Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kelionės į Vokietiją ir iš jos su bagažu be mokesčių: Eksperto vadovas
Įvadas
Per savo daugiau kaip dvidešimtmetę karjerą tarptautinių pervežimų srityje esu matęs viską – nuo planingai organizuotų relokacijų iki chaotiškų bandymų pergabenti turtą per sienas, kai apie tai sužinosta tik paskutinę minute. Vokietija, kaip viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir migruojančių žmonių kryptis, visada yra aktyvi kryptis. Tačiau, nepaisant to, kad abi šalys yra Europos Sąjungos narės, klausimas „kaip keliauti be mokesčių“ vis dar kelia daug neaiškumų.
Dažnai klientai man klausia: „Ar aš tikrai nieko nemokėsiu už savo sofa ar automobilį?“ Atsakymas, kaip tai būna logistikoje, yra „taip, tačiau su sąlygomis“. Sąvoka „be mokesčių“ šiuo atveju reiškia ne tai, kad kelionė yra nemokama, o tai, kad sienos kirtimo metu netaikomi muito mokesčiai ar PVM (Pridėtinės vertės mokestis), jei laikomasi nustatytų taisyklių. Esu čia, kad paaiškinčiau, kaip ši sistema veikia praktiškai, ir padėčiau jums išvengti nemalonių netikėtumų muitinėje ar kelyje.
Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime bendrasias taisykles, bet ir giliai panerosime į specifines situacijas – nuo paprasto turistinio bagažo iki visos buities pervežimo. Rinkos dinamika pasikeitė, o muitinės procedūros tapo modernesnės, tačiau žmogiškas faktorius ir dokumentų tvarka visada išlieka esminis. Pasikliaukite mano patirtimi – šis vadovas padės jums suprasti, kaip saugiai ir legaliai gabenti turtą tarp Lietuvos ir Vokietijos, išvengiant nereikalingų išlaidų.
DUK (Dažnai užduodami klausimai)
1. Ar tikrai nereikia mokėti muito ar PVM pervežiant daiktus iš Lietuvos į Vokietiją (ir atvirkščiai), jei abi šalys yra ES narės?
Tai yra dažniausias klausimas, ir atsakymas yra teigiamas, tačiau su svarbiu nuansu. Kadangi ir Lietuva, ir Vokietija priklauso Europos Sąjungos vienai rinkai, prekių ir daiktų judėjimas tarp šalių yra laisvas. Tai reiškia, kad oficialiai nėra taikomi importo muito mokesčiai. Taip pat ne taikomas PVM importui, jei prekės jau buvo įsigytos ES viduje ir PVM juose sumokėtas (pavyzdžiui, pirkdami baldus Vilniuje ir vežant juos į Berlyną, PVM Lietuvoje jau yra apmokestintas, todėl Vokietijoje antrą kartą mokėti nereikia).
Tačiau čia yra vienas „bet“. Ši taisyklė galioja tik asmeniniams arba buitiniams daiktams, kurie nėra skirti prekybai. Jei pervežate didelę partiją naujų, nepanaudotų prekių, kurios atrodo kaip komercinė siunta, muitinės pareigūnai gali įtarti jūsų verslo veiklą. Tuo atveju gali būti taikomi komerciniai reikalavimai. Jei tik perkeliate savo asmeninį turą, mokesčių nėra.
2. Kokie yra apribojimai alkoholio ir tabako gaminiams, keliaujant su bagažu?
Nors ES viduje nėra muitų, egzistuoja gairės, dėl kurių dažnai kyla nesusipratimų. Jei keliaujate savo automobiliu ar autobusu ir su savimi turite alkoholio ar cigaretę, dažniausiai kalbama ne apie mokesčius, o apie tai, ar šios prekės yra „asmeninio naudojimo“.
Pagrindinė taisyklė tokia: jei keliaujate oru iš ne ES šalies (pavyzdžiui, per Vokietiją skrendant iš Turkijos), tuomet galioja griežti ribojimai (pvz., 1 litras stipraus alkoholio, 200 cigaretės). Tačiau keliaujant keliu automobiliu iš Lietuvos į Vokietiją (t. y. ES viduje), techniškai nėra nustatyta griežta kiekybinė kvota, kurios viršijimas priverstų mokėti mokesčius.
Visgi, iš praktinės patirties sakau: jei savo „Audi“ bagažinėje turite 50 litrų degtinės, muitinės pareigūnas Vokietijoje gali sustabdyti ir klausinėti, ar tai tikrai asmeniniam naudojimui. Jei netyčia viršysite tas ribas, kurios įprastos vienam žmogui, gali būti pradėtas administracinis pažeidimų procesas dėl neteisėto prekybos ar gabenimo įtakoje, tad verta būti protingam ir gabenti „sąžiningą“ kiekį.
3. Kaip teisingai pervežti automobilį į Vokietiją, kad nereikėtų mokėti PVM?
Tai yra vienas sudėtingiausių klausimų, su kuriuo susiduria dauguma persikraustančiųjų. Jei esate gyventojas Lietuvoje ir perkate automobilį Vokietijoje, situacija yra tokia: jei automobilį vežate į Lietuvą, privalote sumokėti Lietuvos PVM (jei pardavėjas nebuvo mokesčių mokėtojas).
Tačiau jei situacija atvirkščia – gyvenate Vokietijoje ir atvežate automobilį iš Lietuvos – taikoma „PVM atleidimo“ taisyklė. Pagal ES direktyvas, asmuo gali atvežti transporto priemonę į kitą ES šalį be PVM, jei:
1. Transporto priemonė buvo naudojama mažiausiai 6 mėnesius prieš perkėlimą.
2. Ji buvo įsigyta be PVM (arba PVM buvo sumokėtas, tačiau taikoma išlyga).
Ypač svarbu paminėti, kad jei atvežate automobilį į Vokietiją ir ten jį registruojate pirmą kartą (pavyzdžiui, jei jis anksčiau nebuvo registruotas ES), Vokietijos institucijos gali reikalauti sumokėti importo PVM, nebent įrodysite, kad esate persikraustęs gyventi (Transfer of Residence). Būtina turėti visus pirkimo-skyrymos dokumentus, techninę apžiūrą ir įrodymus, kad automobilis naudotas asmeniniai reikalams Lietuvoje.
4. Ar reikia deklaruoti grynuosius pinigus, keliaujant su dideliu bagažu?
Taip, ir tai labai svarbu. Nors pinigai nėra „prekė“, už kurią mokamas muo, egzistuoja kovos su plovimo pinigų (AML) taisyklės. Jei keliaujate iš Lietuvos į Vokietiją (arba atvirkščiai) ir su savimi turite 10 000 EUR ar daugiau grynųjų pinigų (arba jų ekvivalentą kitomis valiutomis, čekiais), privalote tai deklaruoti muitinėje.
Deklaravimas yra nemokamas. Jums nebus mokamas joks mokestis už pinigų turėjimą. Tačiau jei nedeklaruosite ir pinigus bus aptikti, juos gali konfiskuoti, ir gresiantys baudos yra labai didelės – dažnai siekia 50 % visos konfiskuotos sumos vertės. Per savo 20 metų praktiką mačiau, kaip žmonės prarasdavo nemažas sumas tik todėl, kad bijojo arba nežinojo, kad reikia užpildyti paprastą formą Muitinės poste. Geriau deklaruoti ir būti ramiam.
5. Kokie dokumentai reikalingi, jei pervežami buitiniai daiktai (relokacija), kad muitinė neprireiktų mokesčiams?
Kad pervežimas būtų laikomas „be mokesčių“ (t. y. nekomerciniu), daiktai turi būti laikomi asmeninio turto dalimi. Muitinės (o dažniau logistikos kompanijos, kurios aptarnauja sienų kirtimą) gali paprašyti įrodymų.
Pagrindiniai dokumentai yra:
* Pakavimo sąrašas (Inventory List): Detalus kiekvieno daikto sąrašas su apytikriu verte. Nereikia rašyti „10 dėžių“, reikia rašyti „10 dėžių su virtuvės reikmenimis, indais, 3 vėžimais“ ir t.t.
* Kopijos asmens dokumentų: Pasas arba tapatybės kortelė.
* Dokumentai, patvirtinantys gyvenamosios vietos keitimą: Jei pervežate daiktus į naująją gyvenamąją vietą Vokietijoje, būtina parodyti sutartį nuomos ar pirkimo, taip pat dokumentą, kad gyvenamoji vieta Lietuvoje yra nutraukta (pavyzdžiui, išvykimo deklaracija iš adresų registro).
Be šių dokumentų, jei daiktų kiekis yra didelis, muitinė gali manyti, kad tai prekybinė siunta, ir paskaičiuoti mokesčius bei PVM. Gerai parengtas pakavimo sąrašas yra jūsų „pasas“ į be mokestį kelionę.
6. Ar galiu pervežti maisto produktų (mėsos, sūrio, vaisių) ir kokie yra mokesčiai?
Maisto produktų klausimas yra sensityvus. Kalbant apie mokesčius (muo ir PVM), asmeninis maistas, kurį nešiojate su savimi, paprastai neapmokestinamas, jei jo kiekis nedidelas ir skirtas asmeniniam vartojimui.
Tačiau čia ne kalbama apie mokesčius, o apie sanitarinius ir fitosanitarinius reikalavimus. Nors ES turi bendras taisykles, griežtai kontroliuojami gyvūninės kilmės produktai (mėsa, pienas, sūris, kiaušiniai). Teoriškai, keliaujant vienoje ES šalyje į kitą, galima nešti mažus kiekius (pvz., sumuštinį sau kelionei), tačiau didesnių kiekių mėsos ar sūrio gabenti neleidžiama be specialių veterinarinių pažymų.
Esu matęs situacijų, kai žmonės bandydavežti dešras iš Lietuvos į Vokietiją „dovanoms draugams“, o jas pasisdavę muitinėje, nes trūko sertifikatų. Mokesčių jie nė nemokėjo, tačiau prarado prekes. Taigi, jei norite išvengti „mokesčio“ savo kantrybei ir piniginės (praradus prekes), geriau vengti didelių maisto kieknių pervežimo.
7. Kas yra „Transfer of Residence“ (TOR) procedūra ir kaip ji padeda išvengti mokesčių?
„Transfer of Residence“ yra svarbi sąvoka tiems, kurie persikelia gyventi iš vienos ES šalies į kitą (arba iš trečiosios šalies į ES). Jeigu persikeliate į Vokietiją ir norite atvežti savo buitinius daiktus ar automobilį, galite kreiptis dėl TOR numero arba atleidimo.
Šis mechanizmas leidžia atvežti turtą be PVM ir muito, net jei jie nėra nauji. Svarbiausia sąlyga: daiktai turi būti naudoti jūsų buityje mažiausiai 6 mėnesius prieš persikraustymą ir juos reikia naudoti toliau naujoje vietoje. Taip pat negalima parduoti šių daiktų per pirmuosius 12 mėnesių po atvežimo.
Procedūra paprasta: pateikiate prašymą (dažniausiai Vokietijos muitinės portalu arba tiesiogiai poste), pateikiate įrodymus apie gyvenamosios vietos keitimą ir daiktų sąrašą. Gavęs patvirtinimą, žmogus gali saugiai gabenti turtą. Vengti šios procedūros rizikuojate, jei daiktų vertė didelė – muitinė gali įvertinti tai kaip paprastą importą ir pridėti 19 % VVM (Vokietijos tarifas).
8. Ar galiu pervežti vaistus be recepto, ar tai kels mokesčių problemų?
Vaistų klausimas dažnai būna emociškai paveiktas. Keliaujant su vaistais, svarbiausia yra ne mokesčiai (jie netaikomi asmeniniam vaistų kiekui), o kiekis ir teisėtas turėjimas.
Jei su savimi turite receptinius vaistus, privalote turėti gydytojo išrašytą receptą (angliškai ar vokiškai geriau, kad suprastų pareigūnai) bei originalią pakuotę. Be recepto vaistų (pvz., skausmo malšintuvai) galima turėti tiek, kiek reikia asmeniniam naudojimui kelionės trukmei.
Jei bandysite pervežti didelius kiekius vaistų (pavyzdžiui, 100 pakelių to paties vaisto), tai bus traktuojama kaip prekyba arba neteisėtas prekių apyvarta. Tokiu atveju ne tik kad prarasite vaistus, bet ir galite turėti teisinių problemų. Mokesčių čia nebus, tačiau baudos už pažeidimus gali būti kur kas skausmingesnės nei bet koks muo.
9. Kas atsitinka, jei netyčia nepaskelbiau prekių, kurios turėtų būti apmokestintos?
Praktikoje dažniausiai pasitaiko situacijų, kai žmogus nežino, kad jo nešamas daiktas yra apribotas arba reikalauja specialaus leidimo (pavyzdžiui, istoriniai ginklai, retos augalų rūšys, aukso luitai virš nustatyto svorio).
Jei muitinė Vokietijoje arba Lietuvoje aptiks tokių prekių be deklaravimo:
1. Bus pradėtas pažeidimo tyrimas.
2. Galimi trys scenarijai: a) Mokesčių sumokėjimas iš karto (jei tai paprasta PVM/rito neapmokestinimo klaida); b) Administracinė bauda; c) Konfiskavimas (jei prekės draudžiamos).
Mokesčių dydis priklauso nuo prekės. Pavyzdžiui, už neapmokestintą aukso gabenimą gali būti paskaičiuotas ne tik PVM (19 % Vokietijoje), bet ir importo muitas, nors auksas dažnai turi specifinius režimus. Mano patarimas: jei abejojate dėl daikto – pirkite čekį, išsaugokite dokumentą arba geriau jį nevežkite, kol sužinosite taisykles. Išvengti problemų paprasčiau nei jas spręsti sienos posto viduryje.
10. Kaip apskaičiuojamas daiktų vertės mokestis, jei jis visgi taikomas?
Yra situacijų, pvz., kai gaunate dovaną iš Vokietijos, kurios vertė viršija tam tikrą limitą (dabar ES bendras limitas dovanoms yra 45 EUR, nors jis keičiasi), arba kai pervežate prekes, kurios nėra laikomos asmeninio turto dalimi.
Jei mokesčiai taikomi, jie susideda iš dviejų dalių:
1. Importo muitas: Daugumai prekių ES viduje jis 0 %, tačiau kai kurioms (pvz., alkoholiui, tabakui, kai kuriems tekstilės gaminiams iš trečiųjų šalių) gali būti taikomas.
2.