Kelionė su vaikais į Vokietiją: ar įmanomas visiškas komfortas kelyje?

Dirbant tarptautinių keleivinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, daugybę kartų esu girdėjęs vieną ir tą patį klausimą, kurį su jaunu entuziazmu, tačiau ir tam tikra baimę užduoda tėvai: „Ar tikrai įmanoma patogiai keliauti su vaikais į Vokietiją autobusu?“. Atsakymas yra ne tik teigiamas, bet ir daugiau nei įtikinamas – šiuolaikinės transporto priemonės ir logistikos sprendimai pasiekė tokį lygį, kad kelionė į Vokietiją gali tapti ne privalomas malonumas, o tikras poilsis prieš atostogas.

Vokietija nuo seno yra viena populiariausių kryptų lietuviams. Čia vykstame lankyti giminių, važiuojame į parduotuves, drąsinaime savo mažuosius kelionėms po „Europos širdį“ ar tiesiog traukiamės į Alpes. Tačiau, kalbant apie keliones su vaikais, standartiniai komforto standartai nebegaliuoti. Tėvams svarbu ne tik tai, kad autobusu važiuojama pigiai, bet ir tai, kad kelionė ne taps košmare. Šiame straipsnyje, remdamasis savo ilgamečiu patyrimu, aš išsamiai apžvelgsiu, kas reiškia „keliauti su patogumais“, kokių privalumų galite tikėtis ir kaip pasiruošti, kad kelionė su vaiku būtų sklandi.

Svarbiausia suprasti, kad rinka pasikeitė. Prieš dešimtmetį ar daugiau, autobusų parkas buvo pasenęs, oro kondicionieriai dirbo triukšmingai, o vietos kojoms buvo minimalios. Šiandien situacija kitokia. Didžiausių Lietuvos ir Vokietijos vežėjų parkus sudaro modernūs autokarai, kurie yra projektuoti atsižvelgiant į ilgalaikius maršrutus. Tai reiškia, kad jūsų vaikui nebus per karšta ar per šalta, jis galės ištiesti kojas (bent jau tam tikrai), o, kas svarbiausia, turės pramogų. Tačiau patogumas – tai ne tik techninė autobuso charakteristika, tai ir visa organizacija: nuo bilietų įsigijimo iki paties atvykimo.

Šiame straipsnyje mes aptarsime techninius patogumus, saugumo aspektus, kuris, mano nuomone, turi būti prioritetu nr. 1, bei psichologinius niuansus, padedančius išvengti vaiko nuobodulio. Jeigu planuojate kelionę ir abejojate, ar verta rinktis autobusą nei privatų automobilį ar lėktuvą, skaitykite toliau. Jums sužinosite, kaip šiuolaikinė logistika dirba jūsų komfortui.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai gaunu iš klientų, planuojančių keliones su vaikais. Atsakymai į juus padės jums susiformuoti pilną vaizdą apie tai, ko tikėtis kelyje.

1. Kokius techninius patogumai siūlo šiuolaikiniai autobusai, važiuojantys į Vokietiją?

Kalbant apie patogumą, pradedame nuo techninės įrangos. Savo patirties žiniomis galiu pasakyti, kad autobusai, kurie vykdo reguliarius reisus į Vokietiją (Berlyną, Miuncheną, Hamburgą, Diuseldorfą), dažniausiai yra ne senesni kaip 5–7 metai. Tai nėra taisyklė įstatymo prasme, tačiau konkurencijos sąlygos verčia vežėjus atnaujinti parką. Ką tai reiškia keleiviui su vaiku?

Pirmiausia, tai ergonomiškos sėdynės. Jos dažnai turi galimybę šiek tiek atsilenkti atgal, kas leidžia miegoti kelionės metu. Taip pat sėdynės turi rankų atlošus su taurėms laikyti – tai svarbu, kad nebūtų išlieta gėrimas vaikui. Antra, individualus šviesos ir oro ventiliacijos valdymas. Jei jūsų vaikas nori skaityti knygą, o kiti keleiviai miega, galite įjungti mažą skaitymo lempą neblaškydami kitų. Taip pat kiekviena sėdynė turi individualų oro išpučiamąjį angą, leidžiantį reguliuoti temperatūrą tiesiogiai virš galvos.

Trečia, ir turbūt svarbiausia šiandienos vaikams – elektros instaliacija. Naujesniuose autobusuose prie kiekvienos sėdynės arba po jomis yra 220V lizdai arba USB jungtys. Tai leidžia visą kelionės laiką įkrainti planšetę ar telefoną, kuriame vaizduojami animaciniai filmai. Be šio patogumo ilga kelionė su vaiku taps tikru išbandymu.

Galiausiai, tualeto buvimas. Visi tolimojo susisiekimo autobusai turi sanitarijos mazgą. Nors tai nėra jūsų namų vonia, tačiau esant būtinybei, galima pasinaudoti šiuo patogumu be sustojimo. Be to, autobusuose dažnai yra įrengtos virtuvėlės su mikrobangų krosnele arba vandens arbatinuku, tačiau tai priklauso nuo konkretaus vežėjo, todėl verta pasitikslinti iš anksto.

2. Ar saugu keliauti su vaikais autobusu, ir ar yra įrengti saugos diržai?

Saugumas yra sritis, kurioje aš, kaip profesionalas, nedaryčiau jokių kompromisų. Lietuvoje ir Vokietijoje griežtai reglamentuojamas keleivinių transporto priemonių saugumas. Visi šiuolaikiniai autobusai, vykstantys tarptautiniais maršrutais, turi būti užtikrinti saugos diržais visiems sėdintiems keleiviams, įskaitant vaikus.

Tai yra vienas svarbiausių patogumų – ramybė. Žinant, kad jūsų vaikas prifikuotas saugos diržu, jūs galite ir patys atsipalaiduoti. Tačiau čia yra vienas niuansas, apie kurį tėvai dažnai pamiršta. Vokietijoje galioja griežti taisyklės dėl vaikų vežimo. Jeigu vaikas yra mažesnis nei 150 cm ūgio, jis privalo sėdėti specialioje vaikiškoje kėdutėje arba pakeliamame pagalvėlėje (booster), jeigu diržai yra suaugusiųjų tipo.

Dauguma autobusų kompanijų siūlo galimybę paimti savo vaikišką kėdutę (jeigu ji atitinka autobuso sėdynės standartus) arba užsisakyti specialią vaikišką kėdutę pas vežėją iš anksto. Nerekomenduoju leisti vaikui sėdėti be diržo, net jei jis labai nori gulti ant kelnių. Staigus stabdymas arba avarinė situacija gali būti traumuojanti. Profesionalūs vairuotojai yra įgudę ir vairuoja atsargiai, tačiau kelyje visada esame priklausomi nuo kitų dalyvių. Taigi, saugumo diržai – tai ne privalomas, o būtinas patogumo elementas, suteikiantis psichologinę ramybę.

3. Kaip išsirinkti geriausias vietas, kad vaikui būtų patogiausia?

Vieta autobuse gali nulemti visos kelionės sėkmę. Per savo karjerą mačiau ne kartą, kaip blogai pasirinkta vieta sukelia nemalonumus. Tėvams su vaikais rekomenduoju sekti keletą taisyklių.

Pirmiausia, venkite paskutinių eilių. Nors ten dažnai yra daugiau vietos, nes gale sėdynės gali būti pritaikytos trim žmonėms, tačiau ten vibruoja daugiau, variklio garsas girdimas ryškiau, o važiuojant nelygiu keliu Vokietijos ar Lenkijos viduryje jausimas gali būti labiau „krūpantis“. Be to, jei jūsų vaikas linkęs judėti, paskutinė eilė leidžia lengviau išeiti į tualeto koridorių blaškydami mažiau žmonių, tačiau vibracija nugalėja šį privalumą.

Idealus pasirinkimas – vidurinės autobuso dalies vieta prie lang arba prie praėjimo. Jeigu pasirinksite vietas prie praėjimo, važiuodami pro vairuotojo kabiną, vaikui bus įdomu stebėti vairuotojo darbą ir kelią (kaip „žiūrėti iš priekio“), tačiau tai gali trukdyti vairuotojui šviesos atspindžiais. Geriau rinktis vietas prie lango, bet ne pačioje priekyje, kur matomas „vaizdas į apačią“ (kas gali sukelti gailesį), o šiek tiek toliau, kur atsiveria horizontas.

Taip pat svarbu atsižvelgti į saulės padėtį. Jeigu kelionė vyksta dienomis, rinkitės kairę pusę (važiuojant į Vakarų Europą, saulė dažniausiai būna dešinėje), kad kūdikys ar vaikas nebūtų apšviestas tiesiai į akis. Dauguma autobusų turi užuolaidas, tačiau jos visiškai nepridengia. Geriausia vieta – ta, kurioje galite reguliuoti mikroklimatą ir vaikas matys įdomų vaizdą, o ne asfaltą.

4. Ar galima vežti vaikišką vežimėlį, ir kaip tai vykdoma?

Tai vienas dažniausių praktinių klausimų. Taip, be abejo, galima vežti vaikišką vežimėlį. Logistika šiuo atveju yra gerai sureguliuota. Kiekvienas autobusas turi didžiulį bagažinės skyrių („rūsį“), kuris yra skirtas dideliems lagaminams. Ten telpa ir standartinis vaikiškas vežimėlis.

Svarbiausia taisyklė – vežimėlis turi būti sudėtas. Negalima įleisti vežimėlio į saloną su išstatytomis rankenomis, nes tai užima daug vietos ir gali trukdyti evakuacijai esant bėdai. Todėl prieš įlipdami į autobusą, turite greitai ir lengvai susidėti vežimėlį. Jeigu turite sunkų, „rąstinį“ vežimėlį, kurį sunku susidėti vienam, prašykite vairuotojo pagalbos. Vairuotojai dažnai yra pagalbiai, ypač matydami moterį su mažu vaiku.

Taip pat verta paminėti, kad kai kurios kompanijos leidžia paimti vežimėlį nemokamai (kaip rankinį bagažą, jeigu jis sveria mažai), kitos gali jį įskaityti į bendrą bagažo svorio limitą (paprastai tai yra apie 20-30 kg vienam keleiviui). Jeigu kelionate su kūdikiu ir turite didelį vežimėlį bei daug daiktų, patariu iš anksto susisiekti su bilietų pardavėju ir informuoti apie didelį bagažą, kad vairuotojas būtų pasiruošęs ir skirtų vietą bagažinėje.

5. Kaip organizuojamas maistas ir gėrimai kelionės metu?

Šiuo klausimu dažnai klystama manyti, kad autobuse bus parduotuvė ar restoranas. Nėra. Standartinis autobusas į Vokietiją yra transporto priemonė, o ne kavinė. Tačiau tai nereiškia, kad teks baduoti. Patogumas čia susiformuoja iš jūsų pasiruošimo.

Jums leidžiama vežti sau maisto ir gėrimų. Aš visada patariu tėvams pasirūpinti „kramtomąja“ maista – sausainiais, vaisiais (obuoliais, bananais, kurie nešlapūs), sumuštiniais. Venkite maisto, kuris stipriai kvapia (pvz., kepta višta ar keptainiai), kad neužkirstumėte kelių kitiems keleiviams. Taip pat venkite gėrimų, kurie gali išlieti (pvz., atidarytos buteliai su sultimis be uždangalio). Geriausia rinktis butelius su uždangalais arba „sucker“ tipo indus.

Svarbiausias patogumo elementas – vanduo. Ilga kelionė (pavyzdžiui, Vilnius–Berlynas trunka apie 14–16 valandų) išdžiūvina organizmą, ypač vaiką. Turite turėti pakankamai vandens. Be to, daugumoje autobusų yra virdulys su karštu vandeniu, todėl galite pasigaminti arbatą, kavą ar tik papildyti vandens kiekį, jeigu turite savo indą.

Stojimai prie poilsiaviečių (parduotuvių, degalinių) vyksta kas 3–4 valandas. Tai puiki proga išeiti, pasistrečiuoti, nusipirkti šviežio gėrimo ar net karšto maisto. Vokietijos ir Lenkijos degalinės yra labai modernios, turi didelius maisto pasirinkimus ir netgi žaidimų aikšteles vaikams, todėl toks sustojimas gali tapti maža pramoga.

6. Kaip užtikrinti, kad vaikas nekaustų nuobodulio nuo 10 valandų kelionės?

Nuobodulys – priešas Nr. 1 ilgose kelionėse. Net ir su visais techniniais patogumais, vaikas gali pradėti nerimti. Čia padeda strateginis planavimas.

Pirmiausia – elektroninės priemonės. Kaip minėjau, įkraunami planšetai yra pagrindinis įrankis. Atsisiųskite iš anksto kelių animacinių filmų ar žaidimų, kurie neveikia internetu. Nors dauguma autobusų turi Wi-Fi, jis dažnai būna ribotas arba veikia tik sustojimuose, todėl nereikia tikėtis stabilio srauto važiuojant per laukus.

Antra – kūrybinės veiklos. Pasiruoškite spalvinamųjų knygų, žaidimų „kryžiukai-nuliukai“, lipdukų knygų. Tai puikus būdas užimti vaiką be ekranų. Maži vaikai mėgsta žaisti su smulkiomis žaislų figūrėlėmis („LEGO“, mažytės mašinėlės), kurias lengva susidėti į mažą krepšelį.

Trečia – pokalbiai ir stebėjimas. Jeigu vaikas jau didesnis, paverskite kelionę į edukacinę užduotį. Žiūrėkite pro langą, pasakykite, ką matote (kalnus, upes, skirtingus automobilius). Vokietijos keliai yra labai įdomūs – ten galima pamatyti milžiniškas prekybos centrus, „autobanus“ (transporto priemones, vežančias automobilius), ir netgi vėjo jėgaines.

Galiausiai – miegas. Sutvarkykite grafiką taip, kad bent dalis kelionės sutaptų su vaiko miegu. Jeigu važiuojate naktį, užtikrinkite, kad vaikas turi pagalvę ir antklodę (kai kurios kompanijos jas duoda, bet geriau turėti savo, minkštą ir pažįstamą).

7. Ar yra specialių pasiūlymų šeimoms ar nuolaidų vaikams?

Taip, dauguma vežėjų turi specialią kainodarą šeimoms. Paprastai vaikai iki tam tikro amžiaus (pvz., iki 3 metų, jeigu nekelia jokios vietos ir sėdi ant tėvų rankų) gali važiuoti nemokamai. Tačiau aš asmeniškai nerekomenduoju šios opcijos ilgoms kelionėms (virš 4-5 valandų). Sėdėti ant tėvo rankų 14 valandų yra fiziškai sunkiai įmanoma ir tėvui, ir vaikui. Geriau įsigyti vaikui atskirą bilietą (dažnai su nuolaida, pvz., 50% ar 90% nuo pilnos kainos), kad jis galėtų gulėti savo sėdynėje.

Kai kurios kompanijos siūlo „Family Tickets“ – šeimos bilietus, kurie leidžia sutaupyti, jeigu keliauja 3 ar daugiau asmenų. Taip pat stebėkite akcijas. Nuoširdžiai patariu sekti didžiųjų bilietų pardavimo platformų naujienas, nes dažnai pasitaiko „Vaikai nemokamai“ akcijos, kai užsukote tam tikrą kodą arba užsiregistruojate naujienlaiškiui.

Be to, jeigu keliaurate didelė grupe (pavyzdžiui, sporto komanda su vaikais ar didelė šeima), visada verta kreiptis tiesiogiai į vežėją dėl individualios kainos. Esu matęs atvejų, kai grupėms suteikiamos ypatingos sąlygos, įskaitant nemokamus gėrimus kelionės metu ar atskirą autobusą.

8. Kaip vyksta pasienio kontrolė su vaikais, ar reikia specialių dokumentų?

Tai labai svarbus klausimas, susijęs ne su patogumu, o su legaliu keliavimu. Nors Lietuva ir Vokietija yra Šengeno zonoje, ir dažnai pasienio kontrolės nėra, tačiau ji gali būti atliekama netikėtai. Mano patirtis rodo, kad reikia būti pasiruošusiam visada.

Jeigu keliaujate su vaiku, kuris yra jūsų vaikas (tas pats pavardė), pakanka jo paso (jeigu jau turi) arba gimimo liudijimo (jeigu vaikutis mažas). Tačiau čia yra vienas kritiškas niuansas. Jeigu vienas iš tėvų keliauja su vaiku vienas, be kito tėvo, būtina turėti notariškai patvirtintą kito tėvo sutikimą vaiko išvežti iš šalies. Be šio dokumento, pasienio pareigūnai gali neleisti važiuoti, kadangi būtina užtikrinti vaiko saugumą ir nebūti įtariamam pagrobimu.

Taip pat patariu visada turėti kopiją sutikimo. Tai sutaupo daug nervų.