Kelionės į Vokietiją – Išvykimo ir Atvykimo Laikų Valdymas bei Planavimas

Įvadas

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimo srityje, ypač tarp Lietuvos ir Vokietijos, vienas dažniausiai pasitaikančių klientų klausimų susijęs ne su kaina ar krovinio saugumu ( nors tai irgi esminiai dalykai ), o su laiku. „Kada krovinius pasims vairuotojas?“, „Kiek laiko truks kelionė iki Hamburgo?“, „Ar spėsime atvykti į parduotuvę iki vidurdienio?“ – šie klausimai skamba kasdien. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje, mačiau, kaip netikslaus laiko planavimo nebuvimas sukelia didžiulius nuostolius verslui, pradedant sustojusiomis gamybos linijomis ir baigiant praleistais terminais sandėliuose.

Vokietija yra ir pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, ir svarbiausias tranzito šalis. Tačiau kelionės į Vokietiją logistika nėra paprasta matematika – atstumą padalinti iš greičio. Tai sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių: nuo vairuotojo darbo ir poilsio režimo nustatymų iki oro sąlygų Berlyno aplinkkeliais. Kiekviena valanda planuojant maršrutą turi savo svorį.

Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia praktika, noriu padėti klientams suprasti, kaip formuojasi išvykimo ir atvykimo laikai, kodėl jie gali keistis ir kaip tinkamai planuoti savo veiklą, kad transportavimo procesas būtų sklandus ir be nereikalingų nervų. Mes išnagrinėsime ne tik teorinius vidutinius rodiklius, bet ir tas praktines subtilybes, kurios lemia sėkmingą pristatymą. Suprasdami procesą, Jūs galėsite realiau įvertinti savo poreikius ir išvengti nesusipratimų su logistikos partneriais.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiu išsamų atsakymų į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su krovinių pervežimo laiku į Vokietiją, rinkinį. Ši informacija padės Jums susidaryti pilną paveiksllį apie tai, kas vyksta „ušpynėse“.

1. Koks vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Vokietiją?

Vidutinis kelionės laikas labai priklauso nuo konkretaus išvykimo vietos Lietuvoje ir paskirties vietos Vokietijoje. Lietuva yra gan didelė šalis geografiškai, o Vokietija – dar didesnė. Kelionė iš Vilniaus ar Kauno į Berlyną arba Miuncheną užtruks skirtingą laiką.

Esant normalioms sąlygoms (geras oras, nėra didelių spūsčių), kelionė iš Lietuvos didmiesčių iki centrinės Vokietijos (pvz., Frankfurto, Niurnbergo) trunka apie 18–24 valandas. Jei kelionės tikslas yra šiaurės Vokietija (Hamburgas, Brėmenas), laikas gali sumažėti iki 16–18 valandų, tuo tarru keliaujant į pietus (Miunchenas, Štutgartas) arba į vakarus (įskaitant Ruhr sritį – Diuseldorfas, Kelnas), laikas svyruoja nuo 20 iki 26 valandų.

Svarbu prisiminti, kad tai – gryvas vairavimo laikas. Tačiau logistikoje „kelionės trukmė“ apima ne tik vairavimą, bet ir krovimo procesą, dokumentų patikrinimą, galimas uždelstis pasienyje (nors jų beveik nebėra, tačiau formalumai išlieka) ir, svarbiausia, vairuotojo poilsio pertraukas. Taigi, realus laikas nuo užsakymo priėmimo iki krovinio iškrovimo gali svyruoti nuo 1,5 iki 3 dienų, priklausomai nuo to, ar tai yra „kabotas“ (siunta daliniu krovininiu), ar pilnas sunkvežimio reisas.

2. Kodėl nėra įmanoma nustatyti tikslios atvykimo valandos iš karto?

Dauguma klientų, įpratę nuo keleivinio transporto ar kurjerinių paslaugų, tikisi, kad sunkvežimis gali atvykti taisyklingai, pvz., antradienį 10:00 valandą ryto. Tačiau tarptautiniame krovinių pervežime tai yra labai retai įmanoma pasiekti tikslumą.

Pirmiausia, sunkvežimių eismą reguliuoja griežti tachografo reikalavimai. Vairuotojas privalo daryti pertraukas. Jei jis įvežė didelį atstumą ir artėja jo 4,5 valandos vairavimo laikas, jis privalo sustoti 45 minučių. Jei ši pertrauka tenka netoli paskirties taško, atvykimas uždeliamas. Be to, yra ir kasdieninis poilsis – 11 valandų per parą (galima sumažinti iki 9 valandų ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę). Tai reiškia, kad jei kelionė trunka 20 valandų, vairuotojas tiesiog negali ją įvykdyti viena diena be ilgos pertraukos.

Antra, nestabilūs veiksniai: kelio eigos sąlygos, avarijos, meteorologiniai reiškiniai (sniegas, rūkas) Vokietijoje ar Lenkijoje gali visiškai sujaukti grafiką. Galiausiai, pati krovimo-iškrovimo proceso trukmė dažnai yra neapibrėžta. Jei sandėlyje nėra keltuvo arba vairuotojas privalo laukti eilėje iškrovimui, tai stumia visą grafiką pirmyn. Todėl logistikos kompanijos dažniausiai nurodo dieną ar laikotarpį (pvz., „iki 12:00“ arba „nuo 8:00 iki 17:00“), o ne tikslią minutę.

3. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio laikai (tachografas) veikia atvykimo laiką?

Tai vienas svarbiausių techninių aspektų, kurį klientai dažnai pamiršta. Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006) griežtai apibrėžia, kiek vairuotojas gali vairuoti. Vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas, po kurių turi nedelsiant imti 45 minučių pertrauką (arba padalinti ją į 15 min. + 30 min.). Po 9 valandų vairavimo per dieną jis privalo padaryti 11 valandų poilsio.

Ką tai praktiškai reiškia kelionei į Vokietiją? Jei atstumas yra, pvz., 1200 km, vairuotojas tiesiogiai greiteliais (leistina 90 km/h, tačiau realiai dažniau važiuojama 80–85 km/h dėl greičio ribojimo priemonių ar eismo sąlygų) šį atstumą įveiktų maždaug per 14–15 valandų gryno laiko. Tačiau pridėjus privalomas pertraukas, gaunasi apie 16 valandų. Kadangi diena turi tik 24 valandas, o poilsis trunka 11 valandų, tai reiškia, kad vairuotojas negali startuoti ryte ir atvykti vakare be nakvynės. Jis privalo naktį praleisti miegodamas.

Todėl, jei užsakote pervežimą, kai atstumas viršija 700–800 km viena kryptimi, turėkite omenyje, kad tai ne vienos dienos reisas. Vairuotojas išvyks (pavyzdžiui, pirmadienį vakare), pravažiuos naktį (jei leidžia tvarkaraštis), padarys pertraukas, nakvos sunkvežimyje arba viešbutėje, ir tik ryte (antradienį ar trečiadienį) tęs kelionę į paskirties tašką. Tai fizinis apribojimas, kurio negalima apeiti.

4. Ar yra skirtumas tarp pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) pervežimo laiko?

Absoliučiai taip. Tai esminis skirtumas, kurį vertėtų žinoti kiekvienam užsakovui. Pilno krovinio (Full Truck Load – FTL) atveju sunkvežimis važiuoja tiesiai iš siuntėjo sandėlio į gavėjo sandėlį (su galima viena trumpa sustabdytis degalams ar poilsio). Šiuo atveju laikas yra prognozuojamiausias – jis priklauso tik nuo atstumo ir vairuotojo poilsio grafiko.

Kitaip yra su daliniais kroviniais (Less Than Truck Load – LTL). Šiuo atveju sunkvežimis surenka krovinius iš kelnių skirtingų klientų. Tai reiškia, kad vairuotojas turi apvažiuoti 5–10 (kartais daugiau) adresų Lietuvoje, kad surinktų pilną kėbulą. Tada jis važiuoja į Vokietiją, tačiau ten vėl gali tekti aplankyti kelis sandėlius, jei tai yra „grupinis“ pervežimas su iškrovimais kelete vietų.

Be to, dalinių krovinių atveju dažnai naudojami terminalai. Krovinius galima vežti į Vilniaus ar Kauno terminalą, ten juos perkrauti į kitą sunkvežimį (kuris važiuoja maršrutu Vokietija – Lietuva). Šis „krovimų šokas“ (perkrovimas iš vieno automobilio į kitą) gali užtrukti nuo 4 iki 12 valandų. Todėl, jei siunčiate dalinį krovinią (pavyzdžiui, 3 paletes), nereikėtų tikėtis, kad jis pajudes iš Jūsų sandėlio ir atvyks į Vokietiją taip pat greitai kaip pilna mašina. Paprastai LTL pervežimai trunka 1–2 dienas ilgiau nei FTL.

5. Kaip Vokietijos eismo sąlygos ir „Baustellen“ (statybų vietos) veikia laiką?

Vokietija yra žinoma savo išvystytu autostradų (Autobahn) tinklu, tačiau ji taip pat yra žinoma dėl nuolatinių kelių remonto darbų. Vairuotojai sarkastiškai vadiną juos „Baustellen“. Šios statybų zonos gali būti itin ilgos – kartais keletas kilometrų vienoje juostoje, kur reikia sulėtinti iki 60 km/h arba net 40 km/h.

Jeigu lankomas didmiesčiai, tokiu kaip Miunchenas, Štutgartas, Frankfurtas ar Hamburgas, spūstys (Stau) yra kasdienybė, ypač ryte (nuo 6:00 iki 9:00) ir vakare (nuo 16:00 iki 19:00). Vokietijoje taip pat griežtai stebimi automobilių eismo srautai, o bet kokia avarija ant autostrados sukelia milžiniškas spūstis, kurios išsisklaidymas gali užtrukti valandas.

Mano patirtis rodo, kad netgi geriausias planas gali žlugti dėl netikėtos avarijos A9 autostradoje ties Miunchenu. Jei vairuotojas įstrigs spūstyje 2 valandas, tai reiškia, kad jis pavėluos į paskirties vietą, o jei jam tenka dar ir poilsio pertrauka, tai vėlavimas gali išaugti dar labiau. Todėl visada verta palikti laiko rezervą – ypač jei reikia atvykti iki fiksuoto laiko (pvz., parduotuvės sandėlis, kuris užsidaro 14:00).

6. Kiek laiko užtrunka patys krovimo ir iškrovimo procesai?

Dažnai klientai mano, kad laikas skaičiuojamas tik nuo tada, kai sunkvežimis pajuda iš bazės, iki tada, kai atvyksta prie kliento vartų. Tačiau profesionalioje logistikoje laiką valdo ir sandėlių darbo grafikai.

Standartinis krovimas ar iškrovimas (pavyzdžiui, 33 europalėtės) užtrunka apie 1–1,5 valandas. Tačiau tai yra idealus atvejis. Praktikoje gali būti taip, kad vairuotojas atvyksta į Vokietijos sandėlį, o ten eilės sparnas (Warteschlange). Pramoniniai Vokietijos rajonai, pvz., netoli Duisburgo, yra tankiai užstatyti sandėliais, ir ten vienu metu gali laukti 10–20 sunkvežimių. Eilėje galima praleisti 2–4 valandas.

Taip pat būna problemų su dokumentais. Jei vairuotojas neturi teisingai parengtų CMR sąskaitų-faktūrų arba pakuotės ženklų, vokiečių sandėlininkai gali neleisti jį įleisti arba pradėti ilgas patikras. Vokietijoje labai griežtai laikomasi procedūrų. Todėl, planuodami atvykimo laiką, reikia įsivaizduoti ne tik važiavimą, bet ir šį „sandėlinį“ laiką, kuris gali būti labai neprognozuojamas.

7. Ar savaitgaliai ir šventės veikia krovinių pervežimo grafikus?

Žinoma, ir tai daro didžiulę įtaką. Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi poilsio dienų kultūra. Vokietijoje yra nemažai švenčių, kurios yra regioninės (pvz., Bavarijoje švenčia vieną dieną, o Šiaurės Reino-Vestfalijoje – kitą). Per šias dienas didžioji dalis sandėlių ir parduotuvių uždaroma.

Be to, Vokietijoje griežtai reguliuojamas vairuotojų darbas poilsio dienomis ir šventėmis. Nors yra išimčių, dauguma krovinių negali būti iškraunami sekmadieniais ar šventinėmis dienomis, jei tai nėra ypatingos paskirties siuntos (pvz., maisto produktai šviežiamai rinkai, kuriems taikomi išimtimai).

Ką tai reiškia klientui? Jei krovinys išvyksta penktadienį ir kelionė trunka 20 valandų, vairuotojas gali atvykti į paskirties vietą šeštadienio ryte. Tačiau jei sandėlis nedirba šeštadieniais (kas Vokietijoje dažna praktika, išskyrus didžiuosius prekybos centrus), krovinys privalo laukti iki pirmadienio ryto. Tai realiai padidina pristatymo terminą nuo 2 dienų iki 4. Visada verta pasitikslinti, ar gavėjo sandėlis dirba nurodytą dieną.

8. Kaip sužinoti tikslų krovinio buvimo vietą ir prognozuojamą atvykimo laiką?

Šiuolaikinėje logistikoje technologijos žengė didžiulį žingsnį pirmyn. Prieš 20 metų turėjome tik kvietimą vairuotojui „užsukti prie telefonų“ ir pasakyti, kur jis yra. Dabar beveik visi sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis.

Kaip ekspertas, visada rekomenduoju savo klientams pasinaudoti šia galimybe. Mūsų kompanija (ir dauguma profesionalių) gali suteikti nuorodą (tracking link), kurioje realiu laiku matyta, kur yra mašina. Tačiau net ir GPS neduoda 100% tikslumo, nes jis rodo greitį, bet ne eilę prie sandėlio vartų.

Geriausias būdas sekti situaciją – nuolatinis ryšys su logistikos vadybininku. Vadybininkas, matydamas, kad mašina sustojo ilgiau nei įprasta, gali susisiekti su vairuotoju ir sužinoti priežastį (avarija, techninis gedimas, ilga eilė). Tada jis gali operatyviai informuoti klientą apie pasikeitusį ETA (Expected Time of Arrival – numatomas atvykimo laikas). Nepiktnaudžiaukite skambučiais tiesiai į vairuotojo telefoną, jei jis vairuoja – tai ne tik saugumo pažeidimas, bet ir neteisėta daugumoje šalių. Geriau kreiptis į dispečerinę.

9. Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja į išvykimą iš Lietuvos?

Tai vienas dažniausių nusiskundimų. Klientas užsako pervežimą, pvz., ketvirtadienį, tikėdamasis, kad mašina atvyks tą pačią dieną, tačiau gauna pranešimą, kad mašina gali atvykti tik penktadienio pavakarę. Kodėl taip atsitinka?

Dažniausia priežastis – ankstesnio užsakymo vėlavimas. Sunkvežimis dažnai važiuoja ratu: Lietuva – Vokietija – Lietuva – Vokietija. Jei ankstesniame etape (Vokietijoje) vairuotojas praleido 3 valandas eilėje iškrovimui arba buvo techninis gedimas, jis automatiškai pavėluoja į kitą krovimą Lietuvoje. Mes negalime „praleisti“ laiko, kaip tai darome su dokumentais.

Be to, kartais įvyksta netikėti techniniai gedimai (pneumatinės sistemos gedimas, padangų plyšimas). Pakeisti padangą sunkvežimiui užtrunka maždaug 1–1,5 valandas, jei vairuotojas tai gali padaryti pats, arba daugiau, jei reikia kvietti pagalbą kelyje.

Ką tai reiškia klientui? Jei Jūsų siunta yra labai jautri laikui („just-in-time“ pristatymas), privalote apie tai įspėti logistikos partnerį iš anksto. Mes galime planuoti atvykimą anksčiau (pavyzdžiui, siųsti kitą mašiną arba pradėti krovimą ankstesnėje dienoje), tačiau jei sužinome apie svarbą tik paskutinę minutę, rizika padidėja. Klientas ir logistikos partneris turi būti vienoje komandoje.

10. Ar galima paspartinti kelionę už papildomą mokestį?

Dažnai klausiama: „Ar galite paprašyti vairuotojo važiuoti greičiau?“ Atsakymas yra dvipusis.