra tachografo) ir užpildytus kelionės lapus. Ignoruoti šias taisykles gali kainuoti šimtus eurų baudų.

7. Kokia privaloma įranga turi būti mikroautobuse?

Vokietijoje ši reikalavimų sąrašas yra standartinis, tačiau patikrinimai dažni. Mikroautobuse privalo būti: * Avarinė sustojimo priemonė (trikampis): Turi būti lengvai pasiekiamas. * Pirmosios pagalbos aptvaras: Turi būti hermetiškas ir galiojantis (patikrinkite galiojimo datą – po 5-7 metų keičiamas). * Atšvaitinis liemenė: Privalomas kiekvienam keleiviui? Ne, taip nėra. Tačiau vairuotojas turi turėti bent vieną. Jei išlipsite iš automobilio į kelią avarinės situacijos metu, jis būtinas. Daugelis ekspertų rekomenduoja turėti liemenes visiems keleiviams, ypač jei kelionė vyksta naktį arba važiuojate per miestus. * Žibintai: Atsarginiai lempučios nėra privalomos, tačiau labai rekomenduojamos.

Svarbiausia – viskas turi būti patikimos būklės. Degalinėje prieš pat sieną už keletą eurų galima nusipirkti visą rinkinį, kuris atitinka Vokietijos reikalavimus.

8. Ar leidžiama vartoti alkoholį prieš vairavimą Vokietijoje?

Vokietija garsėja alumi, tačiau vairo vairuotojui alkoholis yra tabu. Leidžiamas maksimalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,5 promilės – kaip ir Lietuvoje. Tačiau čia yra svarbus niuansas: jei vairuotojas pažeidė eismo taisykles ar buvo įsitraukęs į eismo įvykį, riba gali būti sumažinta iki 0,3 promilės.

Jei tai komercinis pervežimas, daugumoje įmonių vidiniai reglamentai draudžia vairuotojams gerti alkoholį išvis (0,0 promilės). Mano patirtis: niekada nerizikuokite. Vokiška policija naudoja labai tikslius alkotesterius, o procedūra atliekama nedelsiant. Baudos didelės, o vairuotojo pažymėjimas gali būti konfiskuotas. Taip pat verta prisiminti, kad jei mikroautobuse yra vairuojantis mokinys su „L“ ženklu, jam draudžiama vartoti nė lašo alkoholio (0,0 promilės).

9. Kokios taisyklės taikomos važiavimui automobilių stovėjimo aikštelėse (parkavimas)?

Mikroautobusai, dėl savo matmenų, dažnai susiduria su parkavimo problemomis miestuose. Standartinėje eilinėje vietoje (priešais šaligatį) 9-ių vietų mikroautobusas gali neužtilpti, o tai kels problemą kitiems eismo dalyviams ir gali baigtis bauda už netinkamą parkavimą (kiekis gali siekti 10–35 eurų, bet mieste gali būti ir brangiau).

Ieškokite ženklo „Prieinama neįgaliesiems“ su priedu „su automobilių stoge“, tačiau geriausia ieškoti specialių „P+R“ (Park and Ride) aikštelių miesto pakraščiuose, kurios skirtos ir didesniems transportams. Jei stovite poilsio zonoje automagistralėje (Rastplatz), nepamirškite, kad ilgesnė stovėjimo trukmė (daugiau kaip 2 valandos tam tikrose vietose) gali būti ribojama. Naktinis poilsis automagistralėje leidžiamas tik specialiose poilsiavietėse, o ne paprasčiausioje atsargos juostoje.

10. Ką daryti, jei įvykia eismo įvykis ar sugenda automobilis Vokietijoje?

Tai scenarijus, kurio niekas nenori patirti, bet būtent tuo metu patirtis praverčia labiausiai. Pirmiausia – įsitikinkite, ar nėra sužeistųjų, ir šaukite pagalbą (112 skubios pagalbos numeriu veikia visoje Europoje). Vokietijoje skubios pagalbos tarnybos veikia labai efektyviai.

Jeigu įvykis nėra rimtas, reikia užpildyti „Europraus“ (Europinį eismo įvykio pranešimą). Būtina nufotografuoti padėtį, vietą, ženklus. Niekada nepripažinkite kaltės vietoje, tiesiog užpildykite faktus.