Kelionės į Vokietiją ir iš jos su augintiniais: Išsamus ekspertinis vadovas

Įvadas

Kelionės su augintiniais šiais laikais nebeliko retybė – tai tapo kasdieniene praktika. Vis daugiau žmonių negalima sau įsivaizduoti atostogų be savo keturkojų draugų, o gyvenimo ar darbo sąlygos dažnai verčia keltis į kitas šalis, tame tarpe ir į Vokietiją. Vokietija, kaip viena disciplinuotiausių ir tvarkingiausių Europos šalių, pasižymi itin griežtais, tačiau aiškiais reikalavimais gyvūnų vežimui. Mano daugelio metų patirtis tarptautinių pervežimų srityje leidžia teigti: sėkminga kelionė su augintiniu ne priklauso nuo gamtos stichijos, o yra 100 procentų pasiekiamas tikslas, kurį lemia tinkamas pasiruošimas ir žinių taikymas.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime ne tik formaliasias puses, tokias kaip dokumentai ir skiepai, bet ir praktinius niuansus, kurie užtikrins jūsų ir jūsų augintinio saugumą bei komfortą kelyje. Nepriklausomai nuo to, ar planuojate važiuoti asmeniniu automobiliu, ar kreipiatės į profesionalias pervežimo paslaugas, taisyklės išlieka tos pačios. Vokietijos veterinarinės tarnybos ir policija yra itin budrios, o neatsižvelgimas į reglamentus gali baigtis ne tik baudomis, bet ir gyvūno izoliavimu bei grąžinimu išlaidomis siuntėjui. Todėl suprasti procesą nuo A iki Z yra būtina kiekvienam atsakingam šeimininkui.

Svarbu pabrėžti, kad Vokietija yra ne tik pravažiuojamoji šalis, bet ir daugelio mūsų tautiečių tikslinė vieta. Čia griežtai vertinamas gyvūnų gerovės standartas, todėl net ir trumpas sustojimas degalinėje gali sukelti susidomėjimą, jei augintinys yra paliktas neprižiūrimas arba jam tenka blogos sąlygos. Šiame tekste rasite viską, ką reikia žinti, kad kelionė į Vokietiją su šunimi, kate ar kitu augintiniu vyktų sklandžiai, be streso ir nepageidaujamų netikėtumų. Mes aptarsime techninius reikalavimus, transportavimo ypatumus ir dažniausiai kylančius klausimus, kurie sukelia daugiausia neaiškumų net patyrusiems keliautojams.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius pagrindinius dokumentus reikia turėti keliaujant su augintiniu į Vokietiją?

Norint legaliai ir be problemų atvykti į Vokietiją su augintiniu (šunimi, kate ar fretka), būtina turėti du pagrindinius dokumentus: gyvūno pasą ir mikročipo pažymėjimą. Gyvūno pasas yra ne tiesiog formalumas, tai oficialus Europos Sąjungos dokumentas, kuris turi būti išduotas veterinarijos gydytojo. Pasyje turi būti įrašyti gyvūno duomenys (rūšis, veislė, lytis, amžius, spalva), o taip pat šeimininko duomenys. Labai svarbu, kad pasaže būtų įrašytas galiojantis pasiūlymas prieš rabies (pasimirusį) skiepą. Be šio paso, perėjimas per sieną yra neįmanomas. Taip pat rekomenduojama turėti su savimi veterinarijos pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas keliauti, nors formaliai jis neprivalomas ES viduje, jeigu turite galiojantį pasą, tačiau gali padėti greičiau išsiaiškinti situaciją esant kontrolės punktuose.

2. Ar mikročipas yra privalomas, ir kokie turi būti jo standartai?

Taip, mikročipas yra privalomas. Tai yra pagrindinis identifikavimo metodas, leidžiantis susieti gyvūną su jo dokumentais. Mikročipas turi būti implantuotas prieš pirmąjį pasimirusį skiepą nuo pasiūlymo. Jeigu skiepas buvo padarytas anksčiau nei mikročipas, skiepas laikomas negaliojančiu ir reikės jį pakartoti. Vokietijoje, kaip ir visoje ES, priimami tik ISO 11784/11785 standarto mikročipai (15 skaitmenų, be raidžių). Jeigu jūsų augintinys turi kitokio tipo (pvz., 10 skaitmenų) mikročipą, kuris nėra skaitomas ES standartinius skaitytuvais, būtina pasiimti savo skaitytuvą, kad sienos pareigūnai galėtų patikrinti gyvūno identitetą. Be to, visada verta patikrinti, ar mikročipas veikia prieš kelionę – kartais jis gali pasislinkti arba suirti, o tai sukels didelių nesusipratimų sienos kontrolėje.

3. Kokios taisyklės taikomos pasiūlymo (rabies) skiepui?

Pasiūlymo skiepas yra absoliučiai būtinas ir svarbiausias reikalavimas. Skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip 21 diena prieš planuojamą kelionę į Vokietiją. Tai reiškia, kad jei skiepą padarėte šiandien, į Vokietiją galite važiuoti tik po 21 dienos. Skiepas turi būti galiojantis – reikia sekti, kad jo galiojimo laikas nebaigtųsi kelionės metu. Veterinariniame pase turi būti aiškiai užrašyta skiepo data, preparato pavadinimas (turi būti inaktyvuotas vakcina) ir jo serijinis numeris, bei veterinarijos gydytojo parašas ir antspaudas. Jeigu skiepo galiojimas baigiasi Vokietijoje, rekomenduojama jį atnaujinti dar Lietuvoje, kad išvengtumėte problemų grįžtant ar jei reikėtų lankytis veterinaras Vokietijoje. Be galiojančio skiepo nuo pasiūlymo, gyvūnas nebus įleistas į šalies teritoriją.

4. Ar yra amžiaus apribojimai augintiniams, keliaujantiems į Vokietiją?

Taip, yra griežti amžiaus apribojimai. Į Vokietiją galima vežti tik tuos šunėlius, kačiukus ir fretkas, kurie yra sulaukę mažiausiai 15 savaičių amžiaus. Ši taisyklė taikoma visiems gyvūnams, nepriklausomai nuo to, ar jie keliauja su šeimininku, ar juos perveža logistikos kompanija. 15 savaičių amžiaus cenzas nėra atsitiktinis – jis siejamas su suaugusiųjų skiepijimo nuo pasiūlymo galimybe. Be to, tokio amžiaus gyvūnai jau yra pakankamai stiprūs, kad pakeltų kelionės stresą. Jei planuojate pervežti jauniklį, būtinai užtikrinkite, kad jis būtų pasiskiepytas ne vėliau kaip sulaukęs 12 savaičių, tačiau į šalį galės važiuoti tik sulaukęs 15 savaičių. Šios taisyklės pažeidimas gali baigtis gyvūno neskelbimu į šalį.

5. Kaip turi būti užtikrintas gyvūno saugumas transporto priemonėje?

Vokietijoje gyvūnų saugumas kelyje yra labai rimtai reglamentuotas. Jei keliaujate asmeniniu automobiliu, šunys negali būti laisvi kabinosje – tai ne tik saugumo, bet ir įstatymo reikalavimas. Šunys turi būti užsegami saugos diržais (pritaikytais prie šuns krumpliarančio), transportuojami transportinėje gūžtėje, kuri yra prifiksuota, arba laikomi atskiroje bagažinės dalyje, atskirtoje grotelėmis. Katės ir smulkūs gyvūnai dažniausiai transportuojami specialiuose krepšiuose arba dėžėse, kurios turi būti tvirtai užfiksuotos (pvz., saugos diržais) sėdynėje. Jeigu keliaujate autobusu (pvz., „FlixBus“ ar kt.), reikalavimai gali skirtis – dažniausiai maži gyvūnai turi būti krepšyje, esančiame ant kelnių, o didesni šunys gali būti neleidžiami arba jiems reikalingas specialus krūva. Profesionaliam pervežimui naudojamos specialios transportinės gūžtės, kurios atitinka IATA standartus, užtikrindamos oro cirkuliaciją ir apsaugą nuo sužalojimų.

6. Ar yra kokių nors specialių reikalavimų veislių ar „pavojingų“ šunų atžvilgiu?

Vokietija yra viena iš tų šalių, kurioje ypatingai dėmesį skiria šunų veislėms. Nors ES lygmeniu nėra bendros „pavojingų šunų“ sąrašo, Vokietijoje kiekviena federacinė žemė (Bundesland) turi savo sąrašus kovinių veislių šunų (Kampfhunde). Į šiuos sąrašus dažniausiai įeina tokios veislės kaip Pit Bull Terrier, American Staffordshire Terrier, Bull Terrier ir jų mišiniai. Atvykstant į Vokietiją su tokiu šunimi, gali būti reikalaujama speciali leidimas, temperamento testas, šuns privalomas nešioti kaukę ir pavadį viešose vietose, bei kartais – aukštesnės rūšies draudimo įmoka. Prieš kelionę būtina pasitikslinti, į kurą konkrečią Vokietijos žemę planuojate vykti, nes reikalavimai Berlyne gali skirtis nuo Bavarijos. Nepaisant to, su tinkamais dokumentais ir laiku atliktu deklaravimu, net su šiomis veislėmis galima keliauti legaliai, tačiau reikia pasirūpinti tuo iš anksto.

7. Kas yra titulinio antikūnio (antibody titration test) reikalingumas?

Titulinio antikūnio testas (rabies antibody titration test) dažniausiai būna reikalingas tada, kai keliaujama iš šalių, kurios nėra „saugios“ pasiūlymo atžvilgiu (trečiosios šalys), arba kai gyvūnas atvyksta iš šalies, kurioje pasiūlymo atvejai yra endeminiai. Jeigu keliaujate iš Lietuvos (kaip ES šalies) tiesiogiai į Vokietiją, šis testas paprastai nėra būtinas. Tačiau jeigu jūsų kelionė vyksta per trečiąją šalį arba jeigu planuojate ilgesnį buvimą Vokietijoje su specifiniais reikalavimais, testas gali būti reikalingas. Testas turi būti atliktas patvirtintoje laboratorijoje, o jo rezultatas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 IU/ml. Šis testas turi būti atliktas mažiausiai 30 dienų prieš kelionę (prieš sienos kirtimą) po skiepijimo. Verta pasikonsultuoti su veterinaru dėl šios procedūros būtinumo, jeigu maršrutas nėra tiesioginis Lietuva-Vokietija.

8. Kaip elgtis su maistu ir vandens tiekimu kelionės metu?

Ilgos kelionės, ypač kai judama iš Lietuvos į Vokietiją, gali trukti daugiau kaip 10–12 valandų, todėl būtina pasirūpinti augintinio mityba. Tačiau čia svarbu laikytis auksinės vidurkio taisyklės: neperšerti ir nebadinti. Prieš kelionę rekomenduojama šerti mažiau įprasto kiekio (pvz., pusę porcijos), kad išvengtumėte vėmimo ar vidurių užkietėjimo dėl streso. Kelionės metu reikia užtikrinti nuolatinį prieigą prie šalto vandens. Ypač svarbu tai vasarą, kai transporto priemonės viduje temperatūra gali pakilti kritiškai aukštai. Nenaudokite vandens iš nežinomų šaltinių (pvz., iš kelių griovių ar poilsiautojų vietų, jei neesate tikri), geriau pasiimti buteliukus su namų vandeniu, kad išvengtumėte virškinimo sutrikimų, sukeliančių diskomfortą kelyje.

9. Ar leidžiama naudoti raminamuosius vaistus (sedaciją) kelionės metu?

Tai yra vienas dažniausiai diskutuotinų klausimų. Dauguma veterinarijos gydytojų ir logistikos ekspertų nerekomenduoja vartoti raminamuosius vaistus (sedaciją) sveikiems gyvūnams transporto metu, jei tai nėra absoliučiai būtina medicininiais pagrindais. Sedaciniai vaistai ne tik sukelia mieguistumą, bet ir gali paveikti širdies ritmą, kvėpavimą bei vestibuliarinį aparatah. Lėktuve ar transporto priemonėje, kai keičiasi atmosferos slėgis, gyvūnas, esantis „nuskurdintas“, negali tinkamai reaguoti į savo kūno signalus, kas gali būti mirtingai pavojinga. Be to, sedacija gali pakeisti gyvūno elgseną nekontroliuojamu būdu. Geriau pasirūpinti natūraliais raminamaisiais metodais: feromonais (pvz., „Adaptil“ ar „Feliway“), patikimu kailiuku ir ramia aplinka. Jei gyvūnas labai bijo, visada pirmiausia pasitarkite su veterinaru.

10. Ką daryti, jei reikia lankytis veterinaru Vokietijoje?

Vokietijoje veterinarijos paslaugos yra aukšto lygio, tačiau gali būti brangios. Jei kelionės metu jūsų augintiniui pasidarytų blogai, reikėtų kreiptis į artimiausią „Tierarztpraxis“ (veterinarinę kliniką). Didžiuosiuose miestuose (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas) dauguma veterinarų kalba angliškai, tačiau mažesnėse gyvenvietėse gali kilti kalbos barjero problemų, todėl verta turėti vertėją arba parengtą frazių rinkinį vokiškai. Atminkite, kad už gydymą Vokietijoje reikės mokėti vietoje, todėl būtina turėti grynu pinigų ar tarptautinę mokėjimo kortelę. Jeigu turite gyvūno draudimą, kuris galioja užsienyje, būtinai pasiimkite draudimo poliso numerį ir pagalbos linijos telefoną – tai padės greičiau išspręsti mokėjimo klausimus.

Išvada

Kelionė į Vokietiją su augintiniu yra procesas, kuris reikalauja sistemingo ir atsakingo požiūrio. Kaip matėme iš aukščiau pateiktų atsakymų, sėkmės raktas yra ne tik formalus dokumentų tinkamumas, bet ir fizinis bei psichologinis gyvūno pasiruošimas. Vokietija, kaip šalis, sukuria palankią aplinką gyvūnams, tačiau reikalauja, kad šeimininkai laikytųsi griežtų taisyklių, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir pačių gyvūnų gerovę.

Investuokite laiką į dokumentų paruošimą dar prieš keliones – patikrinkite mikročipą, užtikrinkite, kad pasas yra galiojantis, o skiepai atlikti laiku. Nepamirškite apie praktinius dalykus: patikimą transportinę gūžtę, vandenį ir maistą. Jeigu abejojate savo žiniomis ar kelionė atrodo per sudėtinga, visada verta pasikonsultuoti su profesionalais, kurie kasdien dirba su tarptautiniais pervežimais ir gali padėti išvengti dažniausių klaidų.

Atsiminkite, kad jūsų augintinis priklauso nuo jūsų. Jūsų ramumas ir pasiruošimas yra pagrindinis garantas, kad kelionė į Vokietiją bus maloni patirtis, o ne stresuojantis išbandymas. Sėkmingų ir saugių kelionių!